versija spausdinimui
(0)
Rugsėjo mėnesio Lenkijos mažmeninė prekyba gerokai nuvylė ekonomistus. Per mėnesį prekybos apimtys susitraukė 1,3 proc., kai ekonomistai tikėjosi 0,3 proc. augimo. Metinis tempas sulėtėjo nuo 5,8 iki 3,1 proc. Darbo rinkos būklė šalyje per rugsėjo mėnesį taip pat kiek pablogėjo – nedarbo lygis išaugo nuo 12,4 iki 12,5 proc.
Pastaruoju metu tokio pobūdžio žinutes ekonomistai tiesiog kolekcionuoja ir kiekvienas prastesnis rodiklis sutinkamas kaip ženklas, kad Lenkijos centrinis bankas jau lapkritį mažins bazinę palūkanų normą. Ankstesnėmis savaitėmis ekonomistus taip pat nuvylė pramonės produkcija, infliacija nebuvo tokia didelė kaip tikėtasi.
Laisvesnės pinigų politikos lūkesčiai ir prastesni ekonomikos rodikliai praėjusią savaitę stumdė zloto kursą. Tik ketvirtadienį buvo galima matyti nedidelį kilimą (0,1 proc.), kai Lenkijos centrinio banko vadovas pareiškė, kad esamas zloto kursas eksportui netrukdo. Per savaitę zlotas euro atžvilgiu prarado daugiau nei 0,8 proc. savo vertės.
Akcijų rinka
Per praėjusią savaitę Lenkijos akcijų rinkos indekso WIG reikšmė krito 1,1 proc., „WIG 20“ nuosmukis buvo kiek didesnis ir siekė 1,3 proc. Lenkijos akcijų kainos daugiausia sekė pasaulines nuotaikų tendencijas, bet šalies makroekonominės naujienos taip pat nedžiugino ir nesuteikė optimizmo investuotojams. Praėjusią savaitę prie indeksų kritimo labiausiai prisidėjo chemijos ir statybų sektorių bendrovių akcijos. Ypač smuko cheminių žaliavų gamybos milžinės „Synthos“ akcijos, kurios per savaitę atpigo 5,4 proc. Susidomėjimas statybų sektoriumi vėl mažėja, nes baiminamasi prastų Lenkijos statybos bendrovių III ketv. finansinių rezultatų. Pirmoji rezultatus jau šį pirmadienį pristatė viena didžiausių statybos bendrovių „Budimex“. Jos akcijos per praėjusią savaitę atpigo 5,8 proc.
Ir toliau investuotojai traukėsi iš telekomunikacijų sektoriaus bendrovių, tad šio sektoriaus akcijų indekso reikšmė krito 3,0 proc. Ir vėl pigimo lyderiu buvo „Orange Polska“, kuri prieš porą savaičių užsiminė apie sudėtingesnes veiklos sąlygas bei trečdaliu mažesnius galimus dividendus už 2012 m. Stipriausiai neigiamoms nuotaikoms praėjusią savaitę atsispyrė naftos ir dujų bei NT vystymo sektoriai. Pirmąjį sektorių palaikė mažai pakitusi „PKN Orlen“ akcijos kaina po paskelbtų stiprių 2012 m. III ketv. rezultatų. Įdomu tai, kad iš šio sektoriaus bendrovių labiausiai pigo „Dom Development“ akcijos, nors įmonė paskelbė analitikų nenuvylusius rezultatus.
Kaip jau minėta, naftos perdirbimo bendrovė „PKN Orlen“ praėjusią savaitę kaip ir laukta paskelbė stiprius 2012 m. III ketv. finansinius rezultatus. Bendrovės ketvirčio EBITDA sudarė 2,0 mlrd. zlotų ir buvo 44,4 proc. didesnė nei prieš metus. Grynojo pelno uždirbta net 1,3 mlrd. zloto, kai prieš metus atitinkamą ketvirtį dar buvo dirbta nuostolingai. Labiausiai prie pelno išaugimo prisidėjo III ketv. buvusi labai aukšta naftos perdirbimo marža naftos produktų rinkoje bei atsigavęs mažmeninės prekybos degalais Lenkijoje pelningumas. Anot bendrovės vadovo, naftos perdirbimo marža bent jau pirmas dvi spalio mėn. savaites buvo įspūdinga, tad tai bent kol kas žada teigiamą ir IV ketv. pelno kryptį.
Gyvenamojo būsto vystymo bendrovė „Dom Development“ praėjusią savaitę taip pat paskelbė kiek geresnius nei tikėjosi analitikai III ketv. finansinius rezultatus. Bendrovės pajamų metinis pokytis sudarė 51,5 proc., bendrasis pelnas krito 3,7 proc., o grynasis pelnas smuko 2,9 proc. iki 35,5 mln. zlotų. Įmonė susiduria su bendrojo pelningumo mažėjimu, o tą lemia didelė NT vystytojų konkurencija bei mažėjantis būsto pirkėjų skaičius. Įmonė tikisi 2012 m. viršyti praėjusių metų grynojo pelno rezultatą bei nekeisti dividendų mokėjimo politikos, tad iš įmonės lauktini ganėtinai neblogi dividendai. Primintina, kad pagal praėjusių metų dividendus, įmonės akcijų dividendinis pajamingumas sudaro 5,2 proc.
Pirmasis iš didžiųjų Lenkijos bankų III ketv. rezultatus skelbęs „BZ WBK“ nenuvylė analitikų, nors pasiektas grynasis pelnas sudarė 335 mln. zlotų ir buvo 2,8 proc. mažesnis nei prieš metus. Kaip ir tikėtasi, labiausiai prie pelno kritimo prisidėjo atidėjinių blogoms paskoloms sąnaudos. Visgi jos buvo 14 proc. mažesnės nei II ketv. Labiausiai nudžiugino 9,1 proc. augusios grynosios palūkanų pajamos.
„Bank Millennium“ per III ketv. uždirbo 125,1 mln. zlotų grynojo pelno, arba 0,1 proc. daugiau nei prieš metus. Prie grynojo pelno išaugimo daugiausia prisidėjo prekybos vertybiniais popieriais ir valiuta rezultatas bei 3,4 proc. kritusios veiklos sąnaudos. Grynosios palūkanų pajamos buvo 3,5 proc. mažesnės nei prieš metus (dėl mažesnės grynosios palūkanų maržos bei mažesnio paskolų portfelio ir didesnės indėlių sumos), o atidėjiniai blogų paskolų portfeliui didesni 26,5 proc. Banko paskolų portfelis per ketvirtį susitraukė 1,8 proc., o indėlių suma išaugo 2,9 proc.
Pirmoji iš statybos bendrovių savo III ketv. finansinius rezultatus šiandien paskelbė ir „Budimex“. Jos pajamos III ketv. sudarė 1,7 mlrd. zlotų ir buvo 7,8 proc. didesnės nei prieš metus. Tiesa, pajamos iš statybos darbų augo kiek mažiau – 5,4 proc., bet pajamos iš NT vystymo padidėjo net 52,9 proc. iki 42,1 mln. zlotų. Kaip ir tikėtasi, bendrasis pelningumas smarkiai krito ir III ketv. tesudarė 4 proc. Prieš metus jis siekė 7,5 proc. Bendrovės konsoliduotos veiklos sąnaudos augo 17 proc., arba kur kas daugiau nei pajamos. Tad veiklos pelnas siekė 53 mln. zlotų, arba 42,1 proc. mažiau nei 2011 m. III ketv. Įmonė nudžiugino pinigų srautų iš pagrindinės veiklos rezultatu – jis per III ketv. siekė 487 mln. zlotų. Turimas darbų portfelis per III ketv. padidėjo 0,5 mlrd. zlotų iki 6,9 mlrd. zlotų. Tokie įmonės rezultatai, nors pelno ir pasiekta mažiau nei prieš metus, viršijo analitikų lūkesčius, tad iš dalies tampa aišku, kad nors padėtis statybų sektoriuje ir yra labai sudėtinga, lūkesčiai kai kurių bendrovių atžvilgiu yra pernelyg neigiami.
Finansinių sunkumų kamuojama Lenkijos statybų bendrovė „Polimex-Mostostal“ penktadienį paskelbė apie sandorį su Valstybine pramonės vystymo agentūra, kuriuo pastarajai už 72,3 mln. zlotų parduos boilerių gamintoją „Sefako“, už 46,4 mln. zlotų pramonės įrengimų montuotoją „Energomontaz-Polnoc Gdynia“ bei dar gaus 43,3 mln. zlotų už dalį grupės NT pardavimo. Vietos analitikai šias sandorių vertes laiko pakankamai logiškomis ir sveikina tokį valstybės veiksmą, kuris leidžia „Polimex-Mostostal“ nusimesti ne pagrindinės veiklos turtą už artimą rinkai kainą.
Šiandien prie bankroto priartėjusios bendrovės „PBG“ akcijos pigo net 26 proc. po to, kai atsistatydino įmonės vadovas W. Rozacki, kuris pradėjo eiti šias pareigas vos rugpjūčio mėn. Anot jo, „PBG“ negali kontroliuoti dukterinės bendrovės „Rafako“ (prieš atėjimą į PBG vadovo postą jis buvo šios įmonės direktorius), nes 50 proc. + 1 akcijas dar rugpjūtį buvo įkeistos konsultacinei Kipro bendrovei, nors pastarosios atliktų paslaugų vertė sudarė vos 5 mln. eurų. Beje, vakar (sekmadienį) didžiausias „PBG“ akcininkas J. Wisniewski sušaukė Stebėtojų tarybos posėdį, kuriame nusprendė atšaukti visus „Rafako“ valdybos narius, susijusius su W. Rozacki. Tiesa, tam prieštarauja „Rafako“ valdyba, kuri teigia, kad Stebėtojų tarybos posėdis buvo surengtas netinkamai. Tai dar kartą parodo, kad „PBG“ griūna ir vadovų bei akcininkų pykčiai tik tą patvirtina. Be to, J. Wisniewski veiksmai kelia abejonių ir didėja baimė, kad jis gali tam tikrą turtą išsivesti iš „PBG“ prieš jos bankrotą.
Praėjusią savaitę „PGE“ vadovas viešai pareiškė, kad negalima suderinti dviejų investicinių programų – skalūninių dujų ir atominės energetikos vystymo. Tad šaliai reiktų pasirinkti vieną iš jų, nes investicijos į jas abi kartu būtų per didelės, o ir kartu nelogiškos, nes kiekviena iš jų yra kitos konkurentė. Atsižvelgiant į tai, kad aukščiausiose politikos sluoksniuose dominuoja prioritetas skalūninėms dujos, tikėtina, kad „PGE“ nebus priversta statyti atominės elektrinės, o tai būtų teigiama naujiena akcininkams.
Vario ir sidabro gamybos bendrovės „KGHM“ vadovas praėjusią savaitę patvirtino, kad įmonė siektų mokėti mažesnius dividendus nei kad jie buvo už praėjusius metus. Anot jo, įmonė siektų uždirbamus pelnus reinvestuoti į naujus projektus, leidžiančius toliau augti. Vien ateinančiais metais „KGHM“ investuos 2 mlrd. zlotų. Beje, bendrovės vadovas patikino, kad per artimiausią dešimtmetį vario gamyba Lenkijoje nekris žemiau 400 tūkst. tonų per metus.
Rūta Medaiskytė
Vyr. ekonomistė
Tadas Povilauskas
Analitikas
AB bankas „Finasta“
Pastaruoju metu tokio pobūdžio žinutes ekonomistai tiesiog kolekcionuoja ir kiekvienas prastesnis rodiklis sutinkamas kaip ženklas, kad Lenkijos centrinis bankas jau lapkritį mažins bazinę palūkanų normą. Ankstesnėmis savaitėmis ekonomistus taip pat nuvylė pramonės produkcija, infliacija nebuvo tokia didelė kaip tikėtasi.
Laisvesnės pinigų politikos lūkesčiai ir prastesni ekonomikos rodikliai praėjusią savaitę stumdė zloto kursą. Tik ketvirtadienį buvo galima matyti nedidelį kilimą (0,1 proc.), kai Lenkijos centrinio banko vadovas pareiškė, kad esamas zloto kursas eksportui netrukdo. Per savaitę zlotas euro atžvilgiu prarado daugiau nei 0,8 proc. savo vertės.
Akcijų rinka
Per praėjusią savaitę Lenkijos akcijų rinkos indekso WIG reikšmė krito 1,1 proc., „WIG 20“ nuosmukis buvo kiek didesnis ir siekė 1,3 proc. Lenkijos akcijų kainos daugiausia sekė pasaulines nuotaikų tendencijas, bet šalies makroekonominės naujienos taip pat nedžiugino ir nesuteikė optimizmo investuotojams. Praėjusią savaitę prie indeksų kritimo labiausiai prisidėjo chemijos ir statybų sektorių bendrovių akcijos. Ypač smuko cheminių žaliavų gamybos milžinės „Synthos“ akcijos, kurios per savaitę atpigo 5,4 proc. Susidomėjimas statybų sektoriumi vėl mažėja, nes baiminamasi prastų Lenkijos statybos bendrovių III ketv. finansinių rezultatų. Pirmoji rezultatus jau šį pirmadienį pristatė viena didžiausių statybos bendrovių „Budimex“. Jos akcijos per praėjusią savaitę atpigo 5,8 proc.
Ir toliau investuotojai traukėsi iš telekomunikacijų sektoriaus bendrovių, tad šio sektoriaus akcijų indekso reikšmė krito 3,0 proc. Ir vėl pigimo lyderiu buvo „Orange Polska“, kuri prieš porą savaičių užsiminė apie sudėtingesnes veiklos sąlygas bei trečdaliu mažesnius galimus dividendus už 2012 m. Stipriausiai neigiamoms nuotaikoms praėjusią savaitę atsispyrė naftos ir dujų bei NT vystymo sektoriai. Pirmąjį sektorių palaikė mažai pakitusi „PKN Orlen“ akcijos kaina po paskelbtų stiprių 2012 m. III ketv. rezultatų. Įdomu tai, kad iš šio sektoriaus bendrovių labiausiai pigo „Dom Development“ akcijos, nors įmonė paskelbė analitikų nenuvylusius rezultatus.
Kaip jau minėta, naftos perdirbimo bendrovė „PKN Orlen“ praėjusią savaitę kaip ir laukta paskelbė stiprius 2012 m. III ketv. finansinius rezultatus. Bendrovės ketvirčio EBITDA sudarė 2,0 mlrd. zlotų ir buvo 44,4 proc. didesnė nei prieš metus. Grynojo pelno uždirbta net 1,3 mlrd. zloto, kai prieš metus atitinkamą ketvirtį dar buvo dirbta nuostolingai. Labiausiai prie pelno išaugimo prisidėjo III ketv. buvusi labai aukšta naftos perdirbimo marža naftos produktų rinkoje bei atsigavęs mažmeninės prekybos degalais Lenkijoje pelningumas. Anot bendrovės vadovo, naftos perdirbimo marža bent jau pirmas dvi spalio mėn. savaites buvo įspūdinga, tad tai bent kol kas žada teigiamą ir IV ketv. pelno kryptį.
Gyvenamojo būsto vystymo bendrovė „Dom Development“ praėjusią savaitę taip pat paskelbė kiek geresnius nei tikėjosi analitikai III ketv. finansinius rezultatus. Bendrovės pajamų metinis pokytis sudarė 51,5 proc., bendrasis pelnas krito 3,7 proc., o grynasis pelnas smuko 2,9 proc. iki 35,5 mln. zlotų. Įmonė susiduria su bendrojo pelningumo mažėjimu, o tą lemia didelė NT vystytojų konkurencija bei mažėjantis būsto pirkėjų skaičius. Įmonė tikisi 2012 m. viršyti praėjusių metų grynojo pelno rezultatą bei nekeisti dividendų mokėjimo politikos, tad iš įmonės lauktini ganėtinai neblogi dividendai. Primintina, kad pagal praėjusių metų dividendus, įmonės akcijų dividendinis pajamingumas sudaro 5,2 proc.
Pirmasis iš didžiųjų Lenkijos bankų III ketv. rezultatus skelbęs „BZ WBK“ nenuvylė analitikų, nors pasiektas grynasis pelnas sudarė 335 mln. zlotų ir buvo 2,8 proc. mažesnis nei prieš metus. Kaip ir tikėtasi, labiausiai prie pelno kritimo prisidėjo atidėjinių blogoms paskoloms sąnaudos. Visgi jos buvo 14 proc. mažesnės nei II ketv. Labiausiai nudžiugino 9,1 proc. augusios grynosios palūkanų pajamos.
„Bank Millennium“ per III ketv. uždirbo 125,1 mln. zlotų grynojo pelno, arba 0,1 proc. daugiau nei prieš metus. Prie grynojo pelno išaugimo daugiausia prisidėjo prekybos vertybiniais popieriais ir valiuta rezultatas bei 3,4 proc. kritusios veiklos sąnaudos. Grynosios palūkanų pajamos buvo 3,5 proc. mažesnės nei prieš metus (dėl mažesnės grynosios palūkanų maržos bei mažesnio paskolų portfelio ir didesnės indėlių sumos), o atidėjiniai blogų paskolų portfeliui didesni 26,5 proc. Banko paskolų portfelis per ketvirtį susitraukė 1,8 proc., o indėlių suma išaugo 2,9 proc.
Pirmoji iš statybos bendrovių savo III ketv. finansinius rezultatus šiandien paskelbė ir „Budimex“. Jos pajamos III ketv. sudarė 1,7 mlrd. zlotų ir buvo 7,8 proc. didesnės nei prieš metus. Tiesa, pajamos iš statybos darbų augo kiek mažiau – 5,4 proc., bet pajamos iš NT vystymo padidėjo net 52,9 proc. iki 42,1 mln. zlotų. Kaip ir tikėtasi, bendrasis pelningumas smarkiai krito ir III ketv. tesudarė 4 proc. Prieš metus jis siekė 7,5 proc. Bendrovės konsoliduotos veiklos sąnaudos augo 17 proc., arba kur kas daugiau nei pajamos. Tad veiklos pelnas siekė 53 mln. zlotų, arba 42,1 proc. mažiau nei 2011 m. III ketv. Įmonė nudžiugino pinigų srautų iš pagrindinės veiklos rezultatu – jis per III ketv. siekė 487 mln. zlotų. Turimas darbų portfelis per III ketv. padidėjo 0,5 mlrd. zlotų iki 6,9 mlrd. zlotų. Tokie įmonės rezultatai, nors pelno ir pasiekta mažiau nei prieš metus, viršijo analitikų lūkesčius, tad iš dalies tampa aišku, kad nors padėtis statybų sektoriuje ir yra labai sudėtinga, lūkesčiai kai kurių bendrovių atžvilgiu yra pernelyg neigiami.
Finansinių sunkumų kamuojama Lenkijos statybų bendrovė „Polimex-Mostostal“ penktadienį paskelbė apie sandorį su Valstybine pramonės vystymo agentūra, kuriuo pastarajai už 72,3 mln. zlotų parduos boilerių gamintoją „Sefako“, už 46,4 mln. zlotų pramonės įrengimų montuotoją „Energomontaz-Polnoc Gdynia“ bei dar gaus 43,3 mln. zlotų už dalį grupės NT pardavimo. Vietos analitikai šias sandorių vertes laiko pakankamai logiškomis ir sveikina tokį valstybės veiksmą, kuris leidžia „Polimex-Mostostal“ nusimesti ne pagrindinės veiklos turtą už artimą rinkai kainą.
Šiandien prie bankroto priartėjusios bendrovės „PBG“ akcijos pigo net 26 proc. po to, kai atsistatydino įmonės vadovas W. Rozacki, kuris pradėjo eiti šias pareigas vos rugpjūčio mėn. Anot jo, „PBG“ negali kontroliuoti dukterinės bendrovės „Rafako“ (prieš atėjimą į PBG vadovo postą jis buvo šios įmonės direktorius), nes 50 proc. + 1 akcijas dar rugpjūtį buvo įkeistos konsultacinei Kipro bendrovei, nors pastarosios atliktų paslaugų vertė sudarė vos 5 mln. eurų. Beje, vakar (sekmadienį) didžiausias „PBG“ akcininkas J. Wisniewski sušaukė Stebėtojų tarybos posėdį, kuriame nusprendė atšaukti visus „Rafako“ valdybos narius, susijusius su W. Rozacki. Tiesa, tam prieštarauja „Rafako“ valdyba, kuri teigia, kad Stebėtojų tarybos posėdis buvo surengtas netinkamai. Tai dar kartą parodo, kad „PBG“ griūna ir vadovų bei akcininkų pykčiai tik tą patvirtina. Be to, J. Wisniewski veiksmai kelia abejonių ir didėja baimė, kad jis gali tam tikrą turtą išsivesti iš „PBG“ prieš jos bankrotą.
Praėjusią savaitę „PGE“ vadovas viešai pareiškė, kad negalima suderinti dviejų investicinių programų – skalūninių dujų ir atominės energetikos vystymo. Tad šaliai reiktų pasirinkti vieną iš jų, nes investicijos į jas abi kartu būtų per didelės, o ir kartu nelogiškos, nes kiekviena iš jų yra kitos konkurentė. Atsižvelgiant į tai, kad aukščiausiose politikos sluoksniuose dominuoja prioritetas skalūninėms dujos, tikėtina, kad „PGE“ nebus priversta statyti atominės elektrinės, o tai būtų teigiama naujiena akcininkams.
Vario ir sidabro gamybos bendrovės „KGHM“ vadovas praėjusią savaitę patvirtino, kad įmonė siektų mokėti mažesnius dividendus nei kad jie buvo už praėjusius metus. Anot jo, įmonė siektų uždirbamus pelnus reinvestuoti į naujus projektus, leidžiančius toliau augti. Vien ateinančiais metais „KGHM“ investuos 2 mlrd. zlotų. Beje, bendrovės vadovas patikino, kad per artimiausią dešimtmetį vario gamyba Lenkijoje nekris žemiau 400 tūkst. tonų per metus.
Rūta Medaiskytė
Vyr. ekonomistė
Tadas Povilauskas
Analitikas
AB bankas „Finasta“