versija spausdinimui
(9)
Pastaraisiais metais galime stebėti, kaip Forex reklamos Lietuvoje užkariauja masines informacijos priemones. Brokeriai varžosi tarpusavyje, siūlydami nemokamus seminarus, įvairias analizes, bonusus klientams ir kitokį palaikymą. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti – puiku, klientams nuo to tik geriau.
Nesenai radau reklaminę skrajutę savo pašto dėžutėje, kurioje vienas iš brokerių kviečia į Forex mokymus ir toliau rašo: „Mūsų moksleiviai sako: tik Forex rinkoje galima gauti iki 500% pelno”
Gražus, apvalus skaičius- 500% - kas nenorėtų tokio pelno? Tiesa- nenurodyta, per kokį laikotarpį. Jeigu tai ir įmanoma Forex, iškyla pora klausimų. Ar tai tik sėkmė, ar dėsningas uždarbis? Ar tikrai negalima pasiekti tokios grąžos ne valiutų biržoje?
Kitas brokeris straipsnyje teigia: “Priešingai nei prekiautojams akcijomis, mums, valiutiniams, kryptis nesvarbi” (kalba netaisyta). Kryptis nesvarbi? Jeigu perku dolerį, tikiuosi jo kilimo euro atžvilgiu. Jeigu jis krinta, patiriu nuostolius, kaip gali būti nesvarbi kryptis?
Pabandysiu atsakyti į šiuos ir kitus klausimus, iš esmės palygindamas prekybą Forex ir investavimą į žaliavas bei akcijas.
Kalbant apie prekybą valiutomis, svarbu suprasti, kad valiutų poros pastoviai svyruoja viena kitos atžvilgiu, todėl uždirbti galime, tik atspėję kryptį (kad ir trumpu laikotarpiu). Jeigu Jonas pirko dolerius, šie pabrango euro atžvilgiu, tada Jonas juos pardavė, tai jis uždirbo pelno. Tačiau kažkas- tarkime, Antanas- jam pardavė dolerius, nusipirkdamas eurų, kurie krito, taigi Antanas patyrė nuostolių. Kartu sudėjus, Jonas ir Antanas nei uždirbo pelno, nei patyrė nuostolių. Todėl prekybą valiutomis galime pavadinti nulinės sumos žaidimu (angl. zero-sum game). Panaši situacija yra, dalinantis pyragą- jei vienas pasiims didesnį gabalėlį, kitam teks mažesnis. Tačiau dar neatsižvelgėme į mokesčius brokeriams. Kadangi tiek Jonas, tiek Antanas turės sumokėti komisinius, sumoje rezultatas bus neigiamas.
Šiuo metu brokeriams sumokamas skirtumas už 1 lotą (100 000 bazinės valiutos vienetų), kuris, kaip taisyklė, sudaro 3 punktus. Tai yra, perkant ir parduodant dolerius (šiuo metu apie 129 000 USD už 100 000 EUR), teks sumokėti 30 USD. Naudojant įprastą svertą- 1:100- tokią operaciją galima įvykdyti, turint 1 290 USD sąskaitoje. Tokiu būdu 30 USD komisiniai sudarys apie 2,3% nuosavų lėšų. Taigi Jonas ir Antanas, vienas kitam pardavinėdami valiutą, per 43 pirkimo ir pardavimo operacijų ciklus praras visus pinigus. Žinoma, vienam gali labiau sektis, negu kitam- tada pirmasis išsilaikys ilgiau, bet labiausiai tikėtina, kad ilgainiui ir jo sąskaita liks tuščia.
Taigi šio verslo vienintelis tikras laimėtojas- tai brokeris, kuris uždirba, nepriklausomai nuo klientų sėkmės ir nesėkmės. Galbūt tai ir turėjo omenyje Forex brokeris, kai teigė: “Priešingai nei prekiautojams akcijomis, mums, valiutiniams, kryptis nesvarbi”.
Pastarosios krizės metu suaktyvėjo investicijos į žaliavas, tikintis, kad jos atsispirs neigiamoms nuotaikoms finansų rinkose ir apsaugos nuo infliacijos. Ypač populiarus yra auksas, laikomas saugia užuovėja krizės sąlygomis.
Aukso kaina nuo 1973 m. pradžios iki dabar per beveik 40 metų laikotarpį išaugo daugiau nei 27 kartus (2600%), tai sudaro 8,7% metinę grąžą (duomenys iš http://goldprice.org). Laikant, kad vidutinė metinė infliacija sudarė apie 4%, gauname 4,7% realią grąžą.
Kodėl auksas, laikoma priemone apsisaugoti nuo infliacijos, uždirbo solidžią realią grąžą? Turbūt tai sąlygojo kelios priežastys: eksponentiškai augantis gyventojų skaičius, aukso kaip saugios investicijos įvaizdis, kas iš dalies sąlygojo šio brangiojo metalo įspūdingą kainų augimą pastaraisiais metais.
Per paskutinius 5 metus auksas pabrango net 138%, o tai sudaro beveik 19% vidutinę metinę grąžą. Kartais manoma, kad panašios grąžos galime tikėtis ir ateityje, tačiau tai tik plačiai paplitęs mitas. Iš tiesų, ženkliai didesnė negu vidutinė grąža tam tikru periodu reiškia, kad anksčiau ar vėliau ateis mažesnio augimo ar net kritimo periodas- tokiu būdu vidutinė grąža išliks panaši. Verta prisiminti, kad aukso kaina 1980m. buvo pasiekus virš 800$ už unciją, bet paskui krito žemiau 400$. Šis dėsnis- grįžimas prie normos (vidurkio)- yra universalus finansų rinkose.
Kaip yra su akcijų rinkos grąža? Pažiūrėkime, kaip kito JAV 500 stambiausių konpanijų indeksas S&P500 1950-2009 metais (duomenys iš http://www.simplestockinvesting.com). Per šį 60 metų laikotarpį indeksas išaugo apie 65 kartus (arba 6400%- kur kas daugiau nei 500%!), vidutinė metinė grąža sudarė 7,2%. Tačiau šis rezultatas yra be dividendų. Jeigu atsižvelgtume į juos ir visus juos reinvestuotume, metinė grąža būtų buvusi net 11%. Skaičius atrodo gana įspūdingas, bet neatsižvelgėme į infliaciją, kuri mažino pinigų perkamąją galią. Pakoregavus infliacijos dydžiu, reali grąža iš S&P500 indekso per šį 60 metų laikotarpį buvo 7%- nepaisant visų krizių ir nuosmukių.
Kas gi sąlygoja akcijų rinkų augimą? Kaip matėme, viena iš priežasčių yra infliacija. Nuvertėjant pinigų perkamajai galiai, įmonių pardavimai ir pelnai neišvengiamai auga, net jeigu bendrovės nesukuria naujų produktų ir neatranda naujų rinkų. Kita priežastis- realus BVP augimas, sąlygojamas darbo našumo augimo, technologijų diegimo, žmonių skaičiaus augimo ir kitų faktorių.
Pagrindiniai duomenys pateikti lentelėje:
Kaip matome, esminis skirtumas tarp prekybos Forex ir investavimo į žaliavas ar akcijas- tai, kad valiutų rinkoje nėra ilgalaikės krypties. Todėl prekybos Forex, mano supratimu, negalima vadinti investavimu (kaip galime matyti kai kuriose reklamose), tai- gryna spekuliacija. Nesakau, kad Forex negalima uždirbti- yra žmonių, turinčių išskirtinį talentą, kurie tai daro, tačiau tokių yra ryški mažuma. Nulinės sumos žaidimas apsprendžia, kad kai vienas laimi, kitas pralaimi, o dėl mokesčių brokeriams pralaiminčiųjų yra žymiai daugiau.
Suprantu, kad Forex traukia, ypač jaunus žmones, galimybėmis su nedidele suma pabandyti laimėti aukso puodą. Svarbu, kad tas jaunas žmogus teisingai suprastų spekuliacijos rizikas bei žinotų ir apie investavimo galimybes.
Aldas Pipinys
www.investuotojas.com
Nesenai radau reklaminę skrajutę savo pašto dėžutėje, kurioje vienas iš brokerių kviečia į Forex mokymus ir toliau rašo: „Mūsų moksleiviai sako: tik Forex rinkoje galima gauti iki 500% pelno”
Gražus, apvalus skaičius- 500% - kas nenorėtų tokio pelno? Tiesa- nenurodyta, per kokį laikotarpį. Jeigu tai ir įmanoma Forex, iškyla pora klausimų. Ar tai tik sėkmė, ar dėsningas uždarbis? Ar tikrai negalima pasiekti tokios grąžos ne valiutų biržoje?
Kitas brokeris straipsnyje teigia: “Priešingai nei prekiautojams akcijomis, mums, valiutiniams, kryptis nesvarbi” (kalba netaisyta). Kryptis nesvarbi? Jeigu perku dolerį, tikiuosi jo kilimo euro atžvilgiu. Jeigu jis krinta, patiriu nuostolius, kaip gali būti nesvarbi kryptis?
Pabandysiu atsakyti į šiuos ir kitus klausimus, iš esmės palygindamas prekybą Forex ir investavimą į žaliavas bei akcijas.
Kalbant apie prekybą valiutomis, svarbu suprasti, kad valiutų poros pastoviai svyruoja viena kitos atžvilgiu, todėl uždirbti galime, tik atspėję kryptį (kad ir trumpu laikotarpiu). Jeigu Jonas pirko dolerius, šie pabrango euro atžvilgiu, tada Jonas juos pardavė, tai jis uždirbo pelno. Tačiau kažkas- tarkime, Antanas- jam pardavė dolerius, nusipirkdamas eurų, kurie krito, taigi Antanas patyrė nuostolių. Kartu sudėjus, Jonas ir Antanas nei uždirbo pelno, nei patyrė nuostolių. Todėl prekybą valiutomis galime pavadinti nulinės sumos žaidimu (angl. zero-sum game). Panaši situacija yra, dalinantis pyragą- jei vienas pasiims didesnį gabalėlį, kitam teks mažesnis. Tačiau dar neatsižvelgėme į mokesčius brokeriams. Kadangi tiek Jonas, tiek Antanas turės sumokėti komisinius, sumoje rezultatas bus neigiamas.
Šiuo metu brokeriams sumokamas skirtumas už 1 lotą (100 000 bazinės valiutos vienetų), kuris, kaip taisyklė, sudaro 3 punktus. Tai yra, perkant ir parduodant dolerius (šiuo metu apie 129 000 USD už 100 000 EUR), teks sumokėti 30 USD. Naudojant įprastą svertą- 1:100- tokią operaciją galima įvykdyti, turint 1 290 USD sąskaitoje. Tokiu būdu 30 USD komisiniai sudarys apie 2,3% nuosavų lėšų. Taigi Jonas ir Antanas, vienas kitam pardavinėdami valiutą, per 43 pirkimo ir pardavimo operacijų ciklus praras visus pinigus. Žinoma, vienam gali labiau sektis, negu kitam- tada pirmasis išsilaikys ilgiau, bet labiausiai tikėtina, kad ilgainiui ir jo sąskaita liks tuščia.
Taigi šio verslo vienintelis tikras laimėtojas- tai brokeris, kuris uždirba, nepriklausomai nuo klientų sėkmės ir nesėkmės. Galbūt tai ir turėjo omenyje Forex brokeris, kai teigė: “Priešingai nei prekiautojams akcijomis, mums, valiutiniams, kryptis nesvarbi”.
Pastarosios krizės metu suaktyvėjo investicijos į žaliavas, tikintis, kad jos atsispirs neigiamoms nuotaikoms finansų rinkose ir apsaugos nuo infliacijos. Ypač populiarus yra auksas, laikomas saugia užuovėja krizės sąlygomis.
Aukso kaina nuo 1973 m. pradžios iki dabar per beveik 40 metų laikotarpį išaugo daugiau nei 27 kartus (2600%), tai sudaro 8,7% metinę grąžą (duomenys iš http://goldprice.org). Laikant, kad vidutinė metinė infliacija sudarė apie 4%, gauname 4,7% realią grąžą.
Kodėl auksas, laikoma priemone apsisaugoti nuo infliacijos, uždirbo solidžią realią grąžą? Turbūt tai sąlygojo kelios priežastys: eksponentiškai augantis gyventojų skaičius, aukso kaip saugios investicijos įvaizdis, kas iš dalies sąlygojo šio brangiojo metalo įspūdingą kainų augimą pastaraisiais metais.
Per paskutinius 5 metus auksas pabrango net 138%, o tai sudaro beveik 19% vidutinę metinę grąžą. Kartais manoma, kad panašios grąžos galime tikėtis ir ateityje, tačiau tai tik plačiai paplitęs mitas. Iš tiesų, ženkliai didesnė negu vidutinė grąža tam tikru periodu reiškia, kad anksčiau ar vėliau ateis mažesnio augimo ar net kritimo periodas- tokiu būdu vidutinė grąža išliks panaši. Verta prisiminti, kad aukso kaina 1980m. buvo pasiekus virš 800$ už unciją, bet paskui krito žemiau 400$. Šis dėsnis- grįžimas prie normos (vidurkio)- yra universalus finansų rinkose.
Kaip yra su akcijų rinkos grąža? Pažiūrėkime, kaip kito JAV 500 stambiausių konpanijų indeksas S&P500 1950-2009 metais (duomenys iš http://www.simplestockinvesting.com). Per šį 60 metų laikotarpį indeksas išaugo apie 65 kartus (arba 6400%- kur kas daugiau nei 500%!), vidutinė metinė grąža sudarė 7,2%. Tačiau šis rezultatas yra be dividendų. Jeigu atsižvelgtume į juos ir visus juos reinvestuotume, metinė grąža būtų buvusi net 11%. Skaičius atrodo gana įspūdingas, bet neatsižvelgėme į infliaciją, kuri mažino pinigų perkamąją galią. Pakoregavus infliacijos dydžiu, reali grąža iš S&P500 indekso per šį 60 metų laikotarpį buvo 7%- nepaisant visų krizių ir nuosmukių.
Kas gi sąlygoja akcijų rinkų augimą? Kaip matėme, viena iš priežasčių yra infliacija. Nuvertėjant pinigų perkamajai galiai, įmonių pardavimai ir pelnai neišvengiamai auga, net jeigu bendrovės nesukuria naujų produktų ir neatranda naujų rinkų. Kita priežastis- realus BVP augimas, sąlygojamas darbo našumo augimo, technologijų diegimo, žmonių skaičiaus augimo ir kitų faktorių.
Pagrindiniai duomenys pateikti lentelėje:
Kaip matome, esminis skirtumas tarp prekybos Forex ir investavimo į žaliavas ar akcijas- tai, kad valiutų rinkoje nėra ilgalaikės krypties. Todėl prekybos Forex, mano supratimu, negalima vadinti investavimu (kaip galime matyti kai kuriose reklamose), tai- gryna spekuliacija. Nesakau, kad Forex negalima uždirbti- yra žmonių, turinčių išskirtinį talentą, kurie tai daro, tačiau tokių yra ryški mažuma. Nulinės sumos žaidimas apsprendžia, kad kai vienas laimi, kitas pralaimi, o dėl mokesčių brokeriams pralaiminčiųjų yra žymiai daugiau.
Suprantu, kad Forex traukia, ypač jaunus žmones, galimybėmis su nedidele suma pabandyti laimėti aukso puodą. Svarbu, kad tas jaunas žmogus teisingai suprastų spekuliacijos rizikas bei žinotų ir apie investavimo galimybes.
Aldas Pipinys
www.investuotojas.com
