versija spausdinimui
(0)
JAV akcijų indeksai pirmadienį smuko. S&P 500 indeksas vakar krito 0,84 proc., Dow Jones Industrial Average indeksas – 0,78 proc., o Nasdaq Composite – 1 proc. Įmonių akcijų kainų mažėjimą lėmė globalus išpardavimas ir padidėjęs susirūpinimas dėl politinio Prancūzijos bei Nyderlandų stabilumo.
„Apple Inc.“ akcijų kaina ir toliau mažėjo. Nuo piko, pasiekto balandžio 9 dieną, akcijų kaina yra nukritusi daugiau kaip 10 proc. Prekybos sesiją „Apple inc.“ akcijos baigė atpigę 0,22 proc. iki 571,7 JAV dolerio už paprastąją akciją. Įmonė šiandien po prekybos paskelbs savo I ketv. rezultatus.
Saulės energijos modulių gamintojos „First Solar Inc.“ akcijų kaina taip pat neišvengė korekcinių nuotaikų. „Maxim Group“ pakeitus rekomendaciją iš laikyti į parduoti „First Solar Inc.“ akcijų kaina krito 6,78 proc. iki 19,25 JAV dolerių už paprastąją akciją. Nuo šių metų pradžios įmonės akcijų kaina yra susitraukusi daugiau kaip 40 proc.
Vakarų Europa
Vakarų Europos akcijų indeksai pirmadienį smuko žemyn. Rinkose stigo pasitikėjimo politiniu stabilumu. Prancūzijoje vyksta prezidento rinkimai, o Olandijoje iškilo vyriausybės krizė ir šalies ministras pirmininkas pateikė atsistatydinimo prašymą. Tokie pokyčiai politinėje arenoje investuotojus iš karto privertė nerimauti ir dėl pačios euro zonos politikos tęstinumo ir to, kaip toliau bus tvarkomasi su skolomis. Be politinių įvykių, rinkoms nepalankūs buvo ir paskelbti ekonominiai rodikliai. Pirkimo vadybininkų apklausa parodė, kad tiek pramonės, tiek paslaugų sektoriai euro zonoje traukėsi daugiau nei tikėtasi.
Šiandien rinkose tikimasi šiokio tokio atsitiesimo po vakarykščio išpardavimo. Tačiau susirūpinimas politiniu stabilumu tebetvyro, tad augimas šiandien gali būti ribotas.
Euro zonos vyriausybės skola 2011 metais padidėjo nuo 85,3 iki 87,2 proc. BVP. Tai didžiausias skolos lygis nuo 1999 metų, kai euro zona buvo įkurta. Pinigų sąjungos vyriausybės pastaraisiais metais klimpo į skolas, siekdamos finansuoti savo deficitinius biudžetus. Didžiausią skolą praeitąmet turėjo Graikija – 165,3 proc. BVP, mažiausią – Estija 6,0 proc. BVP. Vienintelės Vokietijos valstybės skola mažėjo nuo 83,0 proc. BVP iki 81,2 proc. BVP. Ir tik penkios euro zonos narės – Estija, Liuksemburgas, Slovėnija, Slovakija ir Suomija – tenkino skolai keliamą 60 proc. BVP kriterijų.
Azija
Šiandien Azijos akcijų rinkos stokojo optimizmo. Bendras regiono indeksas MSCI Asia Pacific nusirito į trijų mėnesių žemumas. Kitų regiono akcijų indeksų reikšmės po truputį artėja prie sausio mėnesio lygių, kada tik prasidėjo daugiau kaip du mėnesius trukęs indeksų kilimas. Japonijos akcijų indeksas Nikkei 225 smuko 0,8 proc., o Kinijos akcijų indeksas CSI 300 krito 1,04 proc.
Kinijos bankų sektoriaus reguliavimo komisija šiandien paskelbė metinę ataskaitą, kurioje teigiama, kad Kinijos bankų grynasis pelnas augo sparčiausiai per pastaruosius 4 metus, tempas siekė 39 proc. Iš viso komerciniai bankai, vietiniai kooperatyviniai bankai ir užsienio bankai uždirbo 198 mlrd. JAV dolerių grynojo pelno. Nuo spalį pasiekto žemiausio taško, vidutiniškai bankų akcijos yra pabrangę 54 proc.
Baltijos šalys
OMX Vilniaus akcijų indekso reikšmė vakar sumažėjo 0,42 proc., o akcijų perleista už 204 tūkst. eurų. Aktyviausiai prekiauta „TEO LT“ vertybiniais popieriais. Jų perleista už 74 tūkst. eurų. Rinkoje vyravo negatyvios nuotaikos ir net keturiolikos bendrovių akcijų kainos krito. Talino akcijų indeksas sumažėjo 0,53 proc., o bendra biržos apyvarta sudarė 676 tūkst. eurų. Išskirtinai aktyviai buvo prekiauta lošimų bendrovės „Olympic Entertainment Group“ vertybiniais popieriais. Šių buvo perleista net už 421 tūkst. eurų. Jau kelintą prekybos sesiją iš eilės kiek neįprastai mažai investuotojų dėmesio sulaukia „Silvano Fashion Group“. Rygoje akcijų perleista už 34 tūkst. latų. Indeksas atsispyrė neigiamoms Vakarų Europos nuotaikoms ir nedaug pakilo. Kaip jau yra tapę įprasta, aktyviausiai prekiauta farmacijos bendrovės „Olainfarm“ vertybiniais popieriais. Šių perleista net už 27 tūkst. LVL. Visose trijose Baltijos biržose apyvartos vakar buvo pasiektos be tiesioginių sandorių.
Lietuvos pramonės produkcija kovą vėl augo kiek sparčiau – 5,8 proc. metiniu tempu. Nors pramonės plėtra jau nebe tokia sparti kaip praėjusių metų pirmoje pusėje, tačiau galima matyti šiokį tokį metinio augimo tempo pagyvėjimą palyginti su 2011 m. IV ketv. Lietuvos gamintojams šiemet turėtų atsiliepti prastesnis euro zonos ekonominis klimatas ir visa šalies ekonomika 2012 metais augs lėčiau nei praėjusiais metais.
Vidurio ir Rytų Europa
Lenkijos akcijų indeksas WIG 20 vakar smuko net 2,5 proc. – daugiausiai per pastaruosius penketą mėnesių. Rinkoje buvo jaučiamas nusivylimas prastais ekonominiais duomenimis iš euro zonos ir Kinijos.
Lenkijos vyriausybė numatė būdus, kaip ketina sumažinti savo biudžeto deficitą ateinančiais metais. 2012 metais ketinama pasiekti Mastrichto kriterijų tenkinantį biudžeto deficito lygį – 2,9 proc. BVP. Lenkijai svarbu išlaikyti tvarius viešuosius finansus, antraip šalis baiminasi neteksianti jai taip aktualios ES fondų paramos.
Žaliavos
Pirmąją šios savaitės dieną „WTI“ naftos ateities sandorių kaina „NYMEX“ biržoje leidosi žemyn. Trumpam ji buvo nukritusi iki 102 JAV dolerių už barelį, tačiau vėliau sugrįžo ties 103 JAV doleriais. Neigiamos nuotaikos finansų rinkose, nepasitenkinimas duomenimis apie pramonės aktyvumą Kinijoje ir euro zonoje turėjo didžiausią neigiamą įtaką naftos kainai. Rinkos dalyviai su nerimu žvelgia į Kinijos ekonomikos vystymąsi, nes lėtėjantis augimas turėtų lemti ir mažesnį naftos paklausos didėjimą. Be to, neaiški Prancūzijos prezidento rinkimų kryptis taip pat nesuteiks pasitikėjimo euro zona bent jau artimiausiomis savaitėmis. Naftos kainą kiek palaikė Šiaurės jūroje sustojusi naftos gavyba didžiausiame Didžiajai Britanijai priklausančiame telkinyje, kuriame kasdien išgaunama apie 200 tūkst. barelių naftos. Tikimasi atnaujinti gavybą per dvi paras. Kaip įprasta, artimiausiomis dienomis daugiausia dėmesio investuotojų gretose sulauks pranešimai iš JAV apie naftos atsargų pokyčius per praėjusią savaitę.
„Apple Inc.“ akcijų kaina ir toliau mažėjo. Nuo piko, pasiekto balandžio 9 dieną, akcijų kaina yra nukritusi daugiau kaip 10 proc. Prekybos sesiją „Apple inc.“ akcijos baigė atpigę 0,22 proc. iki 571,7 JAV dolerio už paprastąją akciją. Įmonė šiandien po prekybos paskelbs savo I ketv. rezultatus.
Saulės energijos modulių gamintojos „First Solar Inc.“ akcijų kaina taip pat neišvengė korekcinių nuotaikų. „Maxim Group“ pakeitus rekomendaciją iš laikyti į parduoti „First Solar Inc.“ akcijų kaina krito 6,78 proc. iki 19,25 JAV dolerių už paprastąją akciją. Nuo šių metų pradžios įmonės akcijų kaina yra susitraukusi daugiau kaip 40 proc.
Vakarų Europa
Vakarų Europos akcijų indeksai pirmadienį smuko žemyn. Rinkose stigo pasitikėjimo politiniu stabilumu. Prancūzijoje vyksta prezidento rinkimai, o Olandijoje iškilo vyriausybės krizė ir šalies ministras pirmininkas pateikė atsistatydinimo prašymą. Tokie pokyčiai politinėje arenoje investuotojus iš karto privertė nerimauti ir dėl pačios euro zonos politikos tęstinumo ir to, kaip toliau bus tvarkomasi su skolomis. Be politinių įvykių, rinkoms nepalankūs buvo ir paskelbti ekonominiai rodikliai. Pirkimo vadybininkų apklausa parodė, kad tiek pramonės, tiek paslaugų sektoriai euro zonoje traukėsi daugiau nei tikėtasi.
Šiandien rinkose tikimasi šiokio tokio atsitiesimo po vakarykščio išpardavimo. Tačiau susirūpinimas politiniu stabilumu tebetvyro, tad augimas šiandien gali būti ribotas.
Euro zonos vyriausybės skola 2011 metais padidėjo nuo 85,3 iki 87,2 proc. BVP. Tai didžiausias skolos lygis nuo 1999 metų, kai euro zona buvo įkurta. Pinigų sąjungos vyriausybės pastaraisiais metais klimpo į skolas, siekdamos finansuoti savo deficitinius biudžetus. Didžiausią skolą praeitąmet turėjo Graikija – 165,3 proc. BVP, mažiausią – Estija 6,0 proc. BVP. Vienintelės Vokietijos valstybės skola mažėjo nuo 83,0 proc. BVP iki 81,2 proc. BVP. Ir tik penkios euro zonos narės – Estija, Liuksemburgas, Slovėnija, Slovakija ir Suomija – tenkino skolai keliamą 60 proc. BVP kriterijų.
Azija
Šiandien Azijos akcijų rinkos stokojo optimizmo. Bendras regiono indeksas MSCI Asia Pacific nusirito į trijų mėnesių žemumas. Kitų regiono akcijų indeksų reikšmės po truputį artėja prie sausio mėnesio lygių, kada tik prasidėjo daugiau kaip du mėnesius trukęs indeksų kilimas. Japonijos akcijų indeksas Nikkei 225 smuko 0,8 proc., o Kinijos akcijų indeksas CSI 300 krito 1,04 proc.
Kinijos bankų sektoriaus reguliavimo komisija šiandien paskelbė metinę ataskaitą, kurioje teigiama, kad Kinijos bankų grynasis pelnas augo sparčiausiai per pastaruosius 4 metus, tempas siekė 39 proc. Iš viso komerciniai bankai, vietiniai kooperatyviniai bankai ir užsienio bankai uždirbo 198 mlrd. JAV dolerių grynojo pelno. Nuo spalį pasiekto žemiausio taško, vidutiniškai bankų akcijos yra pabrangę 54 proc.
Baltijos šalys
OMX Vilniaus akcijų indekso reikšmė vakar sumažėjo 0,42 proc., o akcijų perleista už 204 tūkst. eurų. Aktyviausiai prekiauta „TEO LT“ vertybiniais popieriais. Jų perleista už 74 tūkst. eurų. Rinkoje vyravo negatyvios nuotaikos ir net keturiolikos bendrovių akcijų kainos krito. Talino akcijų indeksas sumažėjo 0,53 proc., o bendra biržos apyvarta sudarė 676 tūkst. eurų. Išskirtinai aktyviai buvo prekiauta lošimų bendrovės „Olympic Entertainment Group“ vertybiniais popieriais. Šių buvo perleista net už 421 tūkst. eurų. Jau kelintą prekybos sesiją iš eilės kiek neįprastai mažai investuotojų dėmesio sulaukia „Silvano Fashion Group“. Rygoje akcijų perleista už 34 tūkst. latų. Indeksas atsispyrė neigiamoms Vakarų Europos nuotaikoms ir nedaug pakilo. Kaip jau yra tapę įprasta, aktyviausiai prekiauta farmacijos bendrovės „Olainfarm“ vertybiniais popieriais. Šių perleista net už 27 tūkst. LVL. Visose trijose Baltijos biržose apyvartos vakar buvo pasiektos be tiesioginių sandorių.
Lietuvos pramonės produkcija kovą vėl augo kiek sparčiau – 5,8 proc. metiniu tempu. Nors pramonės plėtra jau nebe tokia sparti kaip praėjusių metų pirmoje pusėje, tačiau galima matyti šiokį tokį metinio augimo tempo pagyvėjimą palyginti su 2011 m. IV ketv. Lietuvos gamintojams šiemet turėtų atsiliepti prastesnis euro zonos ekonominis klimatas ir visa šalies ekonomika 2012 metais augs lėčiau nei praėjusiais metais.
Vidurio ir Rytų Europa
Lenkijos akcijų indeksas WIG 20 vakar smuko net 2,5 proc. – daugiausiai per pastaruosius penketą mėnesių. Rinkoje buvo jaučiamas nusivylimas prastais ekonominiais duomenimis iš euro zonos ir Kinijos.
Lenkijos vyriausybė numatė būdus, kaip ketina sumažinti savo biudžeto deficitą ateinančiais metais. 2012 metais ketinama pasiekti Mastrichto kriterijų tenkinantį biudžeto deficito lygį – 2,9 proc. BVP. Lenkijai svarbu išlaikyti tvarius viešuosius finansus, antraip šalis baiminasi neteksianti jai taip aktualios ES fondų paramos.
Žaliavos
Pirmąją šios savaitės dieną „WTI“ naftos ateities sandorių kaina „NYMEX“ biržoje leidosi žemyn. Trumpam ji buvo nukritusi iki 102 JAV dolerių už barelį, tačiau vėliau sugrįžo ties 103 JAV doleriais. Neigiamos nuotaikos finansų rinkose, nepasitenkinimas duomenimis apie pramonės aktyvumą Kinijoje ir euro zonoje turėjo didžiausią neigiamą įtaką naftos kainai. Rinkos dalyviai su nerimu žvelgia į Kinijos ekonomikos vystymąsi, nes lėtėjantis augimas turėtų lemti ir mažesnį naftos paklausos didėjimą. Be to, neaiški Prancūzijos prezidento rinkimų kryptis taip pat nesuteiks pasitikėjimo euro zona bent jau artimiausiomis savaitėmis. Naftos kainą kiek palaikė Šiaurės jūroje sustojusi naftos gavyba didžiausiame Didžiajai Britanijai priklausančiame telkinyje, kuriame kasdien išgaunama apie 200 tūkst. barelių naftos. Tikimasi atnaujinti gavybą per dvi paras. Kaip įprasta, artimiausiomis dienomis daugiausia dėmesio investuotojų gretose sulauks pranešimai iš JAV apie naftos atsargų pokyčius per praėjusią savaitę.