versija spausdinimui
(0)
Praėjusią savaitę EUR/USD valiutų poros kursas pasiekė aukščiausią pakilimo tašką ties 1,3225, buvo fiksuotas didžiausias teigiamas euro prieaugis nuo vasario, o savaitės pabaigoje buvo patvirtinta euro kilimo tendencija. Tačiau savaitgalio įvykiai pakreipė euro kurso judėjimo trajektoriją priešinga linkme, pirmadienį jis grįžo į pavojingą zoną, nukrisdamas iki 1,3126.
Tam buvo daug priežasčių ir ne visai aišku, kurią iš jų reikėtų paminėti pirmiausiai. Tačiau pradėkime nuo Nyderlanduose bręstančių neramumų. Ministras pirmininkas Markas Rutte nesugebėjo patvirtinti biudžeto ir po to atsistatydino. Tokie įvykiai aiškiai signalizuoja apie tai, kaip plačiai pasklido euro zonos krizė. Markui Rutte nepavyko išlikti valdžioje ir įvesti taupymo priemonių, taigi iškilo pavojus Nyderlandų skolos reitingui (AAA), kuris artimiausiu metu gali būti sumažintas, kaip pastaruoju metu nutiko Prancūzijai ir Austrijai. Pereikime prie Prancūzijos prezidento rinkimų. Francois Hollande‘o sėkmė sekmadienį vykusiame pirmajame ture aštrina suirutę Europoje. Hollande‘as yra palankiai nusiteikęs Europos centrinio banko (ECB) veiksmų atžvilgiu ir netgi atvirai jų prašo, tačiau tokiu būdu Vokietija gali prarasti ištikimą sąjungininką Sarkozy, kuris iki šiol beveik visada buvo vieningos nuomonės su Merkel. Euro zonos krizės dėmesio centre atsidūrė silpnėjantys Ispanijos bankai. Ispanijos ministras pirmininkas Mariano Rajoy‘us vis dar vengia priimti finansinę pagalbą, tačiau taip pat negali įtikinti investuotojų, kad Ispanija gebės išsiversti be pagalbos.
Savaitgalį TVF nusprendė padvigubinti pagalbai skirtas lėšas tam, kad šiuo sunkiu metu galėtų padidinti suteikiamų paskolų apimtis. Vis dėlto toks sprendimas susilaukė nemažai kritikos – tiek geriausi ekspertai, tiek investuotojai teigė, kad to neužtenka ir tai savaime neišsprendžia rinką kankinančių rūpesčių. „TVF pagalbai skirtų lėšų padidinimas tėra apsaugos sistema. Ši priemonė viena pati nesugebės sukelti apetito rizikingoms investicijoms,“ – sako „Credit Suisse“ Tokijuje vyriausiasis valiutų strategas Koji Fukaya.
Pirmadienį prasti Pirkimo vadybininkų indekso (PVI) duomenys padidino nerimą dėl euro. Gamybos PVI nukrito iki 46,0 – mažiausios reikšmės per 34 mėnesius, paslaugų PVI sumažėjo iki 47,9, o sudėtinis PVI – iki 47,4, abu pasiekė 5 mėnesių žemumas. Silpnėjantis euras sukėlė atsitraukimo iš rizikingų aktyvų bangą bei padidino investuotojų pasitikėjimą saugiomis investavimo zonomis, tokiomis kaip JAV doleris ir Japonijos jena.
Antradienį EUR/USD valiutų poros kursas pasislinko šiek tiek aukščiau, iki 1,3203. Euro kursas šiek tiek pakilo po blogų JAV ekonomikos naujienų: būstų kainos vasario mėnesį, palyginti su sausio mėnesiu, krito, tai rodo, jog atsigavimas JAV taip pat nėra labai lengvas. Doleris taip pat nuvertėjo prieš sterlingą, kuris pasiekė šešių mėnesių aukštumas ties 1,6158 po to, kai Anglijos banko balandžio mėnesio susirinkimo protokole atskleista, jog Adamas Posenas nebesistengia toliau vykdyti monetarinio stimuliavimo programos.
USD/JPY valiutų poros kursas pirmadienį atsidarė su 0,3% nuostoliu ties 81,29. Jena tapo laikinu saugiu užutėkiu, nes euro silpnumas šiuo metu atitraukia dėmesį nuo Japonijos banko vykdomos monetarinio skatinimo politikos. Antradienį jena išlaikė užsiimtas pozicijas, USD/JPY valiutų poros kursas pasiekė 81,26 ir vidurdienį konsolidavosi maždaug ties 81,17.
Pagrindinis veiksnys, šią savaitę darantis didžiausią įtaką rinkai, yra situacija euro zonoje. Visi pastarieji įvykiai rodo, kad, cituojant Londono finansų analitikę Louise Cooper, „gyvename geriau nei turėtume.“ Bendras skolos lygis pakilo, o Europos lyderiai nerodo noro tartis su ECB. Žvelgiant už Europos ribų, rezervinės pasaulio valiutos kursas ženkliai svyruoja – jo aukštumas ir žemumas veikia tiek situacija Europoje, tiek įvykiai šalių viduje. Tokios valiutos kaip jena kursas gali laikinai pakilti, tačiau ilgalaikė jenos perspektyva dėl Japonijos banko pakartotinai vykdomų monetarinio skatinimo programų yra neigiama.
Peter Leonidou
Pardavimų vadovas
„Alpari Financial Services” („Alpari FS”)
Tam buvo daug priežasčių ir ne visai aišku, kurią iš jų reikėtų paminėti pirmiausiai. Tačiau pradėkime nuo Nyderlanduose bręstančių neramumų. Ministras pirmininkas Markas Rutte nesugebėjo patvirtinti biudžeto ir po to atsistatydino. Tokie įvykiai aiškiai signalizuoja apie tai, kaip plačiai pasklido euro zonos krizė. Markui Rutte nepavyko išlikti valdžioje ir įvesti taupymo priemonių, taigi iškilo pavojus Nyderlandų skolos reitingui (AAA), kuris artimiausiu metu gali būti sumažintas, kaip pastaruoju metu nutiko Prancūzijai ir Austrijai. Pereikime prie Prancūzijos prezidento rinkimų. Francois Hollande‘o sėkmė sekmadienį vykusiame pirmajame ture aštrina suirutę Europoje. Hollande‘as yra palankiai nusiteikęs Europos centrinio banko (ECB) veiksmų atžvilgiu ir netgi atvirai jų prašo, tačiau tokiu būdu Vokietija gali prarasti ištikimą sąjungininką Sarkozy, kuris iki šiol beveik visada buvo vieningos nuomonės su Merkel. Euro zonos krizės dėmesio centre atsidūrė silpnėjantys Ispanijos bankai. Ispanijos ministras pirmininkas Mariano Rajoy‘us vis dar vengia priimti finansinę pagalbą, tačiau taip pat negali įtikinti investuotojų, kad Ispanija gebės išsiversti be pagalbos.
Savaitgalį TVF nusprendė padvigubinti pagalbai skirtas lėšas tam, kad šiuo sunkiu metu galėtų padidinti suteikiamų paskolų apimtis. Vis dėlto toks sprendimas susilaukė nemažai kritikos – tiek geriausi ekspertai, tiek investuotojai teigė, kad to neužtenka ir tai savaime neišsprendžia rinką kankinančių rūpesčių. „TVF pagalbai skirtų lėšų padidinimas tėra apsaugos sistema. Ši priemonė viena pati nesugebės sukelti apetito rizikingoms investicijoms,“ – sako „Credit Suisse“ Tokijuje vyriausiasis valiutų strategas Koji Fukaya.
Pirmadienį prasti Pirkimo vadybininkų indekso (PVI) duomenys padidino nerimą dėl euro. Gamybos PVI nukrito iki 46,0 – mažiausios reikšmės per 34 mėnesius, paslaugų PVI sumažėjo iki 47,9, o sudėtinis PVI – iki 47,4, abu pasiekė 5 mėnesių žemumas. Silpnėjantis euras sukėlė atsitraukimo iš rizikingų aktyvų bangą bei padidino investuotojų pasitikėjimą saugiomis investavimo zonomis, tokiomis kaip JAV doleris ir Japonijos jena.
Antradienį EUR/USD valiutų poros kursas pasislinko šiek tiek aukščiau, iki 1,3203. Euro kursas šiek tiek pakilo po blogų JAV ekonomikos naujienų: būstų kainos vasario mėnesį, palyginti su sausio mėnesiu, krito, tai rodo, jog atsigavimas JAV taip pat nėra labai lengvas. Doleris taip pat nuvertėjo prieš sterlingą, kuris pasiekė šešių mėnesių aukštumas ties 1,6158 po to, kai Anglijos banko balandžio mėnesio susirinkimo protokole atskleista, jog Adamas Posenas nebesistengia toliau vykdyti monetarinio stimuliavimo programos.
USD/JPY valiutų poros kursas pirmadienį atsidarė su 0,3% nuostoliu ties 81,29. Jena tapo laikinu saugiu užutėkiu, nes euro silpnumas šiuo metu atitraukia dėmesį nuo Japonijos banko vykdomos monetarinio skatinimo politikos. Antradienį jena išlaikė užsiimtas pozicijas, USD/JPY valiutų poros kursas pasiekė 81,26 ir vidurdienį konsolidavosi maždaug ties 81,17.
Pagrindinis veiksnys, šią savaitę darantis didžiausią įtaką rinkai, yra situacija euro zonoje. Visi pastarieji įvykiai rodo, kad, cituojant Londono finansų analitikę Louise Cooper, „gyvename geriau nei turėtume.“ Bendras skolos lygis pakilo, o Europos lyderiai nerodo noro tartis su ECB. Žvelgiant už Europos ribų, rezervinės pasaulio valiutos kursas ženkliai svyruoja – jo aukštumas ir žemumas veikia tiek situacija Europoje, tiek įvykiai šalių viduje. Tokios valiutos kaip jena kursas gali laikinai pakilti, tačiau ilgalaikė jenos perspektyva dėl Japonijos banko pakartotinai vykdomų monetarinio skatinimo programų yra neigiama.
Peter Leonidou
Pardavimų vadovas
„Alpari Financial Services” („Alpari FS”)