versija spausdinimui
(6)
Bankai, turintys Graikijos valstybinių obligacijų, turi nurašyti mažiausiai penkiasdešimt procentų jų vertės, nes tik tokiu būdu bus išvengta būtinybės žymiai padidinti antrojo Graikijai skirto pagalbos paketo, kurį šiai šaliai pažadėjo euro zona ir Tarptautinis Valiutos fondas, vertę, skelbiama trijulės (Europos komisijos, Europos Centrinio banko ir Tarptautinio Valiutos Fondo) ekspertų pranešime.
Minimi trijulės ekspertai tikina, kad norint, jog iki 2020 metų Graikijos valstybinės skolos lygis, lyginant su šalies metine bendrojo vidaus produkto verte, sumažėtų nuo dabartinės 162 procentų vertės iki 120 procentų, būtina, kad bankai turintys Graikijos valstybinių obligacijų, nurašytų penkiasdešimt procentų jų vertės, t.y. susitaikytų su penkiasdešimties procentų nuostoliais patirtais iš šių obligacijų.
Jei bankai nurašytų penkiasdešimt procentų turimų Graikijos obligacijų vertės, tai antrojo Graikijai skirto pagalbos paketo vertė sudarytų tik 114 mlrd. eurų. Priminsime, kad šių metų vasarą liepos mėnesį per Europos sąjungos viršūnių susitikimą buvo sutarta, kad Europos sąjunga ir Tarptautinis Valiutos Fondas antrojo pagalbos paketo forma Graikijai paskolins dar 109 mlrd. eurų, na o privatus sektorius prie pagalbos Graikijai prisidės 50 mlrd. eurų suma, t.y. nurašys 21 procentą turimų Graikijos valstybinių obligacijų, kurio galiojimo terminas yra iki 2020 metų.
Šiuo metu Graikijos valstybinė skola sudaro daugiau nei 350 mlrd. dolerių, kas lyginant su šalies metinio bendrojo vidaus produkto verte, sudaro net 162 procentus, t.y. lyginant su šalies metinio bendrojo vidaus produkto verte, tai didžiausia viešoji skola tarp visų euro zonos šalių.
Blogiausiu atveju papildoma pagalba, t.y. paskola, kurią Europos sąjunga ir Tarptautinis Valiutos Fondas turėtų skirti Graikijai, kad ši išliktų moki, ir prieš tai kai ji galės pradėti savarankiškai skolintis rinkoje, sudarytų net 440 mlrd. eurų.
Minimi trijulės ekspertai tikina, kad norint, jog iki 2020 metų Graikijos valstybinės skolos lygis, lyginant su šalies metine bendrojo vidaus produkto verte, sumažėtų nuo dabartinės 162 procentų vertės iki 120 procentų, būtina, kad bankai turintys Graikijos valstybinių obligacijų, nurašytų penkiasdešimt procentų jų vertės, t.y. susitaikytų su penkiasdešimties procentų nuostoliais patirtais iš šių obligacijų.
Jei bankai nurašytų penkiasdešimt procentų turimų Graikijos obligacijų vertės, tai antrojo Graikijai skirto pagalbos paketo vertė sudarytų tik 114 mlrd. eurų. Priminsime, kad šių metų vasarą liepos mėnesį per Europos sąjungos viršūnių susitikimą buvo sutarta, kad Europos sąjunga ir Tarptautinis Valiutos Fondas antrojo pagalbos paketo forma Graikijai paskolins dar 109 mlrd. eurų, na o privatus sektorius prie pagalbos Graikijai prisidės 50 mlrd. eurų suma, t.y. nurašys 21 procentą turimų Graikijos valstybinių obligacijų, kurio galiojimo terminas yra iki 2020 metų.
Šiuo metu Graikijos valstybinė skola sudaro daugiau nei 350 mlrd. dolerių, kas lyginant su šalies metinio bendrojo vidaus produkto verte, sudaro net 162 procentus, t.y. lyginant su šalies metinio bendrojo vidaus produkto verte, tai didžiausia viešoji skola tarp visų euro zonos šalių.
Blogiausiu atveju papildoma pagalba, t.y. paskola, kurią Europos sąjunga ir Tarptautinis Valiutos Fondas turėtų skirti Graikijai, kad ši išliktų moki, ir prieš tai kai ji galės pradėti savarankiškai skolintis rinkoje, sudarytų net 440 mlrd. eurų.
Ir taip paskui kokiem 5 metam bus ramu, paskui vėl viskas kartosis