versija spausdinimui
(0)
Derybos tarp Baltųjų Rūmų ir respublikonų esančių Kongrese, kuriomis siekiama išvengti artėjančio fiskalinio skardžio, jau jų pačioje pradžioje įstrigo aklavietėje. Tą pripažino Atstovų rūmų pirmininkas respublikonas John Boehner, kuris atmetė šalies prezidento Barako Obamos biudžeto deficito mažinimo pasiūlymą.
„Neapgaudinėkime savęs, susidūrėme su aklaviete. Jūs žinote, kad aš kalbėdamas esu labai atsargus, tačiau iki šiol faktiškai nieko nepasiekėme“ - žiniasklaidos atstovams teigė jis.
Praėjusį ketvirtadienį Amerikos prezidentas Barakas Obama ir šalies Iždo sekretorius Timothy Geithner pristatė deficito mažinimo planą, kuriame, kaip pabrėžia respublikonai, lyginant su ankstesniu pasiūlymu, nepadaryta jokių nuolaidų. Pateiktame pasiūlyme per artimiausius dešimt metų numatyta padidinus mokesčius į biudžetą, papildomai gauti 1,6 trilijonų dolerių vertės pajamas, be to 2013 metams norima infrastruktūros remontui skirti 50 mlrd. dolerių.
Amerikos prezidentas tai pat pageidauja, kad šalies Kongresas jam perduotų Amerikos viešosios skolos limito didinimo įgaliojimus. Praėjusiais metais respublikonai esantys Kongrese norėdami priversti šalies valdžią, kad ši sumažintų valstybinės išlaidas, pasinaudojo minėtu šalies viešosios skolos limito didinimo įgaliojimu. Be to, tuomet buvo sutarta, kad jeigu iki šių metų pabaigos nepavyks susitarti dėl tolesnio šalies viešųjų išlaidų mažinimo, jos nuo kitų metų pradžios bus pradėtos mažinti automatiškai.
Daugelis ekonomistų jau ne kartą perspėjo, kad jei nebus pasiektas susitarimas, taip vadinamas fiskalinis skardis, arba nuo kitų metų numatytas automatinis šalies viešųjų išlaidų mažinimas ir mokesčių didinimas, gali prislopinti Amerikos ekonomikos augimą, be to šalies ekonomika ir vėl gali pasinerti į recesijos būseną.
Amerikos prezidentas pasiūlė, kad būtų padidinti mokesčiai turtingiausiems šalies piliečiams, t.y. tiems, kurių metinės pajamos viršija 250 tūkstančių dolerių sumą. Tokiu būdu per artimiausius dešimt metų šalies biudžetas gautų vieno trilijono dolerių vertės papildomas pajamas, na o 600 mlrd. dolerių būtų surinkta kitų mokesčių pavidalu. Tačiau šis pasiūlas buvo atmestas.
Respublikonai, kuriuos palaiko dauguma nepriklausomų ekspertų, atkreipia dėmesį, jog mokesčių padidinimas turtingiausiems, tik labai minimaliai sumažins deficitą, todėl yra reikalingas esminis biudžeto išlaidų mažinimas.
Po to, kai lapkričio pradžioje vykusius Amerikos prezidento rinkimus laimėjo demokratų kandidatas Barakas Obama, respublikonai pareiškė, jog jie nesipriešins mokesčių padidinimui, tačiau jų nuomone, mokesčiai neturėtų būti didinami vien tik turtingiausiems šalies piliečiams, nes jie, anot jų, yra pagrindiniai naujų darbo vietų kūrėjai. Respublikonai teigia, jog jie pasisako už mokesčių nuolaidų ir lengvatų naikinimą.
Amerikos prezidentas pareiškė, kad respublikonai nesutikdami padidinti mokesčius turtingiausiems šalies piliečiams, Amerikos žmones padarė įkaitais.
Priminsime, jog jei norima išvengti fiskalinio skardžio, Amerikos politikai turi susitarti iki šių metų galo, nes kitaip jau nuo kitų metų pradžios bus pradėtos automatiškai mažinti šalies biudžeto išlaidos, bei padidės mokesčiai.
„Neapgaudinėkime savęs, susidūrėme su aklaviete. Jūs žinote, kad aš kalbėdamas esu labai atsargus, tačiau iki šiol faktiškai nieko nepasiekėme“ - žiniasklaidos atstovams teigė jis.
Praėjusį ketvirtadienį Amerikos prezidentas Barakas Obama ir šalies Iždo sekretorius Timothy Geithner pristatė deficito mažinimo planą, kuriame, kaip pabrėžia respublikonai, lyginant su ankstesniu pasiūlymu, nepadaryta jokių nuolaidų. Pateiktame pasiūlyme per artimiausius dešimt metų numatyta padidinus mokesčius į biudžetą, papildomai gauti 1,6 trilijonų dolerių vertės pajamas, be to 2013 metams norima infrastruktūros remontui skirti 50 mlrd. dolerių.
Amerikos prezidentas tai pat pageidauja, kad šalies Kongresas jam perduotų Amerikos viešosios skolos limito didinimo įgaliojimus. Praėjusiais metais respublikonai esantys Kongrese norėdami priversti šalies valdžią, kad ši sumažintų valstybinės išlaidas, pasinaudojo minėtu šalies viešosios skolos limito didinimo įgaliojimu. Be to, tuomet buvo sutarta, kad jeigu iki šių metų pabaigos nepavyks susitarti dėl tolesnio šalies viešųjų išlaidų mažinimo, jos nuo kitų metų pradžios bus pradėtos mažinti automatiškai.
Daugelis ekonomistų jau ne kartą perspėjo, kad jei nebus pasiektas susitarimas, taip vadinamas fiskalinis skardis, arba nuo kitų metų numatytas automatinis šalies viešųjų išlaidų mažinimas ir mokesčių didinimas, gali prislopinti Amerikos ekonomikos augimą, be to šalies ekonomika ir vėl gali pasinerti į recesijos būseną.
Amerikos prezidentas pasiūlė, kad būtų padidinti mokesčiai turtingiausiems šalies piliečiams, t.y. tiems, kurių metinės pajamos viršija 250 tūkstančių dolerių sumą. Tokiu būdu per artimiausius dešimt metų šalies biudžetas gautų vieno trilijono dolerių vertės papildomas pajamas, na o 600 mlrd. dolerių būtų surinkta kitų mokesčių pavidalu. Tačiau šis pasiūlas buvo atmestas.
Respublikonai, kuriuos palaiko dauguma nepriklausomų ekspertų, atkreipia dėmesį, jog mokesčių padidinimas turtingiausiems, tik labai minimaliai sumažins deficitą, todėl yra reikalingas esminis biudžeto išlaidų mažinimas.
Po to, kai lapkričio pradžioje vykusius Amerikos prezidento rinkimus laimėjo demokratų kandidatas Barakas Obama, respublikonai pareiškė, jog jie nesipriešins mokesčių padidinimui, tačiau jų nuomone, mokesčiai neturėtų būti didinami vien tik turtingiausiems šalies piliečiams, nes jie, anot jų, yra pagrindiniai naujų darbo vietų kūrėjai. Respublikonai teigia, jog jie pasisako už mokesčių nuolaidų ir lengvatų naikinimą.
Amerikos prezidentas pareiškė, kad respublikonai nesutikdami padidinti mokesčius turtingiausiems šalies piliečiams, Amerikos žmones padarė įkaitais.
Priminsime, jog jei norima išvengti fiskalinio skardžio, Amerikos politikai turi susitarti iki šių metų galo, nes kitaip jau nuo kitų metų pradžios bus pradėtos automatiškai mažinti šalies biudžeto išlaidos, bei padidės mokesčiai.