versija spausdinimui
(0)
„Jei pasaulio lyderiai greitai nesiims suderintų veiksmų, įžengsime į antrą krizės fazę, kuri už pirmąją bus dar blogesnė“ - šiandien rašoma Financial Times leidinio straipsnyje „Visam pasauliui reikalingas ekonomikos augimas Europoje“.
„Daugelis mano, kad Europos Centrinio banko vadovas Mario Draghi, labiau nei bet kuris kitas, yra svarbiausias sprendžiant euro zonos skolų krizę. Visų pirma iš jo norima, jog jis padidintų Europos Centrinio banko atliekamus euro zonos obligacijų supirkimus antrinėje rinkoje, nes jeigu visa kita nepavyks, tai turi būti atsarginis problemų sprendimo variantas. Tačiau Mario Draghi yra linkęs priešintis tam, kad Europos Centrinis bankas labiau prisidėtų prie euro zonos skolų krizės sprendimo“ - rašoma minėtame leidinyje.
Financial Times atkreipia dėmesį, kad iš pradžių Mario Draghi pats dar labiau pablogino situaciją, kai pateikė netinkamą formuluotę, kurią rinkos dalyviai suprato kaip Europos Centrinio banko pažadą ir toliau prisidėti prie obligacijų kainų stabilizavimo, jei šalių vyriausybės įsipareigos sugriežtinti fiskalinę discipliną. Tačiau šios viltys pasirodė esančios beprasmiškos, ir tai dar labiau padidino nepasitenkinimą rinkose.
Minimame leidinyje teigiama, jog Mario Draghi yra teisus sakydamas, kad pinigų politika negali pasirūpinti viskuo.
„Nors palūkanų normą ir toliau reikia mažinti, tačiau kiti Europos Centrinio banko veiksmai yra susiję su rizika. Egzistuoja baimė, kad jeigu Europos Centrinis bankas suteiks neribotą priėjimą prie pinigų, kas lems garantinių obligacijų pasitraukimą iš rinkos, tai pakenks privačiai paskolų suteikimo rinkai, kur įprastai šios obligacijos yra naudojamos kaip įkeitimo objektas. Tai ypač neigiami likvidumo spąstai, nes Europos Centrinio banko atliekami veiksmai gali sukelti kreditų rinkos krizę“ - pabrėžiama Financial Times leidinyje.
„Šiandien visam pasauliui yra reikalingas ekonomikos augimas Europoje. Ilgalaikis augimas ir kapitalo rinkos subalansuotumas, yra būtinos sąlygos siekiant įveikti skolų krizę, tačiau visų pirma svarbiausia yra pagerinti padėtį trumpalaikėje perspektyvoje“ - rašoma minėtame leidinyje.
„Daugelis mano, kad Europos Centrinio banko vadovas Mario Draghi, labiau nei bet kuris kitas, yra svarbiausias sprendžiant euro zonos skolų krizę. Visų pirma iš jo norima, jog jis padidintų Europos Centrinio banko atliekamus euro zonos obligacijų supirkimus antrinėje rinkoje, nes jeigu visa kita nepavyks, tai turi būti atsarginis problemų sprendimo variantas. Tačiau Mario Draghi yra linkęs priešintis tam, kad Europos Centrinis bankas labiau prisidėtų prie euro zonos skolų krizės sprendimo“ - rašoma minėtame leidinyje.
Financial Times atkreipia dėmesį, kad iš pradžių Mario Draghi pats dar labiau pablogino situaciją, kai pateikė netinkamą formuluotę, kurią rinkos dalyviai suprato kaip Europos Centrinio banko pažadą ir toliau prisidėti prie obligacijų kainų stabilizavimo, jei šalių vyriausybės įsipareigos sugriežtinti fiskalinę discipliną. Tačiau šios viltys pasirodė esančios beprasmiškos, ir tai dar labiau padidino nepasitenkinimą rinkose.
Minimame leidinyje teigiama, jog Mario Draghi yra teisus sakydamas, kad pinigų politika negali pasirūpinti viskuo.
„Nors palūkanų normą ir toliau reikia mažinti, tačiau kiti Europos Centrinio banko veiksmai yra susiję su rizika. Egzistuoja baimė, kad jeigu Europos Centrinis bankas suteiks neribotą priėjimą prie pinigų, kas lems garantinių obligacijų pasitraukimą iš rinkos, tai pakenks privačiai paskolų suteikimo rinkai, kur įprastai šios obligacijos yra naudojamos kaip įkeitimo objektas. Tai ypač neigiami likvidumo spąstai, nes Europos Centrinio banko atliekami veiksmai gali sukelti kreditų rinkos krizę“ - pabrėžiama Financial Times leidinyje.
„Šiandien visam pasauliui yra reikalingas ekonomikos augimas Europoje. Ilgalaikis augimas ir kapitalo rinkos subalansuotumas, yra būtinos sąlygos siekiant įveikti skolų krizę, tačiau visų pirma svarbiausia yra pagerinti padėtį trumpalaikėje perspektyvoje“ - rašoma minėtame leidinyje.