versija spausdinimui
(0)
Šiandien baigėsi dvi dienas trukęs Japonijos Centrinio banko atstovų posėdis, po kurio paaiškėjo, jog buvo nuspręsta ir toliau nekeisti bazinės palūkanų normos šalyje, tuo tarpu aktyvų supirkimo programa buvo vėl papildomai išplėsta, t.y. padidintas lėšų kiekis skiriamas šios programos įgyvendinimui.
Bazinė palūkanų norma Japonijoje, kaip ir laukta rinkoje, ir toliau sudarys 0,1 procentą, na o aktyvų supirkimo rinkoje programa arba fondas, kuris pagrinde supirkinėja šalies valstybines obligacijas, buvo padidintas 10 trilijonų jenų suma iki 76 trilijonų jenų. Tai jau trečias kartas per paskutinius keturis mėnesius, kuomet Japonijos Centrinio banko atstovai nusprendžia padidinti minėtos programos apimtį.
Tuo tarpu kreditų programos arba fondo vertė išliko nepakitusi ir toliau sudaro 25 trilijonus jenų.
Po to, kai Japonijos parlamento rinkimus laimėjo Liberalų - Demokratinė partija, kuri pasisako už kur kas agresyvesnį pinigų politikos atlaisvinimą arba sušvelninimą, rinkos dalyviai tikėjosi kur kas aktyvesnių Japonijos Centrinio banko veiksmų. Prognozuojama, kad Japonijos valdžia ir toliau darys spaudimą šalies Centrinio banko atstovams, kad šie įgyvendintų dar agresyvesnę pinigų politiką.
Kadangi investuotojai tikėjosi tokio Japonijos Centrinio banko sprendimo, įvykus faktui jie nusprendė realizuoti pelnus. Japonijos akcijų rinkos pagrindinis indeksas Nikkei 225 ketvirtadienio prekybą baigė nusmukęs 1.19 procentų, tačiau nuo šių metų pradžios šio indekso vertė yra pakilusi beveik penktadaliu.
Tuo tarpu rinkoje už vieną dolerį šiuo metu yra mokama po 83.951 jeną, t.y. 0.15 procentais mažiau nei vakarykštės prekybos metu. Nuo šių metų pradžios doleris jenos atžvilgiu jau spėjo sustiprėti virš devynių procentų.
Bazinė palūkanų norma Japonijoje, kaip ir laukta rinkoje, ir toliau sudarys 0,1 procentą, na o aktyvų supirkimo rinkoje programa arba fondas, kuris pagrinde supirkinėja šalies valstybines obligacijas, buvo padidintas 10 trilijonų jenų suma iki 76 trilijonų jenų. Tai jau trečias kartas per paskutinius keturis mėnesius, kuomet Japonijos Centrinio banko atstovai nusprendžia padidinti minėtos programos apimtį.
Tuo tarpu kreditų programos arba fondo vertė išliko nepakitusi ir toliau sudaro 25 trilijonus jenų.
Po to, kai Japonijos parlamento rinkimus laimėjo Liberalų - Demokratinė partija, kuri pasisako už kur kas agresyvesnį pinigų politikos atlaisvinimą arba sušvelninimą, rinkos dalyviai tikėjosi kur kas aktyvesnių Japonijos Centrinio banko veiksmų. Prognozuojama, kad Japonijos valdžia ir toliau darys spaudimą šalies Centrinio banko atstovams, kad šie įgyvendintų dar agresyvesnę pinigų politiką.
Kadangi investuotojai tikėjosi tokio Japonijos Centrinio banko sprendimo, įvykus faktui jie nusprendė realizuoti pelnus. Japonijos akcijų rinkos pagrindinis indeksas Nikkei 225 ketvirtadienio prekybą baigė nusmukęs 1.19 procentų, tačiau nuo šių metų pradžios šio indekso vertė yra pakilusi beveik penktadaliu.
Tuo tarpu rinkoje už vieną dolerį šiuo metu yra mokama po 83.951 jeną, t.y. 0.15 procentais mažiau nei vakarykštės prekybos metu. Nuo šių metų pradžios doleris jenos atžvilgiu jau spėjo sustiprėti virš devynių procentų.