versija spausdinimui
(1)
Šiandien posėdžiavę Lenkijos pinigų politikos tarybos atstovai kiek netikėtai šalyje nutarė 0,25 procentais padidinti bazinę palūkanų normą. Šios tarybos atstovai, nepaisant galimai lėtėjančio šalies ekonomikos augimo, vis dėl to nutarė didesnį dėmesį skirti kovai su infliacija, kuri šalyje viršija Centrinio banko nustatytą ribą. Nepaisant to, kad Lenkijoje buvo sugriežtinta pinigų politika, zlotas pinga kitų valiutų atžvilgiu.
Bazinė palūkanų norma Lenkijoje šiandien pirmą kart šiais metais buvo kilstelta iki 4,75 procentų. Iš dvidešimt dviejų apklaustų analitikų ir ekonomistų, 14 manė, jog bazinė palūkanų norma Lenkijoje šiandien nebus pakeista, tačiau 8, atsižvelgę į po balandį įvykusio Lenkijos pinigų politikos tarybos atstovų susitikimo pasirodžiusį pranešimą, prognozavo, jog bazinė palūkanų norma bus kilstelta 0,25 procentais.
Per praėjusius metus Lenkijos pinigų politikos tarybą bazinę palūkanų normą šalyje pakėlė net keturis kartus, t.y. ji bendrai padidėjo vienu procentu. Kovo mėnesį infliacija Lenkijoje sudarė 3,9 procentus.
Po pinigų politikos Lenkijoje sugriežtinimo, kaip ir galima buvo tikėtis, šalies valiuta zlotas kiek sustiprėjo euro ir dolerio atžvilgiu, tačiau tik trumpam. Esant bendroms neigiamoms nuotaikoms Europos ir pasaulio finansų rinkose, vis dėl to zlotas taip pat neatlaikė spaudimo ir ėmė silpnėti euro bei dolerio atžvilgiu. Šiuo metu rinkoje už vieną eurą jau yra mokama po 4.23978 zlotus, arba 0.75 procentais daugiau nei vakarykštės prekybos metu. Doleris zloto atžvilgiu šiandien stiprėja net virš vieno procento iki 3.27426 zlotų už vieną dolerį.
Nuo šių metų pradžios euras zloto atžvilgiu yra susilpnėjęs virš penkių procentų, na o doleris - apie penkis procentus.
Analitikai atkreipia dėmesį, kad zloto išpardavimą lemia ne tik prastos nuotaikos pasaulio finansų rinkose, tačiau ir tai, jog ko gero užsienio investuotojai ėmė išpardavinėti Lenkijos obligacijas, kuriuos pastaruoju metu buvo pastebimai pabrangusios, tad tuo pačiu sumažėjo zloto paklausa, na o padidėjo jo pasiūla.
Lenkijos ekonomistų draugijos pirmininkas Ryszard Petru teigia, kad apie galimą tokį šalies pinigų politikos tarybos atstovų sprendimą galima buvo nuspėti atsižvelgus į po balandžio mėnesį įvykusio posėdžio sekusius komentarus.
„Pinigų politikos taryba priėmė tokį sprendimą, nes norėjo duoti suprasti, jog infliacija jai kelia nerimą, ir ji nori išvengti jos didėjimo. Tačiau turėtume suvokti, jog infliaciją daugiausiai yra importuojama iš išorės. Nemanau, kad mūsų laukia serija bazinės palūkanų normos padidinimų. Galbūt šiais metais sulauksime dar vieno bazinės palūkanų normos padidinimo, tačiau ji neturėtų būti didesnė nei penki procentai. Kai Lenkijos ekonomika ims lėtėti, o jau matosi, kad ji lėtėja, pinigų politikos taryba turės spręsti ką daryti. Skolinimasis jau ir taip yra brangesnis nei buvo prieš tai“ - teigė jis.
Lenkijos valdžia prognozuoja, kad šiais metais šalies ekonomikos augimas sulėtės iki 3,5 procentų, kai per praėjusių metų paskutinį ketvirtį ji augo 4,3 procentais.
Bazinė palūkanų norma Lenkijoje šiandien pirmą kart šiais metais buvo kilstelta iki 4,75 procentų. Iš dvidešimt dviejų apklaustų analitikų ir ekonomistų, 14 manė, jog bazinė palūkanų norma Lenkijoje šiandien nebus pakeista, tačiau 8, atsižvelgę į po balandį įvykusio Lenkijos pinigų politikos tarybos atstovų susitikimo pasirodžiusį pranešimą, prognozavo, jog bazinė palūkanų norma bus kilstelta 0,25 procentais.
Po pinigų politikos Lenkijoje sugriežtinimo, kaip ir galima buvo tikėtis, šalies valiuta zlotas kiek sustiprėjo euro ir dolerio atžvilgiu, tačiau tik trumpam. Esant bendroms neigiamoms nuotaikoms Europos ir pasaulio finansų rinkose, vis dėl to zlotas taip pat neatlaikė spaudimo ir ėmė silpnėti euro bei dolerio atžvilgiu. Šiuo metu rinkoje už vieną eurą jau yra mokama po 4.23978 zlotus, arba 0.75 procentais daugiau nei vakarykštės prekybos metu. Doleris zloto atžvilgiu šiandien stiprėja net virš vieno procento iki 3.27426 zlotų už vieną dolerį.
Nuo šių metų pradžios euras zloto atžvilgiu yra susilpnėjęs virš penkių procentų, na o doleris - apie penkis procentus.
Analitikai atkreipia dėmesį, kad zloto išpardavimą lemia ne tik prastos nuotaikos pasaulio finansų rinkose, tačiau ir tai, jog ko gero užsienio investuotojai ėmė išpardavinėti Lenkijos obligacijas, kuriuos pastaruoju metu buvo pastebimai pabrangusios, tad tuo pačiu sumažėjo zloto paklausa, na o padidėjo jo pasiūla.
„Pinigų politikos taryba priėmė tokį sprendimą, nes norėjo duoti suprasti, jog infliacija jai kelia nerimą, ir ji nori išvengti jos didėjimo. Tačiau turėtume suvokti, jog infliaciją daugiausiai yra importuojama iš išorės. Nemanau, kad mūsų laukia serija bazinės palūkanų normos padidinimų. Galbūt šiais metais sulauksime dar vieno bazinės palūkanų normos padidinimo, tačiau ji neturėtų būti didesnė nei penki procentai. Kai Lenkijos ekonomika ims lėtėti, o jau matosi, kad ji lėtėja, pinigų politikos taryba turės spręsti ką daryti. Skolinimasis jau ir taip yra brangesnis nei buvo prieš tai“ - teigė jis.
Lenkijos valdžia prognozuoja, kad šiais metais šalies ekonomikos augimas sulėtės iki 3,5 procentų, kai per praėjusių metų paskutinį ketvirtį ji augo 4,3 procentais.