versija spausdinimui
(1)
Europos Centrinis bankas, kaip ir buvo laukta rinkoje, šiandien ir vėl sumažino bazinę palūkanų norma, kuri grįžo į metų pradžioje buvusį lygį ir šiuo metu vėl sudaro vieną procentą. Bazinė palūkanų norma euro zonoje buvo sumažinta 0.25 procentais.
Priminsime, kad šių metų pirmojoje pusėje Europos Centriniam bankui, kuriam tuo metu dar vadovavo Jean-Claude Trichet, didžiausią galvos skausmą kėlė euro zonoje sparčiai augusi infliacija, tad per pirmą šių metų pusę Europos Centrinio banko atstovai siekdami kovoti su infliacija, net du kartus po 0.25 procentus iš rekordinių žemumų kilstelėjo bazinę palūkanų normą, kuri ūgtelėjo iki 1,5 procentų.
Tačiau po to, kai rudenį naujuoju Europos Centrinio banko vadovu tapo Mario Draghi, šio banko politika kardinaliai pasikeitė, aišku, tam yra rimtų priežasčių. Šiuo metu euro zonai didžiausią grėsmę kelia ne infliacija, o galimas ekonomikos nuosmukis, tad jau per antrą posėdį iš eilės, Europos Centrinio banko atstovai nusprendė 0.25 procentais sumažinti bazinę palūkanų normą euro zonoje ir tokiu būdu atpiginti skolinimąsi.
Tuo metu kai šiais metais Europos Centrinio banko atstovai akivaizdžiai blaškėsi, Amerikos Federalinio Rezervų banko politika bazinės palūkanų normos atžvilgiu išliko stabili, t.y. Amerikoje bazinė palūkanų norma yra rekordinėse žemumose ir jau labai ilgą laiką nėra keičiama.
Šiuo metu rinkos dalyviams labai įdomu, ar bazinė palūkanų norma ir toliau bus mažinama euro zonoje, o gal Europos Centrinis bankas ims veikti dar aktyviau ir pavyzdžiui ims daugiau supirkinėti probleminių euro zonos šalių obligacijų.
Priminsime, kad praėjusią savaitę Europos Centrinis bankas, kartu su kitais Centriniais bankais jau suorganizavo galimybę Europos bankams pigiau pasiskolinti dolerių.
Priminsime, kad šių metų pirmojoje pusėje Europos Centriniam bankui, kuriam tuo metu dar vadovavo Jean-Claude Trichet, didžiausią galvos skausmą kėlė euro zonoje sparčiai augusi infliacija, tad per pirmą šių metų pusę Europos Centrinio banko atstovai siekdami kovoti su infliacija, net du kartus po 0.25 procentus iš rekordinių žemumų kilstelėjo bazinę palūkanų normą, kuri ūgtelėjo iki 1,5 procentų.
Tačiau po to, kai rudenį naujuoju Europos Centrinio banko vadovu tapo Mario Draghi, šio banko politika kardinaliai pasikeitė, aišku, tam yra rimtų priežasčių. Šiuo metu euro zonai didžiausią grėsmę kelia ne infliacija, o galimas ekonomikos nuosmukis, tad jau per antrą posėdį iš eilės, Europos Centrinio banko atstovai nusprendė 0.25 procentais sumažinti bazinę palūkanų normą euro zonoje ir tokiu būdu atpiginti skolinimąsi.
Tuo metu kai šiais metais Europos Centrinio banko atstovai akivaizdžiai blaškėsi, Amerikos Federalinio Rezervų banko politika bazinės palūkanų normos atžvilgiu išliko stabili, t.y. Amerikoje bazinė palūkanų norma yra rekordinėse žemumose ir jau labai ilgą laiką nėra keičiama.
Šiuo metu rinkos dalyviams labai įdomu, ar bazinė palūkanų norma ir toliau bus mažinama euro zonoje, o gal Europos Centrinis bankas ims veikti dar aktyviau ir pavyzdžiui ims daugiau supirkinėti probleminių euro zonos šalių obligacijų.
Priminsime, kad praėjusią savaitę Europos Centrinis bankas, kartu su kitais Centriniais bankais jau suorganizavo galimybę Europos bankams pigiau pasiskolinti dolerių.