Šią savaitę pagrindinė naujiena Azijos rinkoje yra Kinijos sprendimas išplėsti leistiną juanio svyravimų prieš dolerį intervalą nuo buvusio 0,5 % iki 1 % į abi puses nuo buhalterinio dienos kurso. Paskutinį kartą Kinijos Liaudies bankas tokių veiksmų ėmėsi 2007 m. gegužę, kai intervalo ribos buvo padidintos nuo iki tol galiojusių 0,3 %. Dabar šį sprendimą paskatino noras pritaikyti juanį prie rinkos poreikių. To buvo tikimasi, nes valdžia jau keletą mėnesių vis užsimindavo apie galimybę imtis panašių veiksmų, be to, Kinijos ekonomikos augimas, palyginti su anksčiau buvusiu, itin sulėtėjo.
Antradienį, balandžio 17 d., Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pripažino, kad duobėtame ekonominio atsigavimo kelyje Europa gerokai atsilieka nuo JAV ir Japonijos. 2012-2013 m. ekonomikos augimo perspektyvos nėra optimistiškos, nes prognozuojama, kad nedarbo lygis išliks aukštas, baiminamasi naujos Europos skolų krizės bangos pasirodymo. Ispanija, Italija, Graikija, Portugalija ir Airija negali įvykdyti reikalavimų, kuriuos nustatė stipri Vokietijos ekonomika. Tai – niūri realybė, kurią kai kurie ekspertai vadina euro pabaigos pradžia. Su euru siejami kaltinamai dėl socialinio nestabilumo ir didelio nedarbo. Nepaisant Europos centrinio banko (ECB) vykdytų ilgalaikio refinansavimo programų ir sėkmingo Europos obligacijų supirkinėjimo, daugelis mano, kad tikrasis sprendimas krizei įveikti nėra rastas. Prognozuojama, kad Italijos ekonomika susitrauks 1,9 %, Ispanijos – 1,8 %, taip pat laukiama didelio 4,7 % Graikijos ekonomikos nuosmukio TVF teigia, kad Graikijos bankroto tikimybė vis dar išlieka didelė, o kitos šalys gali pasekti jos pavyzdžiu. Jei taip nutiktų, pasaulio ekonomika iš balos neišliptų sausa, ji gali patirti rimtesnių nei per 2008 m. kreditų krizę sukrėtimų.
Įdomus faktas, kad šios euro zonos finansų krizės metu euro kursas išliko stulbinančiai stabilus: kelis pastaruosius mėnesius jis svyruoja tarp 1,30 ir 1,35 JAV dolerių. Nors tokia reakcija yra keista, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog euro zona tapo finansiškai saugesnė nei buvo iki šiol.
Ši savaitė euro zonoje buvo kupina nerimo, tai lėmė ketvirtadienį vykęs Ispanijos obligacijų aukcionas, kurio metu buvo išbandomas investuotojų pasitikėjimas. ECB buvo spaudžiamas pirkti obligacijas dar prieš aukciono pradžią ir tokiu būdu padėti subalansuoti rinką. Prie šio nerimastingumo dar prisideda faktas, kad Vokietijos Bundesbankas yra nusistatęs prieš tolesnį obligacijų pirkimą. Taigi įtampa išliks aukšta, nes savaitės pabaigoje vyks G20, vėliau TVF susitikimai, kuriuose toliau bus ieškoma galimų sprendimų. Vertinant realistiškai, euro devalvavimas šiuo metu yra vienintelė išeitis, galinti duoti apčiuopiamų rezultatų, tačiau tikimasi, jog tokiai strategijai nepritars Vokietija dėl galimų sunkių infliacijos pasekmių.
Šią savaitę JAV spaudos antraštėse plačiai nuskambėjusi naujiena yra pirmadienį paskelbta informacija, jog mažmeninė prekyba kovo mėnesį išaugo daugiau nei prognozuota. 0,8 % prieaugį, prekybos statistikos padalinio duomenimis, didžiąja dalimi lėmė pagerėjimas darbo rinkoje. Didėjantis užimtumas leido namų ūkiams atgauti pasitikėjimą: praėjusio mėnesio prekybos duomenys rodo ženkliai padidėjusias išlaidas elektronikai, drabužiams, baldams ir kt. Tai reiškia, kad amerikiečiai „prisitaikė prie aukštesnių kuro kainų“, – komentuoja vyriausiasis „Ameriprise Financial Inc.“ ekonomistas Raselas Praisas (Russel Price).
Peter Leonidou
Pardavimų vadovas
„Alpari Financial Services” („Alpari FS”)
Antradienį, balandžio 17 d., Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pripažino, kad duobėtame ekonominio atsigavimo kelyje Europa gerokai atsilieka nuo JAV ir Japonijos. 2012-2013 m. ekonomikos augimo perspektyvos nėra optimistiškos, nes prognozuojama, kad nedarbo lygis išliks aukštas, baiminamasi naujos Europos skolų krizės bangos pasirodymo. Ispanija, Italija, Graikija, Portugalija ir Airija negali įvykdyti reikalavimų, kuriuos nustatė stipri Vokietijos ekonomika. Tai – niūri realybė, kurią kai kurie ekspertai vadina euro pabaigos pradžia. Su euru siejami kaltinamai dėl socialinio nestabilumo ir didelio nedarbo. Nepaisant Europos centrinio banko (ECB) vykdytų ilgalaikio refinansavimo programų ir sėkmingo Europos obligacijų supirkinėjimo, daugelis mano, kad tikrasis sprendimas krizei įveikti nėra rastas. Prognozuojama, kad Italijos ekonomika susitrauks 1,9 %, Ispanijos – 1,8 %, taip pat laukiama didelio 4,7 % Graikijos ekonomikos nuosmukio TVF teigia, kad Graikijos bankroto tikimybė vis dar išlieka didelė, o kitos šalys gali pasekti jos pavyzdžiu. Jei taip nutiktų, pasaulio ekonomika iš balos neišliptų sausa, ji gali patirti rimtesnių nei per 2008 m. kreditų krizę sukrėtimų.
Įdomus faktas, kad šios euro zonos finansų krizės metu euro kursas išliko stulbinančiai stabilus: kelis pastaruosius mėnesius jis svyruoja tarp 1,30 ir 1,35 JAV dolerių. Nors tokia reakcija yra keista, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog euro zona tapo finansiškai saugesnė nei buvo iki šiol.
Ši savaitė euro zonoje buvo kupina nerimo, tai lėmė ketvirtadienį vykęs Ispanijos obligacijų aukcionas, kurio metu buvo išbandomas investuotojų pasitikėjimas. ECB buvo spaudžiamas pirkti obligacijas dar prieš aukciono pradžią ir tokiu būdu padėti subalansuoti rinką. Prie šio nerimastingumo dar prisideda faktas, kad Vokietijos Bundesbankas yra nusistatęs prieš tolesnį obligacijų pirkimą. Taigi įtampa išliks aukšta, nes savaitės pabaigoje vyks G20, vėliau TVF susitikimai, kuriuose toliau bus ieškoma galimų sprendimų. Vertinant realistiškai, euro devalvavimas šiuo metu yra vienintelė išeitis, galinti duoti apčiuopiamų rezultatų, tačiau tikimasi, jog tokiai strategijai nepritars Vokietija dėl galimų sunkių infliacijos pasekmių.
Šią savaitę JAV spaudos antraštėse plačiai nuskambėjusi naujiena yra pirmadienį paskelbta informacija, jog mažmeninė prekyba kovo mėnesį išaugo daugiau nei prognozuota. 0,8 % prieaugį, prekybos statistikos padalinio duomenimis, didžiąja dalimi lėmė pagerėjimas darbo rinkoje. Didėjantis užimtumas leido namų ūkiams atgauti pasitikėjimą: praėjusio mėnesio prekybos duomenys rodo ženkliai padidėjusias išlaidas elektronikai, drabužiams, baldams ir kt. Tai reiškia, kad amerikiečiai „prisitaikė prie aukštesnių kuro kainų“, – komentuoja vyriausiasis „Ameriprise Financial Inc.“ ekonomistas Raselas Praisas (Russel Price).
Peter Leonidou
Pardavimų vadovas
„Alpari Financial Services” („Alpari FS”)