versija spausdinimui
(0)
Šiandien Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat pranešė, kad per praėjusį ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, ekonomika euro zonoje smuko 0.1 procentu, arba per pus lėčiau nei laukta, bei per pus lėčiau nei buvęs užfiksuotas kritimas per antrą ketvirtį. Europos sąjungos ekonomika per praėjusį ketvirtį ūgtelėjo 0.1 procentu, o Lietuvos bendrasis vidaus produktas paaugo 1.3 procentais.
Priminsime, kad per antrą šių metų ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, bendrasis vidaus produktas euro zonoje ir Europos sąjungoje smuko po 0.2 procentus, na o Lietuvos ekonomika per tą patį laikotarpį ūgtelėjo 0.6 procentais.
Euro zonos ekonomikos smukimas antrą ketvirtį iš eilės reiškia, kad šios zonos ekonomika jau antrą kart per paskutinius ketverius metus patiria recesiją.
Per trečią šių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, metinis ekonomikos nuosmukis euro zonoje siekė 0.6 procentus, o Europos sąjungoje ekonomika smuko 0.4 procentais. Tuo tarpu Lietuvos ekonomika per metus ūgtelėjo 3.3 procentais.
Per antrą šių metų ketvirtį metinis euro zonos ekonomikos nuosmukis sudarė 0.4 procentus, na o Europos sąjungoje ekonomika per minimą laikotarpį smuko 0.3 procentais, o Lietuvoje ūgtelėjo 3.2 procentais.
Vokietijos ekonomika, kuri yra didžiausia tiek euro zonoje, tiek ir Europos sąjungoje, per praėjusį ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, ūgtelėjo 0.2 procentais, t.y. dvigubai sparčiau nei laukta. Ketvirtį prieš tai Vokietijos bendrojo vidaus produkto ketvirtinis augimas siekė 0.3 procentus. Tuo tarpu metinis šios šalies ekonomikos augimas per praėjusį ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, sulėtėjo nuo 1 iki 0.9 procentų.
Na o Prancūzijos ekonomika, kuri yra antra pagal dydį euro zonoje ir Europos sąjungoje, per praėjusį ketvirtį netikėtai ūgtelėjo 0.2 procentais, kai analitikai prognozavo, jog ji išliks nepakitusi. Per antrą šių metų ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, šios šalies ekonomika smuko 0.1 procentu. Metinis Prancūzijos bendrojo vidaus produkto augimas per praėjusį ketvirtį sudarė 0.1 porocentą, arba tiek pat, kiek ir ketvirtį prieš tai.
Italijos ekonomika per praėjusį ketvirtį, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, smuktelėjo 0.2 procentais, o Ispanijos - 0.3 procentais. Per antrą šių metų ketvirtį jos smuko atitinkamai 0.7 ir 0.4 procentaiss. Per trečiąjį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, Italijos bendrasis vidaus produktas smuktelėjo 2.4 procentais, na o Ispanijos - 1.6 procentais. Ketvirtį prieš tai metinis kritimas sudarė atitinkamai 2.4 ir 1.4 procentus.
Tarp Europos sąjungos šalių, kurių duomenys jau yra žinomi, per praėjusį ketvirtį, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, sparčiausiai ūgtelėjo dviejų Baltijos šalių, t.y. Estijos ir Latvijos ekonomikos, kurios paaugo po 1.7 procentus, nedaug atsiliko ir Lietuva, kurios ekonomika per minimą laikotarpį kaip minėta ūgtelėjo 1.3 procentais. Tuo tarpu labiausiai per minimą laikotarpį smuko Olandijos (1.1 procentu), Portugalijos (0.8 procentais) bei Kipro (0.5 procentais) ekonomikos.
Per praėjusį ketvirtį tarp Europos sąjungos šalių, kurių duomenys yra žinomi, sparčiausią metinį ekonomikos augimą pademonstravo kaimyninė Latvija, kurios ekonomika ūgtelėjo 5.3 procentais, Estijos ekonomika pagal augimą (3.4 procentais) užėmė antrą poziciją , o Lietuvai atiteko trečioji pozicija. Na o per minimą laikotarpį labiausiai smuko Graikijos ekonomika, net 7.2 procentais, bei Portugalijos ekonomika, kuri susitraukė 3.4 procentais.
Remiantis naujausiomis Europos komisijos prognozėmis, per šiuos metus euro zonos ekonomika smuks 0.4 procentais, na o kitais metais augs vos 0.1 procentu. Tuo tarpu Vokietijos ekonomika per šiuos ir kitus metus turėtų augti po 0.8 procentus. Prancūzijos ekonomika, remiantis Europos komisijos prognozėmis, per šiuos metus augs 0.2 procentais, na o kitais metais dvigubai sparčiau.
Priminsime, kad per antrą šių metų ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, bendrasis vidaus produktas euro zonoje ir Europos sąjungoje smuko po 0.2 procentus, na o Lietuvos ekonomika per tą patį laikotarpį ūgtelėjo 0.6 procentais.
Euro zonos ekonomikos smukimas antrą ketvirtį iš eilės reiškia, kad šios zonos ekonomika jau antrą kart per paskutinius ketverius metus patiria recesiją.
Per trečią šių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, metinis ekonomikos nuosmukis euro zonoje siekė 0.6 procentus, o Europos sąjungoje ekonomika smuko 0.4 procentais. Tuo tarpu Lietuvos ekonomika per metus ūgtelėjo 3.3 procentais.
Per antrą šių metų ketvirtį metinis euro zonos ekonomikos nuosmukis sudarė 0.4 procentus, na o Europos sąjungoje ekonomika per minimą laikotarpį smuko 0.3 procentais, o Lietuvoje ūgtelėjo 3.2 procentais.
Vokietijos ekonomika, kuri yra didžiausia tiek euro zonoje, tiek ir Europos sąjungoje, per praėjusį ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, ūgtelėjo 0.2 procentais, t.y. dvigubai sparčiau nei laukta. Ketvirtį prieš tai Vokietijos bendrojo vidaus produkto ketvirtinis augimas siekė 0.3 procentus. Tuo tarpu metinis šios šalies ekonomikos augimas per praėjusį ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, sulėtėjo nuo 1 iki 0.9 procentų.
Na o Prancūzijos ekonomika, kuri yra antra pagal dydį euro zonoje ir Europos sąjungoje, per praėjusį ketvirtį netikėtai ūgtelėjo 0.2 procentais, kai analitikai prognozavo, jog ji išliks nepakitusi. Per antrą šių metų ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, šios šalies ekonomika smuko 0.1 procentu. Metinis Prancūzijos bendrojo vidaus produkto augimas per praėjusį ketvirtį sudarė 0.1 porocentą, arba tiek pat, kiek ir ketvirtį prieš tai.
Italijos ekonomika per praėjusį ketvirtį, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, smuktelėjo 0.2 procentais, o Ispanijos - 0.3 procentais. Per antrą šių metų ketvirtį jos smuko atitinkamai 0.7 ir 0.4 procentaiss. Per trečiąjį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, Italijos bendrasis vidaus produktas smuktelėjo 2.4 procentais, na o Ispanijos - 1.6 procentais. Ketvirtį prieš tai metinis kritimas sudarė atitinkamai 2.4 ir 1.4 procentus.
Tarp Europos sąjungos šalių, kurių duomenys jau yra žinomi, per praėjusį ketvirtį, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, sparčiausiai ūgtelėjo dviejų Baltijos šalių, t.y. Estijos ir Latvijos ekonomikos, kurios paaugo po 1.7 procentus, nedaug atsiliko ir Lietuva, kurios ekonomika per minimą laikotarpį kaip minėta ūgtelėjo 1.3 procentais. Tuo tarpu labiausiai per minimą laikotarpį smuko Olandijos (1.1 procentu), Portugalijos (0.8 procentais) bei Kipro (0.5 procentais) ekonomikos.
Per praėjusį ketvirtį tarp Europos sąjungos šalių, kurių duomenys yra žinomi, sparčiausią metinį ekonomikos augimą pademonstravo kaimyninė Latvija, kurios ekonomika ūgtelėjo 5.3 procentais, Estijos ekonomika pagal augimą (3.4 procentais) užėmė antrą poziciją , o Lietuvai atiteko trečioji pozicija. Na o per minimą laikotarpį labiausiai smuko Graikijos ekonomika, net 7.2 procentais, bei Portugalijos ekonomika, kuri susitraukė 3.4 procentais.
Remiantis naujausiomis Europos komisijos prognozėmis, per šiuos metus euro zonos ekonomika smuks 0.4 procentais, na o kitais metais augs vos 0.1 procentu. Tuo tarpu Vokietijos ekonomika per šiuos ir kitus metus turėtų augti po 0.8 procentus. Prancūzijos ekonomika, remiantis Europos komisijos prognozėmis, per šiuos metus augs 0.2 procentais, na o kitais metais dvigubai sparčiau.