versija spausdinimui
(0)
Per I ketv. Baltijos akcijų indeksas OMXBGI padidėjo 8,9 proc., o daugiausiai laimėjo investavusieji Estijos biržoje. Indeksų reikšmės Vakarų akcijų rinkose ėmė kopti į viršų po to, kai JAV ekonominiai rodikliai pasirodė esantys ne tokie blogi kaip tikėtasi, o Europoje buvo sutarta dėl Graikijos skolos nurašymo ir naujos paskolos. Sutvirtėjęs pasitikėjimas viešųjų finansų sistemos stabilumu paskatino investuotojus plūstelėti į rizikingesnius aktyvus, to atgarsį pajutome ir Baltijos biržose. Nepaisant pozityvios rinkos krypties, Baltijos biržos pastarąjį laikotarpį nebesimėgauja tokia aktyvia prekyba kaip prieš krizę. Apyvarta 2012 m. I ketv. buvo 40 proc. mažesnė palyginti su tuo pat laikotarpiu prieš metus.
Paskutiniojo 2011 m. ketvirčio listinguojamų įmonių rezultatai buvo geresni nei prieš metus, tačiau ypatingai lūkesčių nelenkė. Bendrai, plėtra buvo matoma daugelyje įmonių veiklos sričių: augo tiek sąnaudos, tiek investicijos, ties įsiskolinimo lygis, tiek darbo jėgos paklausa. Buvo galima matyti bendrą tendenciją, kad pajamų augimas į vidaus paklausą orientuotose įmonėse pradeda imti viršų prieš eksportuojantįjį sektorių. Pastaroji tendencija dar gali tęstis, nes eksporto augimo lėtėjimas pradėjo jaustis kiek ankstėliau. Tačiau vargu ar ilgainiui atsilaikys ir Baltijos ekonomikų vidaus sektorius.
Šiuo metu Baltijos šalių, kaip ir Europos, akcijų indeksai yra 2008-ųjų lygyje. O nuo prieškrizinio piko, kuris buvo pasiektas 2007 metais, vis dar yra nutolę apie 30-40 proc. Nors Baltijos biržose šiuo metu galima rasti finansiškai patrauklių įmonių, 2012 metai akcijų rinkai dar neleis atstatyti prieš krizę prarastos vertės. Lėtėsianti ekonomikos plėtra ribos augimą šioje srityje – įmonių pajamų pokyčiai šiemet turėtų išlikti teigiami, tačiau apriboti, o pelnai gali mažėti.
Pagal indėlių draudimo schemą grąžinus nacionalizuoto banko „Snoras“ indėlius, Lietuvos bankų sistemoje atsirado didelis laisvų lėšų kiekis. Lietuvos bankų sistemos atsargų perteklius pašoko iki naujų aukštumų, taip sumenkindamas naujų indėlių poreikį ir už juos siūlomas palūkanų normas (žr. 3 pav. ir 4 pav.). Dalis sistemoje atsiradusių lėšų 2011-ųjų pabaigoje buvo nukreipta į Lietuvos vyriausybės vertybinius popierius (VVP), kurių pajamingumai tuo metu buvo išaugę. Per ketvirtį situacija skolos vertybinių popierių rinkoje reikšmingai pasikeitė ir šiuo metu obligacijų pajamingumai yra gerokai sumažėję (žr. 5 lentelę). Esant dabartinei situacijai rinkose, sunku tikėtis tolesnio rimto VVP brangimo. Priešingai, jei situacija rinkose subjurtų, VVP kaina gali vėl sumažėti (t.y. pajamingumai padidėti).
BALTIJOS EKONOMIKŲ PLĖTRA LĖTĖS, BET IŠLIKS VIENA SPARČIAUSIŲ ES
Praėjusiais metais Baltijos šalių BVP augo sparčiausiai Europos Sąjungoje. Lietuvos BVP 2011 metais augo 5,9 proc., Estijos – 7,6 proc. Pastarasis augimas buvo sparčiausias Europos Sąjungoje. Latvijos ekonomika augo 5,5 proc. – pirmą kartą teigiamu tempu po tris metus iš eilės trukusio nuosmukio. Praėjusiais metais ūkio augimas tapo labiau subalansuotas nei 2010-aisias – stebėta visų BVP dalių plėtra pradedant privačiu vartojimu baigiant eksportu.
Visiško imuniteto prastėjančiai ekonomikos plėtrai Vakarų Europoje Baltijos šalims išlaikyti nepavyks. Po ankstesniojo sunkmečio užsienio prekybos reikšmė Baltijos ekonomikoms išaugo, ir dėl anksčiau santykinai labiau susitraukusios paklausos jos tapo atviresnės. Dabartiniai euro zonos ekonominės plėtros trikdžiai pasijus ir Baltijos šalyse – 2012-aisiais ekonomikos augimas bus lėtesnis. Tačiau šalys prekybos ryšiais yra susiję su santykinai stipresnėmis ir šiemet augsiančiomis regiono ekonomikomis – Vokietija, Šiaurės šalimis, Lenkija ir Rusija. Tad tai padės išvengti rimtesnio sulėtėjimo. Prognozuojame, kad Lietuvos ir Latvijos BVP 2012 metais augs 2,0 proc., Estijos – 3,0 proc. ir ekonomikos vėl bus vienos sparčiausių Europos Sąjungoje.
Bendras ekonominis klimatas leidžia tikėtis ir ne tokios sparčios infliacijos kaip 2011 metais. Silpnesnė ekonominė aplinka reiškia ir suvaržymus iš paklausos pusės, kurie nesudarys esminių prielaidų kainoms didėti. Daugiau neapibrėžtumo ir pagrindo nerimauti sudaro pasaulinio masto veiksniai. Tvyranti politinė įtampa naftos rinkoje pastaruoju metu vėl lėmė aukštesnes naftos kainas, kurios yra reikšmingas infliacijos veiksnys Baltijos ekonomikoms. Vis dėlto, labiau tikėtina, kad tiek silpnesnės ekonomikos sąlygos, tiek palyginamosios bazės efektai lems, kad 2012 metais infliacija bus mažesnė. Lietuvoje vidutinė metinė infliacija gali sulėtėti nuo 4,1 proc. iki 2,2 proc., Latvijoje – nuo 4,4 proc. iki 2,6 proc. ir Estijoje – nuo 5,0 proc. iki 3,3 proc.
Rūta Medaiskytė
Makroekonomistė
Bankas „Finasta”
Paskutiniojo 2011 m. ketvirčio listinguojamų įmonių rezultatai buvo geresni nei prieš metus, tačiau ypatingai lūkesčių nelenkė. Bendrai, plėtra buvo matoma daugelyje įmonių veiklos sričių: augo tiek sąnaudos, tiek investicijos, ties įsiskolinimo lygis, tiek darbo jėgos paklausa. Buvo galima matyti bendrą tendenciją, kad pajamų augimas į vidaus paklausą orientuotose įmonėse pradeda imti viršų prieš eksportuojantįjį sektorių. Pastaroji tendencija dar gali tęstis, nes eksporto augimo lėtėjimas pradėjo jaustis kiek ankstėliau. Tačiau vargu ar ilgainiui atsilaikys ir Baltijos ekonomikų vidaus sektorius.
Šiuo metu Baltijos šalių, kaip ir Europos, akcijų indeksai yra 2008-ųjų lygyje. O nuo prieškrizinio piko, kuris buvo pasiektas 2007 metais, vis dar yra nutolę apie 30-40 proc. Nors Baltijos biržose šiuo metu galima rasti finansiškai patrauklių įmonių, 2012 metai akcijų rinkai dar neleis atstatyti prieš krizę prarastos vertės. Lėtėsianti ekonomikos plėtra ribos augimą šioje srityje – įmonių pajamų pokyčiai šiemet turėtų išlikti teigiami, tačiau apriboti, o pelnai gali mažėti.
Pagal indėlių draudimo schemą grąžinus nacionalizuoto banko „Snoras“ indėlius, Lietuvos bankų sistemoje atsirado didelis laisvų lėšų kiekis. Lietuvos bankų sistemos atsargų perteklius pašoko iki naujų aukštumų, taip sumenkindamas naujų indėlių poreikį ir už juos siūlomas palūkanų normas (žr. 3 pav. ir 4 pav.). Dalis sistemoje atsiradusių lėšų 2011-ųjų pabaigoje buvo nukreipta į Lietuvos vyriausybės vertybinius popierius (VVP), kurių pajamingumai tuo metu buvo išaugę. Per ketvirtį situacija skolos vertybinių popierių rinkoje reikšmingai pasikeitė ir šiuo metu obligacijų pajamingumai yra gerokai sumažėję (žr. 5 lentelę). Esant dabartinei situacijai rinkose, sunku tikėtis tolesnio rimto VVP brangimo. Priešingai, jei situacija rinkose subjurtų, VVP kaina gali vėl sumažėti (t.y. pajamingumai padidėti).
BALTIJOS EKONOMIKŲ PLĖTRA LĖTĖS, BET IŠLIKS VIENA SPARČIAUSIŲ ES
Praėjusiais metais Baltijos šalių BVP augo sparčiausiai Europos Sąjungoje. Lietuvos BVP 2011 metais augo 5,9 proc., Estijos – 7,6 proc. Pastarasis augimas buvo sparčiausias Europos Sąjungoje. Latvijos ekonomika augo 5,5 proc. – pirmą kartą teigiamu tempu po tris metus iš eilės trukusio nuosmukio. Praėjusiais metais ūkio augimas tapo labiau subalansuotas nei 2010-aisias – stebėta visų BVP dalių plėtra pradedant privačiu vartojimu baigiant eksportu.
Visiško imuniteto prastėjančiai ekonomikos plėtrai Vakarų Europoje Baltijos šalims išlaikyti nepavyks. Po ankstesniojo sunkmečio užsienio prekybos reikšmė Baltijos ekonomikoms išaugo, ir dėl anksčiau santykinai labiau susitraukusios paklausos jos tapo atviresnės. Dabartiniai euro zonos ekonominės plėtros trikdžiai pasijus ir Baltijos šalyse – 2012-aisiais ekonomikos augimas bus lėtesnis. Tačiau šalys prekybos ryšiais yra susiję su santykinai stipresnėmis ir šiemet augsiančiomis regiono ekonomikomis – Vokietija, Šiaurės šalimis, Lenkija ir Rusija. Tad tai padės išvengti rimtesnio sulėtėjimo. Prognozuojame, kad Lietuvos ir Latvijos BVP 2012 metais augs 2,0 proc., Estijos – 3,0 proc. ir ekonomikos vėl bus vienos sparčiausių Europos Sąjungoje.
Bendras ekonominis klimatas leidžia tikėtis ir ne tokios sparčios infliacijos kaip 2011 metais. Silpnesnė ekonominė aplinka reiškia ir suvaržymus iš paklausos pusės, kurie nesudarys esminių prielaidų kainoms didėti. Daugiau neapibrėžtumo ir pagrindo nerimauti sudaro pasaulinio masto veiksniai. Tvyranti politinė įtampa naftos rinkoje pastaruoju metu vėl lėmė aukštesnes naftos kainas, kurios yra reikšmingas infliacijos veiksnys Baltijos ekonomikoms. Vis dėlto, labiau tikėtina, kad tiek silpnesnės ekonomikos sąlygos, tiek palyginamosios bazės efektai lems, kad 2012 metais infliacija bus mažesnė. Lietuvoje vidutinė metinė infliacija gali sulėtėti nuo 4,1 proc. iki 2,2 proc., Latvijoje – nuo 4,4 proc. iki 2,6 proc. ir Estijoje – nuo 5,0 proc. iki 3,3 proc.
Rūta Medaiskytė
Makroekonomistė
Bankas „Finasta”
Parsisiųsti: Baltijos ekonomikų ir finansų rinkos perspektyvos 2012 m. I ketv. 
Bylos dydis: 200KB, Siuntimų skaičius: 99
Bylos dydis: 200KB, Siuntimų skaičius: 99