versija spausdinimui
(1)
Po per antrą šių metų ketvirtį finansų rinkose buvusios korekcijos, kuri jau birželį faktiškai pasibaigė ir prasidėjo augimas, per trečią ketvirtį šis augimas su nedidelėmis korekcijomis ir toliau tęsėsi, finansų rinkos vedamos lūkesčių kopė vis aukščiau. Tad, praėjusį ketvirtį galima pavadinti lūkesčių, kurie galiausiai išsipildė, ketvirčiu, tačiau kas mūsų laukia toliau?
Pagrindiniai trečiojo ketvirčio įvykiai:
Nors trečiąjį metų ketvirtį kaip ir įprasta sudaro net du vasaros mėnesiai, o vasara įprastai yra atostogų metas, tačiau svarbių įvykių finansų rinkose netrūko.
ECB pasuko Fed keliu?
Europoje nuotaikos trečią ketvirtį darėsi vis niūresnės, ekonomikos perspektyvos tai pat imtos piešti vis tamsesnėmis spalvomis, tad nieko keista, jog Europos Centrinis bankas ėmė dar aktyviau reikštis.
Praėjusių metų rudenį Europos Centrinio banko vadovu tapęs italas Mario Draghi (Super Mario) iškart ryžtingai ėmėsi darbo. Kadangi Europoje vis didesnį galvos skausmą ėmė kelti galimas ekonomikos sulėtėjimas bei recesija ir bankų problemos, Europos Centrinis bankas ėmė mažinti prieš tai iki 1,5 procentų kilstelėtą bazinę palūkanų norma, na o vėliau per du kartus Europos bankams išdalino prailgintos trukmės lengvatines paskolas. Tačiau paaiškėjo, jog to buvo per mažai.
Tad trečiasis ketvirtis Europoje prasidėjo tuo, kad po eilinio Europos Centrinio banko atstovų posėdžio šio banko vadovas Mario Draghi pranešė, jog buvo nuspręsta dar labiau euro zonoje sumažinti bazinę palūkanų norma, kuri buvo sumažinta dar 0,25 procentais ir šiuo metu jau sudaro 0,75 procentus, t.y. absoliučiai rekordiškai žemiausia kada nors euro zonoje buvusi bazinė palūkanų norma. Galima teigti, jog Europos Centrinis bankas pasuko Amerikos Federalinio Rezervų banko keliu.
Nieko keisto, jog po tokio sprendimo Euribor, arba tarpbankinė palūkanų norma eurais, nusirito iki rekordinių žemumų ir toliau sėkmingai mažėjo per visą trečią ketvirtį.
Euro zonoje rekordiškai aukšta bedarbystė, ekonomika smunka
Pietų Europos ir kai kuriose kitose euro zonos silpnesnėse šalyje įgyvendinamos taupymo priemonės ir reformos privedė prie to, kad per trečiąjį ketvirtį šioje zonoje bedarbystė šoktelėjo iki absoliučiai rekordinių aukštumų ir remiantis naujausiais duomenimis siekia 11.3 procentus.
Kaip ir galima buvo nuspėti, sparčiausiai bedarbystė šoktelėjo Pietų Europos šalyse, t.y. Ispanijoje, Portugalijoje, Graikijoje ir kitose, kur ji yra ir pati didžiausia tarp visų euro zonos ir Europos sąjungos šalių. Ypač neramina visoje euro zonoje, bei Europos sąjungoje esantis itin aukštas jaunimo nedarbo lygis. Sunku tikėtis, jog artimiausiu metu padėtis euro zonos, o ypač Pietų Europos, darbo rinkose pastebimai pagerės, nes padėtis labai tikėtina, kad gali netgi dar labiau pablogėti.
Kaip ir buvo prognozuojama, Europos ekonomika ėmė demonstruoti vis didesnius silpnumo požymius, tad nieko keisto, jog paaiškėjo, kad tiek Europos sąjungos, tiek euro zonos ekonomikos per antrą šių metų ketvirtį užfiksavo nuosmukius. Labai realu, jog per trečiąjį šių metų ketvirtį Europoje ekonomika ir toliau smuko arba traukėsi, tad dar ekonomikos recesija senajame žemyne jau netrukus turėtų būti patvirtinta oficialiai.
Vasarą kilus sumaiščiai, kad sekanti euro zonos šalis, kuriai bus reikalinga finansinė pagalba, gali tapti Ispanija, kurios bankinis sektorius po griūties šalies nekilnojamo turto rinkoje patiria rimtus sunkumus, ir jam gali būti reikalinga Ispanijos valdžios pagalba, euro zonos atstovai suprasdami padėties rimtumą, t.y. jog Ispanijos ekonomika šioje zonoje yra ketvirtą pagal dydį, suskubo patvirtinti iki 100 mlrd. eurų vertės pagalbos planą skirtą Ispanijos bankams, žinoma, ši pagalba bus teikiama tik tuomet, jei bus laikomasi numatytų sąlygų.
Silpnesnių euro zonos šalių skolinimosi kaštai padidėjo, ECB paskelbia apie obligacijų supirkimo programą
Nors ir buvo paskelbta, kad euro zona esant tam tikroms sąlygoms yra pasiruošusi suteikti finansinę paskolą Ispanijos bankams, tačiau rinkos dalyviai ir toliau už skolinamas lėšas šiai šaliai reikalavo vis didesnių palūkanų. Nepasitikėjimas Ispanija palietė ir Italija, kurios skolinimosi kaštai tai pat ūgtelėjo.
Situacija vasarą vis labiau prastėjo, Ispanijos dešimties metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumas šoktelėjo virš pavojingos septynių procentų ribos, vis aukščiau kopė ir Italijos valstybinių obligacijų pajamingumai. Po to, kai tiek Graikijos, tiek Airijos, tiek Portugalijos dešimties metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumai pakilo virš minėtos septynių procentų ribos, šios šalys jau toliau nebuvo pajėgios savarankiškai skolintis rinkoje, joms buvo reikalinga finansinė pagalba iš išorės, kurią jos už tam tikras sąlygas ir gavo.
Akivaizdu, kad toks pats likimas grėsė ir Ispanijai, kurios svoris euro zonoje kaip minėta yra žymiai didesnis nei prieš tai minėtų trijų euro zonos šalių. Siekdamas taisyti vis labiau grėsmingą besidariusią situaciją, iniciatyvos ėmėsi Europos Centrinis bankas. Iš pradžių liepos pabaigoje sulaukėme šio banko vadovo žodinės intervencijos. Mario Draghi pareiškė, kad jo vadovaujamas bankas padarys viską, kas įmanoma, ir kas yra būtina, kad išliktų bendra valiuta, bei pabrėžė, jog to tikrai pakaks.
Buvo sužadinti rinkos dalyvių lūkesčiai, kurių sužadinimas lėmė bendros situacijos pagerėjimą finansų rinkose. Rugsėjo pradžioje paaiškėjo, jog Europos Centrinis bankas bei Mario Draghi laikėsi savo duoto pažado. Po įvykusio Europos Centrinio banko atstovų posėdžio, šio banko vadovas paskelbė, jog jo vadovaujamas bankas yra pasiruošęs įgyvendinti neribotos apimties sterilizuotą probleminių euro zonos šalių obligacijų supirkimo antrinėje rinkoje programą. Tuo pačiu buvo pabrėžta, kad šalys, kurios pageidauja, jog Europos Centrinis bankas antrinėje rinkoje pradėtų supirkinėti jų obligacijas, kad tokiu būdu sumažintų tų šalių skolinimosi kaštus, turės laikytis tam tikrų nustatytų sąlygų. Bent kol kas nei viena šalis dar nesikreipė į Europos Centrinį banką dėl tokios pagalbos suteikimo, tačiau šios informacijos paskelbimas buvo veiksmingas, nes tiek Ispanijos, tiek Italijos valstybinių obligacijų pajamingumai rinkoje pastebimai sumažėjo. Dar vienas Europos Centrinio banko žingsnis labai panašus į Amerikos Federalinio Rezervų banko vykdomą politiką.
Amerikos ekonomika lėtėja, Fed paskelbia apie QE3
Padėtis kitoje Atlanto vandenyno pusėje tai pat šiuo metu nėra džiuginanti. Per antrą šių metų ketvirtį Amerikos bendrojo vidaus produkto augimo tempas, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, pastebimai sumažėjo. Na o lyginant su praėjusių metų paskutiniu ketvirčiu, Amerikos ekonomikos augimas per antrą šių metų ketvirtį buvo daugiau nei per pus lėtėsnis.
Taigi chronologiškai, per paskutinį praėjusių metų ketvirtį Amerikos bendrojo vidaus produkto augimas dar siekė 3 procentus, per pirmą šių metų ketvirtį jis sulėtėjo iki dviejų procentų, na o remiantis paskutiniais duomenimis, per antrą šių metų ketvirtį Amerikos ekonomikos augimas dar labiau sulėtėjo ir siekė tik 1,3 procentus. Reikalai iš ties prastėja.
Naujų darbo vietų kūrimas tiek per antrą, tiek per trečią šių metų ketvirtį Amerikoje, lyginant su pirmojo ketvirčio duomenimis, pastebimai prislopo. Nors šalyje oficiali bedarbystė per praėjusio ketvirčio paskutinį mėnesį kiek ir sumažėjo, tačiau ji vis tiek išlieka nepriimtinai didelė. Dar viena prasta Amerikos makroekonominė žinia.
Tad, atsižvelgiant į šias aplinkybes neverta stebėtis, jog rinkos dalyviai nekantriai laukė, kada Fed išties pagalbos ranką Amerikos ekonomikai. Ir pastarasis, kaip ir Europos Centrinis bankas, nenuvylė ir rugsėjo viduryje paskelbdamas apie trečiojo kiekybinio pinigų politikos švelninimo etapo pradžią, pateisino rinkos dalyvių lūkesčius, taip dar labiau sustiprindamas teigiamas investuotojų nuotaikas.
Nors makroekonomiai rodikliai prasti, tačiau tiek Europos, tiek Amerikos Centriniai bankai akivaizdu, jog tikrai nepaliks bėdoje.
Amerikos Federalinio Rezervų banko atstovai nuspręsdami pradėti įgyvendinti trečiąjį kiekybinį pinigų politikos švelninimo etapą, matyt atsižvelgė ir į išankstinius trečiojo ketvirčio preliminarius makroekonominius rodiklius, kurie matyt jų nenudžiugino. Be to, Fed įsipareigojo itin žemą bazinę palūkanų normą išlaikyti dar ilgiau, t.y. net iki 2015 metų vidurio.
Amerikos viešoji skola jau yra didesnė nei 16 trilijonų dolerių
Europoje jau kurį laiką vyksta aktyvus taupymas, tuo tarpu Amerikoje bent kol kas niekas per daug, bent kalbant apie biudžetą, netaupo. Eilinius metus Amerikos biudžeto deficitas viršija vieno trilijono dolerių sumą, tad šalies viešoji skola ir toliau sėkmingai auga.
Amerikos viešoji skola jau viršijo įspūdingą 16 trilijonų dolerių vertę. Bet ji vis dar yra mažesnė nei nustatytas naujausias Amerikos viešosios skolos maksimalus limitas, kuris sudaro 16,4 trilijonus dolerių, tačiau ši riba gali būti pasiekta jau per lapkritį įvyksiančius šalies prezidento rinkimus.
Paskutinį kart Amerikos viešosios skolos limitas buvo padidintas 2,1 trilijonų dolerių suma praėjusių metų rugpjūčio pradžioje, kuomet paskutinę akimirką Kongrese respublikonams ir demokratams šiuo klausimu pavyko pasiekti kompromisą.
Kinijos ekonomikos augimas lėtėja, Japonijos ekonomika augo lėčiau nei laukta
Azijos žemyne tai pat reikalai prastėja. Kinijos ekonomikos augimas per antrą šių metų ketvirtį sulėtėjo, ir ši tendencija matyt buvo pratęsta ir praėjusį ketvirtį. Per antrą šių metų ketvirtį Kinijos bendrasis vidaus produktas ūgtelėjo jau tik 7,6 procentais, kai pirmą ketvirtį augimas dar siekė 8,1 procentą, na o per paskutinį praėjusių metų ketvirtį šios šalies ekonomika augo 8,9 procentais. Tad ekonomikos augimo sulėtėjimas akivaizdus.
Kinijos ekonomiką, kurios pagrindinis variklis ir toliau išlieka eksportas, neigiamai paveikė silpnėjanti pasaulinė paklausa. Tačiau galbūt tai šiai šaliai išeis į naudą, nes paskatins politikus pertvarkyti šalies ekonomiką, ir sumažinti jos priklausomybę nuo eksporto, tuo pačiu padidinant vidaus vartojimo indėlį.
Bent kol kas Kinijos valdžia nesiėmė kažkokių specialių veiksmų, kurie būtų skirti skatinti šalies ekonomikos augimą, kuris nors ir sulėtėjo, tačiau ir toliau išlieka itin padorus, ypač lyginant su Vakarų valstybėmis.
Su problemomis susidūrė ir kita Azijos regiono šalis, t.y. Japonija. Šios šalies ekonomika, kuri yra trečia pagal dydį, per antrąjį ketvirtį ūgtelėjo tik simboliškai ir mažiau nei buvo tikėtasi. Tie patys faktoriai neigiamai paveikė ir Japonijos ekonomiką, t.y. euro zonos skolų krizė bei mažėjanti pasaulinė paklausa ir lėtėjantis globalios ekonomikos augimas.
Amerikos, Europos ir Azijos šalių ekonomikos rodo pastebimus silpnėjimo ženklus, tad nieko stebėtino, jog daugelis analitikų ir ekonomistų sumažino savo anksčiau skelbtas šių ir kitų metų pasaulinės ekonomikos, jau nekalbant apie atskiras šalis, augimo prognozes. Be to, kai kurie ekonomistai šiais metais tai darė jau ne kartą, arba tai dar kartą planuoja padaryti artimiausioje ateityje.
Apple, Google, Amazon triumfas ir Facebook krachas
Žinoma, per trečiąjį ketvirtį įdomių dalykų dėjosi ir finansų rinkose. Štai didžiausios pagal rinkos vertę biržose kotiruojamos kompanijos Apple akcijos ir toliau itin ryžtingai ir sėkmingai kopė į viršų ir šturmavo vis naujus ir naujus įspūdingus visų laikų kainų rekordus. Pačioje trečiojo ketvirčio pabaigoje už vieną Apple akciją rinkoje buvo mokama net po daugiau nei 700 dolerių, t.y. iki šiol didžiausia kada nors už vieną Apple akciją mokėta kaina buvo pašokusi net iki 705.07 dolerių.
Vien nuo šių metų pradžios Apple akcijos jau spėjo pabrangti net virš šešiasdešimt procentų.
Per praėjusį ketvirtį brango ir vis naujus kainos rekordus šturmavo ne tik Apple kompanijos akcijos, tačiau ir kitos informacinių technologijų sektoriaus atstovės, t.y. Google kompanijos akcijos. Vien nuo šių metų pradžios Google akcijos jau spėjo pabrangti beveik penktadaliu.
Amazon tai pat neatsiliko tiek nuo Apple, tiek nuo Google kompanijų. Šios bendrovės akcijos per trečiąjį ketvirtį pakilo iki absoliučiai rekordinių aukštumų. Nuo šių metų pradžios Amazon akcijų vertė jau spėjo pašokti beveik penkiasdešimt procentų.
Tačiau žinoma, per praėjusį ketvirtį buvo ir skaudžių kritimų. Populiariausio pasaulyje socialinio tinklapio Facebook akcijas per trečiąjį ketvirtį ištiko tikras krachas. Palyginus su pirminio viešojo platinimo metu, kuris vyko gegužės pirmojoje pusėje, buvusia šio tinklapio akcijų kaina, kuri sudarė 38 dolerius, per praėjusį ketvirtį jos buvo atpigusios daugiau nei per pus iki vos 17.55 dolerių, tiesa, dabar Facebook akcijos po pasiektų itin gėdingų žemumų, jau yra kiek atsitiesusios. Nuo debiuto biržoje pradžios Facebook akcijos išlieka atpigusios 45 procentais.
Laukiantys pagrindiniai ketvirtojo ketvirčio įvykiai:
Įmonių veiklos rezultatų skelbimo maratonas
Šio ketvirčio, kaip ir bet kurio kito ketvirčio pradžia - tai įmonių ankstesnio ketvirčio veiklos rezultatų skelbimo maratono pradžia. Jau antradienį kaip ir įprastą šį maratoną pradės Alcoa kompanija.
Būtent į tai artimiausiu metu ir nukryps rinkos dalyvių akys ir tam turėtų būti skiriamas didžiausias dėmesys. Kaip ir įprasta, kai kurios kompanijos paskelbdamos savo praėjusio ketvirčio veiklos rezultatus maloniai nustebins, arba nemaloniai nuliūdins, kitų veiklos rezultatai atitiks lūkesčius.
Vis dėl to tikėtina, kad bus daugiau priežasčių liūdėti nei džiaugtis.
Ataskaita apie Graikiją
Per pirmąją spalio pusę turėtų paaiškėti ir informacija apie padėtį Graikijoje. Tai bus dar vienas esminis įvykis, kuris neabejotinai paveiks finansų rinkas. Po trijulės ekspertų atlikto patikrinimo paaiškės, ar reikalai Graikijoje juda į gerąją pusę, o galbūt lauks dar vienas nusivylimas, kas yra labai realu.
Graikijos, kurios ekonomika ir toliau smunka eilinius metus iš eilės, finansinės atsargos mažėja, ir šiai šaliai yra gyvybiškai būtina papildoma pinigų injekciją, nes kitu atveju ši šalis tiesiog gali tapti nemoki. Sprendimą dėl eilinės finansinės paskolos dalies pervedimo Graikijai tarptautiniai kreditoriai be jokios abejonės priims atsižvelgę visų pirmą į trijulės ekspertų paruoštą ataskaitą.
Trečiojo ketvirčio Amerikos, Europos, Japonijos ir Kinijos makroekonominiai rodikliai
Jau šio mėnesio pabaigoje, bei kito pradžioje pasirodys pirmieji preliminarūs praėjusio ketvirčio šalių makroekonominiai rodikliai. Tikėtina, jog Amerikos ekonomikos augimas per trečiąjį ketvirtį išliko panašus į buvusį ketvirtį prieš tai, o galbūt dar labiau sulėtėjo.
Europoje yra tikėtina, jog padėtis dar labiau suprastėjo. Euro zonos ekonomika ko gero smuko jau antrą ketvirtį iš eilės. Kalbant apie Kinijos ir Japonijos ekonomikas, irgi geriau būti iš anksto nusiteikus pesimistiškai, nei optimistiškai
Euro zonos skolų krizė: Ar Ispanijai bus reikalinga pagalba?
Rinkos dalyviai šiuo metu labai atidžiai stebi Ispaniją. Nors Europos Centrinis bankas dar rugsėjo pradžioje paskelbė apie savo specialią neribotos apimties sterilizuotą euro zonos šalių obligacijų antrinėje rinkoje supirkimo programą, Ispanijos valdžia kol kas dar oficialiai nepaprašė, jog jos obligacijos būtų pradėtos supirkinėti rinkoje.
Tad, vienas iš pagrindinių šio ketvirčio klausimų yra: Ar Ispanijai bus reikalinga pagalba?
Amerikos prezidento rinkimai
Lapkričio pradžioje bus surengti Amerikos prezidento rinkimai, kuriuose tradiciškai tarpusavyje rungsis demokratų ir respublikonų partijų kandidatai. Tiek dabartinio Amerikos prezidento Barako Obamos, kuris atstovauja demokratų partijai, tiek respublikonų partijos atstovo Mitt Romney galimybės laimėti šių metų Amerikos prezidento rinkimus, vertinamos faktiškai apylygiai.
Amerikos fiskalinis skardis
Sprendžiant daugelį klausimų, Amerikos valdžios atstovams kol kas labai sunkiai pavyksta susitarti. Nes tiek demokratai, tiek respublikonai nėra linkę vieni kitiems nusileisti. Praėjusių metų vasarą vykusios derybos dėl Amerikos skolos limito padidinimo, kurių metu kompromisas buvo pasiektas tik paskutinėmis akimirkomis, tai labai geras pavyzdys, ko galime iš šalies politikų sulaukti, kuomet jie spręs Amerikos fiskalinio skardžio klausimą.
Jei Amerikos politikams nepavyks susitarti dėl Amerikos fiskalinio skardžio, tai jau šių metų pabaigoje baigs galioti Bušo prezidentavimo metu įvestos mokesčių lengvatos, be to, siekiant sumažinti šalies biudžeto deficitą, bus pradėtos automatiškai mažinti biudžeto išlaidos.
Pagrindiniai trečiojo ketvirčio įvykiai:
Nors trečiąjį metų ketvirtį kaip ir įprasta sudaro net du vasaros mėnesiai, o vasara įprastai yra atostogų metas, tačiau svarbių įvykių finansų rinkose netrūko.
ECB pasuko Fed keliu?
Europoje nuotaikos trečią ketvirtį darėsi vis niūresnės, ekonomikos perspektyvos tai pat imtos piešti vis tamsesnėmis spalvomis, tad nieko keista, jog Europos Centrinis bankas ėmė dar aktyviau reikštis.
Praėjusių metų rudenį Europos Centrinio banko vadovu tapęs italas Mario Draghi (Super Mario) iškart ryžtingai ėmėsi darbo. Kadangi Europoje vis didesnį galvos skausmą ėmė kelti galimas ekonomikos sulėtėjimas bei recesija ir bankų problemos, Europos Centrinis bankas ėmė mažinti prieš tai iki 1,5 procentų kilstelėtą bazinę palūkanų norma, na o vėliau per du kartus Europos bankams išdalino prailgintos trukmės lengvatines paskolas. Tačiau paaiškėjo, jog to buvo per mažai.
Tad trečiasis ketvirtis Europoje prasidėjo tuo, kad po eilinio Europos Centrinio banko atstovų posėdžio šio banko vadovas Mario Draghi pranešė, jog buvo nuspręsta dar labiau euro zonoje sumažinti bazinę palūkanų norma, kuri buvo sumažinta dar 0,25 procentais ir šiuo metu jau sudaro 0,75 procentus, t.y. absoliučiai rekordiškai žemiausia kada nors euro zonoje buvusi bazinė palūkanų norma. Galima teigti, jog Europos Centrinis bankas pasuko Amerikos Federalinio Rezervų banko keliu.
Nieko keisto, jog po tokio sprendimo Euribor, arba tarpbankinė palūkanų norma eurais, nusirito iki rekordinių žemumų ir toliau sėkmingai mažėjo per visą trečią ketvirtį.
Euro zonoje rekordiškai aukšta bedarbystė, ekonomika smunka
Pietų Europos ir kai kuriose kitose euro zonos silpnesnėse šalyje įgyvendinamos taupymo priemonės ir reformos privedė prie to, kad per trečiąjį ketvirtį šioje zonoje bedarbystė šoktelėjo iki absoliučiai rekordinių aukštumų ir remiantis naujausiais duomenimis siekia 11.3 procentus.
Kaip ir buvo prognozuojama, Europos ekonomika ėmė demonstruoti vis didesnius silpnumo požymius, tad nieko keisto, jog paaiškėjo, kad tiek Europos sąjungos, tiek euro zonos ekonomikos per antrą šių metų ketvirtį užfiksavo nuosmukius. Labai realu, jog per trečiąjį šių metų ketvirtį Europoje ekonomika ir toliau smuko arba traukėsi, tad dar ekonomikos recesija senajame žemyne jau netrukus turėtų būti patvirtinta oficialiai.
Vasarą kilus sumaiščiai, kad sekanti euro zonos šalis, kuriai bus reikalinga finansinė pagalba, gali tapti Ispanija, kurios bankinis sektorius po griūties šalies nekilnojamo turto rinkoje patiria rimtus sunkumus, ir jam gali būti reikalinga Ispanijos valdžios pagalba, euro zonos atstovai suprasdami padėties rimtumą, t.y. jog Ispanijos ekonomika šioje zonoje yra ketvirtą pagal dydį, suskubo patvirtinti iki 100 mlrd. eurų vertės pagalbos planą skirtą Ispanijos bankams, žinoma, ši pagalba bus teikiama tik tuomet, jei bus laikomasi numatytų sąlygų.
Silpnesnių euro zonos šalių skolinimosi kaštai padidėjo, ECB paskelbia apie obligacijų supirkimo programą
Nors ir buvo paskelbta, kad euro zona esant tam tikroms sąlygoms yra pasiruošusi suteikti finansinę paskolą Ispanijos bankams, tačiau rinkos dalyviai ir toliau už skolinamas lėšas šiai šaliai reikalavo vis didesnių palūkanų. Nepasitikėjimas Ispanija palietė ir Italija, kurios skolinimosi kaštai tai pat ūgtelėjo.
Situacija vasarą vis labiau prastėjo, Ispanijos dešimties metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumas šoktelėjo virš pavojingos septynių procentų ribos, vis aukščiau kopė ir Italijos valstybinių obligacijų pajamingumai. Po to, kai tiek Graikijos, tiek Airijos, tiek Portugalijos dešimties metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumai pakilo virš minėtos septynių procentų ribos, šios šalys jau toliau nebuvo pajėgios savarankiškai skolintis rinkoje, joms buvo reikalinga finansinė pagalba iš išorės, kurią jos už tam tikras sąlygas ir gavo.
Akivaizdu, kad toks pats likimas grėsė ir Ispanijai, kurios svoris euro zonoje kaip minėta yra žymiai didesnis nei prieš tai minėtų trijų euro zonos šalių. Siekdamas taisyti vis labiau grėsmingą besidariusią situaciją, iniciatyvos ėmėsi Europos Centrinis bankas. Iš pradžių liepos pabaigoje sulaukėme šio banko vadovo žodinės intervencijos. Mario Draghi pareiškė, kad jo vadovaujamas bankas padarys viską, kas įmanoma, ir kas yra būtina, kad išliktų bendra valiuta, bei pabrėžė, jog to tikrai pakaks.
Buvo sužadinti rinkos dalyvių lūkesčiai, kurių sužadinimas lėmė bendros situacijos pagerėjimą finansų rinkose. Rugsėjo pradžioje paaiškėjo, jog Europos Centrinis bankas bei Mario Draghi laikėsi savo duoto pažado. Po įvykusio Europos Centrinio banko atstovų posėdžio, šio banko vadovas paskelbė, jog jo vadovaujamas bankas yra pasiruošęs įgyvendinti neribotos apimties sterilizuotą probleminių euro zonos šalių obligacijų supirkimo antrinėje rinkoje programą. Tuo pačiu buvo pabrėžta, kad šalys, kurios pageidauja, jog Europos Centrinis bankas antrinėje rinkoje pradėtų supirkinėti jų obligacijas, kad tokiu būdu sumažintų tų šalių skolinimosi kaštus, turės laikytis tam tikrų nustatytų sąlygų. Bent kol kas nei viena šalis dar nesikreipė į Europos Centrinį banką dėl tokios pagalbos suteikimo, tačiau šios informacijos paskelbimas buvo veiksmingas, nes tiek Ispanijos, tiek Italijos valstybinių obligacijų pajamingumai rinkoje pastebimai sumažėjo. Dar vienas Europos Centrinio banko žingsnis labai panašus į Amerikos Federalinio Rezervų banko vykdomą politiką.
Amerikos ekonomika lėtėja, Fed paskelbia apie QE3
Padėtis kitoje Atlanto vandenyno pusėje tai pat šiuo metu nėra džiuginanti. Per antrą šių metų ketvirtį Amerikos bendrojo vidaus produkto augimo tempas, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, pastebimai sumažėjo. Na o lyginant su praėjusių metų paskutiniu ketvirčiu, Amerikos ekonomikos augimas per antrą šių metų ketvirtį buvo daugiau nei per pus lėtėsnis.
Taigi chronologiškai, per paskutinį praėjusių metų ketvirtį Amerikos bendrojo vidaus produkto augimas dar siekė 3 procentus, per pirmą šių metų ketvirtį jis sulėtėjo iki dviejų procentų, na o remiantis paskutiniais duomenimis, per antrą šių metų ketvirtį Amerikos ekonomikos augimas dar labiau sulėtėjo ir siekė tik 1,3 procentus. Reikalai iš ties prastėja.
Naujų darbo vietų kūrimas tiek per antrą, tiek per trečią šių metų ketvirtį Amerikoje, lyginant su pirmojo ketvirčio duomenimis, pastebimai prislopo. Nors šalyje oficiali bedarbystė per praėjusio ketvirčio paskutinį mėnesį kiek ir sumažėjo, tačiau ji vis tiek išlieka nepriimtinai didelė. Dar viena prasta Amerikos makroekonominė žinia.
Tad, atsižvelgiant į šias aplinkybes neverta stebėtis, jog rinkos dalyviai nekantriai laukė, kada Fed išties pagalbos ranką Amerikos ekonomikai. Ir pastarasis, kaip ir Europos Centrinis bankas, nenuvylė ir rugsėjo viduryje paskelbdamas apie trečiojo kiekybinio pinigų politikos švelninimo etapo pradžią, pateisino rinkos dalyvių lūkesčius, taip dar labiau sustiprindamas teigiamas investuotojų nuotaikas.
Nors makroekonomiai rodikliai prasti, tačiau tiek Europos, tiek Amerikos Centriniai bankai akivaizdu, jog tikrai nepaliks bėdoje.
Amerikos Federalinio Rezervų banko atstovai nuspręsdami pradėti įgyvendinti trečiąjį kiekybinį pinigų politikos švelninimo etapą, matyt atsižvelgė ir į išankstinius trečiojo ketvirčio preliminarius makroekonominius rodiklius, kurie matyt jų nenudžiugino. Be to, Fed įsipareigojo itin žemą bazinę palūkanų normą išlaikyti dar ilgiau, t.y. net iki 2015 metų vidurio.
Amerikos viešoji skola jau yra didesnė nei 16 trilijonų dolerių
Europoje jau kurį laiką vyksta aktyvus taupymas, tuo tarpu Amerikoje bent kol kas niekas per daug, bent kalbant apie biudžetą, netaupo. Eilinius metus Amerikos biudžeto deficitas viršija vieno trilijono dolerių sumą, tad šalies viešoji skola ir toliau sėkmingai auga.
Amerikos viešoji skola jau viršijo įspūdingą 16 trilijonų dolerių vertę. Bet ji vis dar yra mažesnė nei nustatytas naujausias Amerikos viešosios skolos maksimalus limitas, kuris sudaro 16,4 trilijonus dolerių, tačiau ši riba gali būti pasiekta jau per lapkritį įvyksiančius šalies prezidento rinkimus.
Paskutinį kart Amerikos viešosios skolos limitas buvo padidintas 2,1 trilijonų dolerių suma praėjusių metų rugpjūčio pradžioje, kuomet paskutinę akimirką Kongrese respublikonams ir demokratams šiuo klausimu pavyko pasiekti kompromisą.
Kinijos ekonomikos augimas lėtėja, Japonijos ekonomika augo lėčiau nei laukta
Kinijos ekonomiką, kurios pagrindinis variklis ir toliau išlieka eksportas, neigiamai paveikė silpnėjanti pasaulinė paklausa. Tačiau galbūt tai šiai šaliai išeis į naudą, nes paskatins politikus pertvarkyti šalies ekonomiką, ir sumažinti jos priklausomybę nuo eksporto, tuo pačiu padidinant vidaus vartojimo indėlį.
Bent kol kas Kinijos valdžia nesiėmė kažkokių specialių veiksmų, kurie būtų skirti skatinti šalies ekonomikos augimą, kuris nors ir sulėtėjo, tačiau ir toliau išlieka itin padorus, ypač lyginant su Vakarų valstybėmis.
Su problemomis susidūrė ir kita Azijos regiono šalis, t.y. Japonija. Šios šalies ekonomika, kuri yra trečia pagal dydį, per antrąjį ketvirtį ūgtelėjo tik simboliškai ir mažiau nei buvo tikėtasi. Tie patys faktoriai neigiamai paveikė ir Japonijos ekonomiką, t.y. euro zonos skolų krizė bei mažėjanti pasaulinė paklausa ir lėtėjantis globalios ekonomikos augimas.
Amerikos, Europos ir Azijos šalių ekonomikos rodo pastebimus silpnėjimo ženklus, tad nieko stebėtino, jog daugelis analitikų ir ekonomistų sumažino savo anksčiau skelbtas šių ir kitų metų pasaulinės ekonomikos, jau nekalbant apie atskiras šalis, augimo prognozes. Be to, kai kurie ekonomistai šiais metais tai darė jau ne kartą, arba tai dar kartą planuoja padaryti artimiausioje ateityje.
Apple, Google, Amazon triumfas ir Facebook krachas
Žinoma, per trečiąjį ketvirtį įdomių dalykų dėjosi ir finansų rinkose. Štai didžiausios pagal rinkos vertę biržose kotiruojamos kompanijos Apple akcijos ir toliau itin ryžtingai ir sėkmingai kopė į viršų ir šturmavo vis naujus ir naujus įspūdingus visų laikų kainų rekordus. Pačioje trečiojo ketvirčio pabaigoje už vieną Apple akciją rinkoje buvo mokama net po daugiau nei 700 dolerių, t.y. iki šiol didžiausia kada nors už vieną Apple akciją mokėta kaina buvo pašokusi net iki 705.07 dolerių.
Vien nuo šių metų pradžios Apple akcijos jau spėjo pabrangti net virš šešiasdešimt procentų.
Per praėjusį ketvirtį brango ir vis naujus kainos rekordus šturmavo ne tik Apple kompanijos akcijos, tačiau ir kitos informacinių technologijų sektoriaus atstovės, t.y. Google kompanijos akcijos. Vien nuo šių metų pradžios Google akcijos jau spėjo pabrangti beveik penktadaliu.
Amazon tai pat neatsiliko tiek nuo Apple, tiek nuo Google kompanijų. Šios bendrovės akcijos per trečiąjį ketvirtį pakilo iki absoliučiai rekordinių aukštumų. Nuo šių metų pradžios Amazon akcijų vertė jau spėjo pašokti beveik penkiasdešimt procentų.
Tačiau žinoma, per praėjusį ketvirtį buvo ir skaudžių kritimų. Populiariausio pasaulyje socialinio tinklapio Facebook akcijas per trečiąjį ketvirtį ištiko tikras krachas. Palyginus su pirminio viešojo platinimo metu, kuris vyko gegužės pirmojoje pusėje, buvusia šio tinklapio akcijų kaina, kuri sudarė 38 dolerius, per praėjusį ketvirtį jos buvo atpigusios daugiau nei per pus iki vos 17.55 dolerių, tiesa, dabar Facebook akcijos po pasiektų itin gėdingų žemumų, jau yra kiek atsitiesusios. Nuo debiuto biržoje pradžios Facebook akcijos išlieka atpigusios 45 procentais.
Laukiantys pagrindiniai ketvirtojo ketvirčio įvykiai:
Įmonių veiklos rezultatų skelbimo maratonas
Šio ketvirčio, kaip ir bet kurio kito ketvirčio pradžia - tai įmonių ankstesnio ketvirčio veiklos rezultatų skelbimo maratono pradžia. Jau antradienį kaip ir įprastą šį maratoną pradės Alcoa kompanija.
Būtent į tai artimiausiu metu ir nukryps rinkos dalyvių akys ir tam turėtų būti skiriamas didžiausias dėmesys. Kaip ir įprasta, kai kurios kompanijos paskelbdamos savo praėjusio ketvirčio veiklos rezultatus maloniai nustebins, arba nemaloniai nuliūdins, kitų veiklos rezultatai atitiks lūkesčius.
Vis dėl to tikėtina, kad bus daugiau priežasčių liūdėti nei džiaugtis.
Ataskaita apie Graikiją
Per pirmąją spalio pusę turėtų paaiškėti ir informacija apie padėtį Graikijoje. Tai bus dar vienas esminis įvykis, kuris neabejotinai paveiks finansų rinkas. Po trijulės ekspertų atlikto patikrinimo paaiškės, ar reikalai Graikijoje juda į gerąją pusę, o galbūt lauks dar vienas nusivylimas, kas yra labai realu.
Graikijos, kurios ekonomika ir toliau smunka eilinius metus iš eilės, finansinės atsargos mažėja, ir šiai šaliai yra gyvybiškai būtina papildoma pinigų injekciją, nes kitu atveju ši šalis tiesiog gali tapti nemoki. Sprendimą dėl eilinės finansinės paskolos dalies pervedimo Graikijai tarptautiniai kreditoriai be jokios abejonės priims atsižvelgę visų pirmą į trijulės ekspertų paruoštą ataskaitą.
Trečiojo ketvirčio Amerikos, Europos, Japonijos ir Kinijos makroekonominiai rodikliai
Jau šio mėnesio pabaigoje, bei kito pradžioje pasirodys pirmieji preliminarūs praėjusio ketvirčio šalių makroekonominiai rodikliai. Tikėtina, jog Amerikos ekonomikos augimas per trečiąjį ketvirtį išliko panašus į buvusį ketvirtį prieš tai, o galbūt dar labiau sulėtėjo.
Europoje yra tikėtina, jog padėtis dar labiau suprastėjo. Euro zonos ekonomika ko gero smuko jau antrą ketvirtį iš eilės. Kalbant apie Kinijos ir Japonijos ekonomikas, irgi geriau būti iš anksto nusiteikus pesimistiškai, nei optimistiškai
Euro zonos skolų krizė: Ar Ispanijai bus reikalinga pagalba?
Rinkos dalyviai šiuo metu labai atidžiai stebi Ispaniją. Nors Europos Centrinis bankas dar rugsėjo pradžioje paskelbė apie savo specialią neribotos apimties sterilizuotą euro zonos šalių obligacijų antrinėje rinkoje supirkimo programą, Ispanijos valdžia kol kas dar oficialiai nepaprašė, jog jos obligacijos būtų pradėtos supirkinėti rinkoje.
Tad, vienas iš pagrindinių šio ketvirčio klausimų yra: Ar Ispanijai bus reikalinga pagalba?
Amerikos prezidento rinkimai
Lapkričio pradžioje bus surengti Amerikos prezidento rinkimai, kuriuose tradiciškai tarpusavyje rungsis demokratų ir respublikonų partijų kandidatai. Tiek dabartinio Amerikos prezidento Barako Obamos, kuris atstovauja demokratų partijai, tiek respublikonų partijos atstovo Mitt Romney galimybės laimėti šių metų Amerikos prezidento rinkimus, vertinamos faktiškai apylygiai.
Amerikos fiskalinis skardis
Sprendžiant daugelį klausimų, Amerikos valdžios atstovams kol kas labai sunkiai pavyksta susitarti. Nes tiek demokratai, tiek respublikonai nėra linkę vieni kitiems nusileisti. Praėjusių metų vasarą vykusios derybos dėl Amerikos skolos limito padidinimo, kurių metu kompromisas buvo pasiektas tik paskutinėmis akimirkomis, tai labai geras pavyzdys, ko galime iš šalies politikų sulaukti, kuomet jie spręs Amerikos fiskalinio skardžio klausimą.
Jei Amerikos politikams nepavyks susitarti dėl Amerikos fiskalinio skardžio, tai jau šių metų pabaigoje baigs galioti Bušo prezidentavimo metu įvestos mokesčių lengvatos, be to, siekiant sumažinti šalies biudžeto deficitą, bus pradėtos automatiškai mažinti biudžeto išlaidos.