versija spausdinimui
(1)
„Euroobligacijos, kurios yra suvokiamos kaip tam tikras receptas euro zonos stiprinimui, paradoksaliai gali sukelti bendros valiutos žlugimą” - perspėjo buvęs pagrindinis Europos Centrinio banko ekonomistas Otmar Issing.
Euroobligacijos Europos finansinio stabilumo fondui suteikia bankinę licenciją. Ir tai ilgalaikėje perspektyvoje gali sunaikinti euro zoną. Trūkumas sutarimo tarp euro zonos šalių atstovų dėl bendro euroobligacijų leidimo suteikia viltį, jog tokio scenarijaus pavyks išvengti.
„Džiaugiuosi, kad per įvykusį paskutinį Europos sąjungos šalių viršūnių susitikimą šiuo klausimu nebuvo susitarta” - pabrėžė jis.
Otmar Issing anksčiau yra buvęs ir Bundesbank valdybos narys, be to jis yra labai kritiškai pasisakęs apie Europos Centrinio banko vykdomus veiksmus susijusius su euro zonos šalių obligacijų supirkinėjimu antrinėje rinkoje.
„Mano nuomone, nepriklausomas Centrinis bankas neturėtų užsiimti politinių sprendimų vykdymu” - teigė buvęs vyriausias Europos Centrinio banko ekonomistas, kuris tuo pačiu pridėjo, kad jeigu jau vieną kartą buvo pradėtos įgyvendinti tokios operacijos, tai po to yra labai sunku jas nutraukti, sunku nustatyti kada sustoti, kokiu mastu veikti, ir kokių šalių obligacijas supirkinėti.
„Tai daugiausiai yra politiniai sprendimai” - pridėjo Otmar Issing.
Jis atkreipia dėmesį, kad Europos Centrinio banko intervencijos gali politikus paveikti „atpalaiduojančiai”.
„Kai Europos Centrinis bankas įsikiša, sumažėja palūkanos, na o būtinos reformos „silpnėja” bei praranda palaikymą. Ekonomistai tai vadinama moraliniu lošimu. Tai sukuria neteisingas paskatas” - paaiškino Otmar Issing.
Jis atkreipia dėmesį, kad daugeliu atveju politikai pradeda įgyvendinti būtinas reformas tik tada, kai yra priremti prie sienos ir egzistuoja paramos trūkumas.
Euroobligacijos Europos finansinio stabilumo fondui suteikia bankinę licenciją. Ir tai ilgalaikėje perspektyvoje gali sunaikinti euro zoną. Trūkumas sutarimo tarp euro zonos šalių atstovų dėl bendro euroobligacijų leidimo suteikia viltį, jog tokio scenarijaus pavyks išvengti.
„Džiaugiuosi, kad per įvykusį paskutinį Europos sąjungos šalių viršūnių susitikimą šiuo klausimu nebuvo susitarta” - pabrėžė jis.
Otmar Issing anksčiau yra buvęs ir Bundesbank valdybos narys, be to jis yra labai kritiškai pasisakęs apie Europos Centrinio banko vykdomus veiksmus susijusius su euro zonos šalių obligacijų supirkinėjimu antrinėje rinkoje.
„Mano nuomone, nepriklausomas Centrinis bankas neturėtų užsiimti politinių sprendimų vykdymu” - teigė buvęs vyriausias Europos Centrinio banko ekonomistas, kuris tuo pačiu pridėjo, kad jeigu jau vieną kartą buvo pradėtos įgyvendinti tokios operacijos, tai po to yra labai sunku jas nutraukti, sunku nustatyti kada sustoti, kokiu mastu veikti, ir kokių šalių obligacijas supirkinėti.
„Tai daugiausiai yra politiniai sprendimai” - pridėjo Otmar Issing.
Jis atkreipia dėmesį, kad Europos Centrinio banko intervencijos gali politikus paveikti „atpalaiduojančiai”.
„Kai Europos Centrinis bankas įsikiša, sumažėja palūkanos, na o būtinos reformos „silpnėja” bei praranda palaikymą. Ekonomistai tai vadinama moraliniu lošimu. Tai sukuria neteisingas paskatas” - paaiškino Otmar Issing.
Jis atkreipia dėmesį, kad daugeliu atveju politikai pradeda įgyvendinti būtinas reformas tik tada, kai yra priremti prie sienos ir egzistuoja paramos trūkumas.