versija spausdinimui
(0)
„Privatūs kreditoriai turėtų būti laimingi, jiems pasisekė, nes Graikijos skolų restruktūrizavimas suteikia realius šansus, jog šios skolos bus sugrąžintos. Tačiau institucinius kreditorius, tokius kaip Europos Centrinis bankas ir Tarptautinis Valiutos Fondas, sėkmė neaplankė, nes jie nebus įtraukti į restruktūrizacijos procesą“ - pareiškė gerai žinomas ekonomistas Nouriel Roubini, kuris tiksliai nuspėjo 2008 metais kilusią skolų krizę.
Jis teigia, jog tai mitas, kad dėl Graikijos skolų restruktūrizavimo privatūs investuotojai patirs nuostolius, o tuo tarpu institucinės organizacijos jų nepatirs.
„Skolos Tarptautiniam Valiutos Fondui, tradiciškai turi pirmenybę, tačiau obligacijos, kurias turi Europos Centrinis bankas ir kiti euro zonos Centriniai bankai, negali būti keičiamos, taip pat kaip ir lėšos iš euro zonos pagalbos fondo, kurios turi tą patį statusą kaip ir obligacijos esančios privačiose rankose“ - atkreipė dėmesį Nouriel Roubini.
Jis mano, kad esant tokiai situacijai, privatūs investuotojai, kurie dalyvaus Graikijos skolų restruktūrizavimo procese, yra daug geresnėje padėtyje, nes daugumą nuostolių, įskaitant tuos būsimus, patirs instituciniai kreditoriai.
„Net dalyvaujant privačiam sektoriui, Graikijos viešoji skola sudarys 140 procentų šalies bendrojo vidaus produkto vertės, geriausiu atveju iki 2020 metų ji nukris iki 120 procentų, tačiau taip pat lyginant su bendruoju vidaus produktu, ji gali pakilti iki 160 procentų. Kodėl? Kadangi privačiose rankose esančios skolos sumažinimas 110 mlrd. eurų suma reiškia, kad institucinių kreditorių turima skolos vertė išaugs 130 mlrd. eurų suma“ - pareiškė Nouriel Roubini.
„Didelė dalis šios sumos bus skiriama privatiems kreditoriams - 30 mlrd. eurų bus skirta naujos obligacijų, kurių vertė bus realesnė, emisijos leidimui“ - reziumavo jis.
Jis teigia, jog tai mitas, kad dėl Graikijos skolų restruktūrizavimo privatūs investuotojai patirs nuostolius, o tuo tarpu institucinės organizacijos jų nepatirs.
„Skolos Tarptautiniam Valiutos Fondui, tradiciškai turi pirmenybę, tačiau obligacijos, kurias turi Europos Centrinis bankas ir kiti euro zonos Centriniai bankai, negali būti keičiamos, taip pat kaip ir lėšos iš euro zonos pagalbos fondo, kurios turi tą patį statusą kaip ir obligacijos esančios privačiose rankose“ - atkreipė dėmesį Nouriel Roubini.
Jis mano, kad esant tokiai situacijai, privatūs investuotojai, kurie dalyvaus Graikijos skolų restruktūrizavimo procese, yra daug geresnėje padėtyje, nes daugumą nuostolių, įskaitant tuos būsimus, patirs instituciniai kreditoriai.
„Net dalyvaujant privačiam sektoriui, Graikijos viešoji skola sudarys 140 procentų šalies bendrojo vidaus produkto vertės, geriausiu atveju iki 2020 metų ji nukris iki 120 procentų, tačiau taip pat lyginant su bendruoju vidaus produktu, ji gali pakilti iki 160 procentų. Kodėl? Kadangi privačiose rankose esančios skolos sumažinimas 110 mlrd. eurų suma reiškia, kad institucinių kreditorių turima skolos vertė išaugs 130 mlrd. eurų suma“ - pareiškė Nouriel Roubini.
„Didelė dalis šios sumos bus skiriama privatiems kreditoriams - 30 mlrd. eurų bus skirta naujos obligacijų, kurių vertė bus realesnė, emisijos leidimui“ - reziumavo jis.