versija spausdinimui
(5)
Septyniolikos euro zonos šalių bendras skolos lygis, lyginant su šios zonos metinio bendrojo vidaus produkto verte, pasiekė aukščiausią rekordinį lygį nuo pat euro atsiradimo. Skolos padidėjo, nes šalių vyriausybės aktyviau skolinosi norėdamos finansuoti savo biudžetų deficitus, be to papildomai buvo teikiama finansinė parama silpnesnėms euro zonos šalims.
Bendras visų euro zonos šalių viešosios skolos lygis, jį lyginant su zonos metinio bendrojo vidaus produkto verte, per praėjusius metus ūgtelėjo nuo 85.3 iki 87.2 procentų. Kaip minėta, tai yra aukščiausias lygis nuo pat euro atsiradimo 1999 metais.
Tarp septyniolikos euro zonos šalių, didžiausiu viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykiniu rodikliu per praėjusius metus pasižymėjo Graikija, kurios minimas rodiklis sudarė net 165.3 procentus. Tuo tarpu Estijos viešoji skola, ją lyginant su šalies metinio bendrojo vidaus produkto verte, praėjusių metų pabaigoje sudarė vos šešis procentus ir buvo absoliučiai mažiausia tarp visų euro zonos šalių.
Iš septyniolikos euro zonos šalių, tik penkių šalių (Estijos, Liuksemburgo, Slovėnijos, Slovakijos ir Suomijos) viešoji skola, ją lyginant su šalies bendrojo vidaus produkto verte, yra mažesnė nei euro zonoje nustatytas šešiasdešimties procentų limitas.
Italija pagal savo viešosios skolos lygį, jį lyginant su šalies metinio bendrojo vidaus produkto verte, kuris praėjusių metų pabaigoje sudarė 120.1 procento reikšmę, pagal dydį tarp euro zonos šalių buvo antroje pozicijoje.
Ispanijos viešiosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykinis rodiklis per praėjusius metus pakilo nuo 61.2 iki 68.5 procentų. Tuo tarpu tarp euro zonos šalių Vokietija buvo vienintelė, kurios viešoji skola, ją lyginant su šalies bendrojo vidaus produkto verte, per praėjusius metus sumažėjo nuo 83 iki 81.2 procentų.
Bendras visų euro zonos šalių viešosios skolos lygis, jį lyginant su zonos metinio bendrojo vidaus produkto verte, per praėjusius metus ūgtelėjo nuo 85.3 iki 87.2 procentų. Kaip minėta, tai yra aukščiausias lygis nuo pat euro atsiradimo 1999 metais.
Tarp septyniolikos euro zonos šalių, didžiausiu viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykiniu rodikliu per praėjusius metus pasižymėjo Graikija, kurios minimas rodiklis sudarė net 165.3 procentus. Tuo tarpu Estijos viešoji skola, ją lyginant su šalies metinio bendrojo vidaus produkto verte, praėjusių metų pabaigoje sudarė vos šešis procentus ir buvo absoliučiai mažiausia tarp visų euro zonos šalių.
Iš septyniolikos euro zonos šalių, tik penkių šalių (Estijos, Liuksemburgo, Slovėnijos, Slovakijos ir Suomijos) viešoji skola, ją lyginant su šalies bendrojo vidaus produkto verte, yra mažesnė nei euro zonoje nustatytas šešiasdešimties procentų limitas.
Italija pagal savo viešosios skolos lygį, jį lyginant su šalies metinio bendrojo vidaus produkto verte, kuris praėjusių metų pabaigoje sudarė 120.1 procento reikšmę, pagal dydį tarp euro zonos šalių buvo antroje pozicijoje.
Ispanijos viešiosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykinis rodiklis per praėjusius metus pakilo nuo 61.2 iki 68.5 procentų. Tuo tarpu tarp euro zonos šalių Vokietija buvo vienintelė, kurios viešoji skola, ją lyginant su šalies bendrojo vidaus produkto verte, per praėjusius metus sumažėjo nuo 83 iki 81.2 procentų.
