Finansinio bloko Stone Street Advisors autoriai apskaičiavo, kad kai kurie fondų valdytojai, kurie tikėjosi Japonijos valstybinių obligacijų vertės kritimo, ir užėmė atitinkamas pozicijas, per du metus prarado net devyniasdešimt procentų viso savo kapitalo.
Iš pirmo žvilgsnio, Japonijos finansinės problemos, kurias jau senokai pranašavo ekonomistai, yra panašios į tas, su kuriomis susiduria Pietų Europos šalys. Tačiau nepaisant to, kad Japonijos viešosios skolos lygis net daugiau nei du kartus viršija šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertę, prognozuota krizė šioje šalyje taip iki šiol vis dar neprasidėjo.
„Yra klaidinga šalies viešosios skolos santykio su bendruoju vidaus produktu rodiklį vertinti kaip pagrindinį matą, kuris nusako nemokumo riziką“ - tikina Japonijos banko Nomura atstovai.
Jie primena, jog Japonijos gyventojų ir verslo atstovų turima reikšmingo turto, įskaitant ir aktyvus užsienyje, vertė prilygsta šalies viešajai skolai.
„Investuotojai, kurie laukė Japonijos valstybinių obligacijų vertės kritimo, pamiršo, kad pasaulyje ši šalis yra viena iš didžiausių kreditorių, o ne skolininkių“ - pabrėžė Nomura banko analitikai.