versija spausdinimui
(0)
„Europa sudaro skolų krizės epicentrą ir tai yra euro zonos šalių tarpusavio priklausomybės pasekmė“ – Vokietijos dienraščiui Die Welt pareiškė Europos Centrinio banko vadovas Jean-Claude Trichet.
„Mano darbo tezė yra tokia: šalių ir vyriausybių vadovai įveiks krizę. Europa privalo, taip kaip ir kitos didžiosios išsivysčiusios šalys, iš naujo pritaikyti savo finansinę politiką. Beveik dešimties procentų vertės deficitas Amerikoje ir Japonijoje, bus dvigubai didesnis nei euro zonoje. Nepaisant to, Europa yra skolų krizės epicentras. Šios padėties pagrindinė priežastis yra ta, kad septyniolika euro zonos šalių yra labai stipriai tarpusavyje susijusios“ – teigė Europos Centrinio banko vadovas, tuo pačiu pridėdamas, kad būtent todėl labai svarbu, kad kiekviena euro zonos šalis laikytųsi žaidimo taisyklių.
Jean-Claude Trichet mano, kad eurui, kaip valiutai, nėra iškilusi jokia grėsmė.
„Pavojuje atsidūrė visos euro zonos finansinis stabilumas. Žinoma, kad yra trūkumų finansų sektoriuje, finansų politikoje ir finansinio stabilumo srityje. Rinkos yra per daug nestabilios, kai kurios euro zonos šalys nėra ekonomiškai konkurencingos, o daugeliui šalių trūksta patikimos finansų politikos. Tačiau visos šios problemos neturi nieko bendro su valiuta. Už jų išsprendimą yra atsakingos euro zonos šalių vyriausybės“ – pabrėžė savo kadenciją baigiantis Europos Centrinio banko vadovas.
Jis taip pat pasisako už bankų kapitalų padidinimą.
„Mes susiduriame su įtampa šalių obligacijų rinkoje ir bankinėje sistemoje. Todėl pagrindinis dalykas yra tai, kad bankai kuo skubiau sutvarkytų savo balansus. Jie turi sustiprinti savo nuosavus kapitalus, atidėti pelnus ir mažiau mokėti premijų“ – teigė Jean-Claude Trichet.
Jis mano, kad bankai kiek įmanoma daugiau naujo kapitalo turėtų pritraukti rinkose, tačiau šalių vyriausybės turi būti pasiruošusios, kad papildytų tų bankų kapitalus, kurie negalės pasiskolinti rinkose.
„Be to, euro zonos šalių vyriausybės nusprendė, kad jei bus būtina, bankų kapitalų didinimui galima mobilizuoti Europos finansinio stabilumo fondo lėšas“ – priminė Europos Centrinio banko vadovas, kuris taip pat paragino euro zonos šalių valdžias, kad šios kuo greičiau pritartų minimo fondo reformai.
Priminsime, kad vakar Slovakijos parlamentas nepatvirtino Europos finansinio stabilumo fondo reformos, tačiau jau ketvirtadienį vyks dar vienas balsavimas, ir galbūt tuomet ši reforma Slovakijos parlamente bus patvirtinta.
„Mano darbo tezė yra tokia: šalių ir vyriausybių vadovai įveiks krizę. Europa privalo, taip kaip ir kitos didžiosios išsivysčiusios šalys, iš naujo pritaikyti savo finansinę politiką. Beveik dešimties procentų vertės deficitas Amerikoje ir Japonijoje, bus dvigubai didesnis nei euro zonoje. Nepaisant to, Europa yra skolų krizės epicentras. Šios padėties pagrindinė priežastis yra ta, kad septyniolika euro zonos šalių yra labai stipriai tarpusavyje susijusios“ – teigė Europos Centrinio banko vadovas, tuo pačiu pridėdamas, kad būtent todėl labai svarbu, kad kiekviena euro zonos šalis laikytųsi žaidimo taisyklių.
Jean-Claude Trichet mano, kad eurui, kaip valiutai, nėra iškilusi jokia grėsmė.
„Pavojuje atsidūrė visos euro zonos finansinis stabilumas. Žinoma, kad yra trūkumų finansų sektoriuje, finansų politikoje ir finansinio stabilumo srityje. Rinkos yra per daug nestabilios, kai kurios euro zonos šalys nėra ekonomiškai konkurencingos, o daugeliui šalių trūksta patikimos finansų politikos. Tačiau visos šios problemos neturi nieko bendro su valiuta. Už jų išsprendimą yra atsakingos euro zonos šalių vyriausybės“ – pabrėžė savo kadenciją baigiantis Europos Centrinio banko vadovas.
Jis taip pat pasisako už bankų kapitalų padidinimą.
„Mes susiduriame su įtampa šalių obligacijų rinkoje ir bankinėje sistemoje. Todėl pagrindinis dalykas yra tai, kad bankai kuo skubiau sutvarkytų savo balansus. Jie turi sustiprinti savo nuosavus kapitalus, atidėti pelnus ir mažiau mokėti premijų“ – teigė Jean-Claude Trichet.
Jis mano, kad bankai kiek įmanoma daugiau naujo kapitalo turėtų pritraukti rinkose, tačiau šalių vyriausybės turi būti pasiruošusios, kad papildytų tų bankų kapitalus, kurie negalės pasiskolinti rinkose.
„Be to, euro zonos šalių vyriausybės nusprendė, kad jei bus būtina, bankų kapitalų didinimui galima mobilizuoti Europos finansinio stabilumo fondo lėšas“ – priminė Europos Centrinio banko vadovas, kuris taip pat paragino euro zonos šalių valdžias, kad šios kuo greičiau pritartų minimo fondo reformai.
Priminsime, kad vakar Slovakijos parlamentas nepatvirtino Europos finansinio stabilumo fondo reformos, tačiau jau ketvirtadienį vyks dar vienas balsavimas, ir galbūt tuomet ši reforma Slovakijos parlamente bus patvirtinta.