Remiantis pirminiais duomenimis, per praėjusius metus Vokietijos ekonomika arba bendrasis vidaus produktas ūgtelėjo trim procentais, t.y. tiek pat, kiek tikėjosi analitikai. Per 2010 metus šios šalies ekonomikos augimas sudarė 3,7 procentus.
Tuo tarpu 2009 metais, dėl kilusios recesijos, Vokietijos ekonomika susitraukė net 5,1 procentu. Praėjusiais metais Vokietijos ekonomikos, kuri yra didžiausia tarp Europos sąjungos šalių, augimas sulėtėjo dėl euro zonoje kilusios skolų krizės.
Remiantis Vokietijos statistikos departamento duomenimis, šalies valdžiai praėjusių metų biudžeto deficitą, jį lyginant su šalies metinio bendrojo vidaus produkto verte, pavyko sumažinti net iki vieno procento.
Nors dėl sumažėjusios užsienio paklausos krito Vokietijos eksporto, kuris yra svarbi BVP augimo dalis, augimo tempas, Vokietijoje ir toliau išlieka aukšta vidaus paklausa. Prie to prisideda gera šalies darbo rinkos būklė, nes nedarbo lygis Vokietijoje krito iki pastarųjų dviejų dešimtmečių žemumas.
„Praėję metai nebuvo blogi. Nors pramonės sektorius nukentėjo dėl skolų krizės euro zonoje, tačiau vidaus paklausa ir toliau išlaiko Vokietijos ekonomikos augimą aukštame lygyje“ - pareiškė ABN Amro ekonomistė Aline Schuiling.
Vidaus paklausa praėjusiais metais buvo pagrindinis Vokietijos bendrojo vidaus produkto augimo variklis, bei prie šalies ekonomikos augimo prisidėjo 2,1 procentiniu punktu. Privatus vartojimas praėjusiais metais Vokietijoje ūgtelėjo 1,5 procentais, na o valdžios išlaidos - 1,2 procentais. Investicijos į mašinas ir įrengimus ūgtelėjo 8,3 procentais.
Tuo tarpu Vokietijos eksportas praėjusiais metais ūgtelėjo 8,2 procentais, kai ankstesniais metais augimas sudarė net 13,7 procentus, na o importas praėjusiais metais padidėjo 7,2 procentais.
Tuo tarpu 2009 metais, dėl kilusios recesijos, Vokietijos ekonomika susitraukė net 5,1 procentu. Praėjusiais metais Vokietijos ekonomikos, kuri yra didžiausia tarp Europos sąjungos šalių, augimas sulėtėjo dėl euro zonoje kilusios skolų krizės.
Remiantis Vokietijos statistikos departamento duomenimis, šalies valdžiai praėjusių metų biudžeto deficitą, jį lyginant su šalies metinio bendrojo vidaus produkto verte, pavyko sumažinti net iki vieno procento.
Nors dėl sumažėjusios užsienio paklausos krito Vokietijos eksporto, kuris yra svarbi BVP augimo dalis, augimo tempas, Vokietijoje ir toliau išlieka aukšta vidaus paklausa. Prie to prisideda gera šalies darbo rinkos būklė, nes nedarbo lygis Vokietijoje krito iki pastarųjų dviejų dešimtmečių žemumas.
„Praėję metai nebuvo blogi. Nors pramonės sektorius nukentėjo dėl skolų krizės euro zonoje, tačiau vidaus paklausa ir toliau išlaiko Vokietijos ekonomikos augimą aukštame lygyje“ - pareiškė ABN Amro ekonomistė Aline Schuiling.
Vidaus paklausa praėjusiais metais buvo pagrindinis Vokietijos bendrojo vidaus produkto augimo variklis, bei prie šalies ekonomikos augimo prisidėjo 2,1 procentiniu punktu. Privatus vartojimas praėjusiais metais Vokietijoje ūgtelėjo 1,5 procentais, na o valdžios išlaidos - 1,2 procentais. Investicijos į mašinas ir įrengimus ūgtelėjo 8,3 procentais.
Tuo tarpu Vokietijos eksportas praėjusiais metais ūgtelėjo 8,2 procentais, kai ankstesniais metais augimas sudarė net 13,7 procentus, na o importas praėjusiais metais padidėjo 7,2 procentais.