versija spausdinimui
(0)
Euro zona svarsto apie galimybę, naudojant Europos finansinio stabilumo fondą, suteikti paramą Italijai tokiu būdu, kad sumažėtų šios šalies mokamos palūkanos už jos išleistas obligacijas, be to, tokiu būdu būtų siekiama apriboti riziką, kad skolų krizė neišplistų į dar vieną šalį.
Šią informaciją išplatino France-Presse agentūra. Tačiau Italijoje, nei šios šalies vyriausybėje, nei šalies žiniasklaidoje į šią informaciją nebuvo sureaguota.
Tyla Italijoje aiškinama tuo, kad Silvio Berlusconi vyriausybė nuolatos atsisako priimti bet kokią paramą iš šalies, nors šios šalies viešoji skola, lyginant ją su šalies metinio bendrojo vidaus produkto verte, šiuo metu sudaro net 120 procentų. Tad tema, kad Italijai turėtų būti suteikta parama iš Europos finansinio stabilumo fondo, šioje šalyje yra tabu. Šia tema nepasisako nei šalies valdančioji koalicija, nei opozicija. Italijos valdžia teigia, kad siekiant užkirsti kelią krizei, užteks tų priemonių, kurių ji ėmėsi, t.y. išlaidų mažinimo ir taupymo.
Tačiau kitaip galvoja euro zonos atstovai, kurie rengia sprendimus rytoj Briuselyje įvyksiančiam euro zonos viršūnių susitikimui. Svarstoma galimybė, kad Europos finansinio stabilumo fondas supirkinėtų Italijos valstybines obligacijas ir tokiu būdu būtų užtikrinama, kad jų pajamingumas toliau nedidės. Šiuo metu Italijos valstybinių obligacijų pajamingumas jau sudaro apie šešis procentus, na o šalies viešoji skola viršija 1,9 trilijonų eurų sumą.
Iki šiol Ispanijos ir Italijos valstybinių obligacijų supirkinėjimu užsiėmė Europos Centrinis bankas. Tuo tarpu liepos mėnesį įvykusiame euro zonos šalių viršūnių susitikime buvo nuspręsta išplėsti Europos finansinio stabilumo fondo galias, t.y. jam buvo suteikta teisė supirkinėti euro zonos šalių obligacijas antrinėje rinkoje, tačiau iki šiol šia galimybe nebuvo pasinaudota.
Galimybė euro zonos šalims iš Europos finansinio stabilumo fondo gauti įvairesnę finansinę paramą, turėtų nuraminti finansų rinkas, be to tai paskatintų Italijos valdžią atlikti radikalias reformas, tokiu būdu būtų parodyta, kad Italija nėra dar viena Graikija.
Tuo tarpu Europos Komisija šiandien paskelbė, kad iš Italijos dar negavo priemonių sąrašo, kaip toliau bus veikiama, siekiant išvengti skolų krizės išplitimo į šią šalį. Tokį sąrašą Europos Komisijai pristatyta pažadėjo Italijos vyriausybės vadovas Silvio Berlusconi.
Na o Italijos premjeras vakar pareiškė, kad nieks Europos sąjungoje neturėtų mokyti partnerių, be to, nieks neturėtų baimintis dėl trečios pagal dydį euro zonos ekonomikos būklės ir ateities.
Šią informaciją išplatino France-Presse agentūra. Tačiau Italijoje, nei šios šalies vyriausybėje, nei šalies žiniasklaidoje į šią informaciją nebuvo sureaguota.
Tyla Italijoje aiškinama tuo, kad Silvio Berlusconi vyriausybė nuolatos atsisako priimti bet kokią paramą iš šalies, nors šios šalies viešoji skola, lyginant ją su šalies metinio bendrojo vidaus produkto verte, šiuo metu sudaro net 120 procentų. Tad tema, kad Italijai turėtų būti suteikta parama iš Europos finansinio stabilumo fondo, šioje šalyje yra tabu. Šia tema nepasisako nei šalies valdančioji koalicija, nei opozicija. Italijos valdžia teigia, kad siekiant užkirsti kelią krizei, užteks tų priemonių, kurių ji ėmėsi, t.y. išlaidų mažinimo ir taupymo.
Tačiau kitaip galvoja euro zonos atstovai, kurie rengia sprendimus rytoj Briuselyje įvyksiančiam euro zonos viršūnių susitikimui. Svarstoma galimybė, kad Europos finansinio stabilumo fondas supirkinėtų Italijos valstybines obligacijas ir tokiu būdu būtų užtikrinama, kad jų pajamingumas toliau nedidės. Šiuo metu Italijos valstybinių obligacijų pajamingumas jau sudaro apie šešis procentus, na o šalies viešoji skola viršija 1,9 trilijonų eurų sumą.
Iki šiol Ispanijos ir Italijos valstybinių obligacijų supirkinėjimu užsiėmė Europos Centrinis bankas. Tuo tarpu liepos mėnesį įvykusiame euro zonos šalių viršūnių susitikime buvo nuspręsta išplėsti Europos finansinio stabilumo fondo galias, t.y. jam buvo suteikta teisė supirkinėti euro zonos šalių obligacijas antrinėje rinkoje, tačiau iki šiol šia galimybe nebuvo pasinaudota.
Galimybė euro zonos šalims iš Europos finansinio stabilumo fondo gauti įvairesnę finansinę paramą, turėtų nuraminti finansų rinkas, be to tai paskatintų Italijos valdžią atlikti radikalias reformas, tokiu būdu būtų parodyta, kad Italija nėra dar viena Graikija.
Tuo tarpu Europos Komisija šiandien paskelbė, kad iš Italijos dar negavo priemonių sąrašo, kaip toliau bus veikiama, siekiant išvengti skolų krizės išplitimo į šią šalį. Tokį sąrašą Europos Komisijai pristatyta pažadėjo Italijos vyriausybės vadovas Silvio Berlusconi.
Na o Italijos premjeras vakar pareiškė, kad nieks Europos sąjungoje neturėtų mokyti partnerių, be to, nieks neturėtų baimintis dėl trečios pagal dydį euro zonos ekonomikos būklės ir ateities.