versija spausdinimui
(8)
Nuo vasario Amerikos Federalinis Rezervų bankas turi naują vadovą, t.y. vadovę. Po dviejų kadencijų Ben Bernanke turėtą postą užleido savo buvusiai dešniajai rankai Janet Yellen - mažai damai turinčiai aukštą IQ. Ekonomistai tvirtina, kad jos laukia sudėtinga užduotis, t.y. reikės saugiai Ameriką ir pasaulį išvesti iš kiekybinio švelninimo politikos, kurią krizės laikotarpiu pradėjo įgyvendinti Ben Bernanke.
Janet Yellen tapo pirmąją moterimi, kuri vadovauja Amerikos Centriniam bankui, t.y. svarbiausiai finansų institucijai pasaulyje.
Kai tik Amerikos prezidentas Barakas Obama paskelbė apie jos kandidatūrą užimti Amerikos Federalinio Rezervų banko vadovo postą, gerai žinomas bei įtakingas finansų leidinys Financial Times savo vedamajame parašė: „Janet Yellen - tai labiausiai kvalifikuotas asmuo valdyti Fed šiuo svarbiu laikotarpiu“.
Ben Bernanke, profesorius ir Didžiosios depresijos laikų specialistas, susidūrė su didžiausia nuo pat praėjusio amžiaus trisdešimtųjų metų ekonomikos krize Amerikoje. Siekdamas gelbėti šalies ekonomiką, jis panaudojo tradicines Centrinio banko turimas priemones, t.y. palūkanų normų mažinimą, bei taip pat ėmėsi ir visiškai netradicinių priemonių. Tas precendento neturintis sprendimas buvo kiekybinio pinigų politikos palengvinimo arba švelninimo (QE) programos įgyvendinimas, kuris paremtas pigių pinigų kiekio ekonomikoje padidinimu per šalies ilgalaikės trukmės valstybinių obligacijų supirkimą, kad tokiu būdu būtų sumažintos ilgalaikių paskolų palūkanų normos.
Dabar, kaip tvirtina ekspertai, Janet Yellen, kuri yra vadinama maža dama turinti aukštą IQ, t.y. intelekto koeficientą, laukia tokia pat sudėtinga užduotis su kuria susidūrė Ben Bernanke.
„Jei nebus lengva, o galbūt netgi sunkiau nei jos pirmtakams“ - leidiniui Figaro teigė pagrindinis Aurel BGC ekonomistas Christian Parisot. Jis tvirtina, kad nutraukti kiekybinį pinigų politikos švelninimą taip, jog neiškiltų grėsmė Amerikos bei netgi viso pasaulio finansų sistemai, bus sudėtinga.
Praėjusių metų pavasario pabaigoje Fed atstovams pakako vien užsiminti apie tai, jog jie planuoja pradėti mažinti aktyvų supirkimo apimtis, ir pasaulio finansų rinkos tuoj pat patyrė stiprų sukrėtimą. Pastarosiomis savaitėmis tai ir vėl pasikartojo, na o besivystančių šalių valiutų vertės pastebimai smuktelėjo žemyn.
„Tai rodo didelę investuotojų priklausomybę nuo lengvų arba pigių pinigų, kuriuos tiekia Fed. Besivystančios rinkos, kurios ypač jautriai reaguoja į dolerių pasiūlą, buvo priverstos už tai susimokėti“ - rašoma Figaro leidinyje.
Dabar pagrindinė naujosios Amerikos Centrinio banko vadovės užduotis yra atlikti subtilią aktyvų supirkimo nutraukimo operaciją, na o po to nuspręsti, kada pradėti didinti bazinę palūkanų normą. Šiuo metu rinkoje tikimąsi, kad Fed savo vykdomą valstybinių obligacijų ir kitų aktyvų supirkimo programą galutinai nutrauks iki šių metų pabaigos. Tai padaryti gali būti sunku, tad šios programos sumanytojas ir vykdytojas Ben Bernanke, kuris yra giriamas būtent už šią precedento neturinčią programą, po kiek laiko gali sulaukti tokios pat didelės kritikos bangos, kurios savo laiku sulaukė jo pirmtakas Alan Greenspan, kuris buvo kaltinamas dėl to, kad tai būtent jo vykdyta politika prisidėjo prie 2008 metais kilusios krizės.
Ben Bernanke nenumatė artėjančio žlugimo arba krizės, tuo tarpu Janet Yellen dar 2005 metais, kuomet visi dar gyrė Fed vykdomą politiką, įspėjo, jog nekilnojamo turto rinkoje pučiasi spekuliacinis burbulas, na o šio burbulo sprogimas pastebimai pakenks visai ekonomikai.
Dėl ko gi dabar turėtų nerimauti ir ko turėtų bijoti naujoji Amerikos Centrinio banko vadovė? Didžiausią nerimą jai turėtų kelti galimos drastiškos QE programos nutraukimo neigiamos pasekmės, t.y. staigus ir pastebimas palūkanų už Amerikos skolas padidėjimas, bei tuo pačiu didelis skolos vertybinių popierių vertės kritimas investuotojų portfeliuose, kas gali neigiamai paveikti jų balansus.
Tačiau žiniasklaida ir ekspertai su naująja Amerikos Federalinio Rezervų banko vadove Janet Yellen sieja dideles viltis. Ji turi puikias teorines makroekonomines žinias bei tuo pačiu ilgametę darbo Amerikos Centriniame banke patirtį. Kaip minėta, ji prieš tai buvo Ben Bernanke pavaduotoja, na o dar anksčiau vadovavo Fed San Francisko padaliniui bei buvo Amerikos prezidento Bill Clinton patarėjų ekonominiais klausimais komandos vadovė. Janet Yellen baigė prestižinį Browno universitetą bei Jeilio universitetą, kur įgijo daktaro laipsnį. Be to, ji dėstė Harvardo universitete, Kalifornijos universitete Berklyje bei Londono ekonomikos mokykloje.
The Economist leidinys savo straipsnyje apie Janet Yellen priminė, kad ji kartu su savo vyru George Akerlof, kuris yra Nobelio premijos ekonomikos srityje laureatas, prisidėjo prie naujos teorijos, kuri pavadinta „Naujasis Keinsizmas“, sukūrimo ir atsiradimo. Minimas leidinys pažymi, kad ši teorija daugumai Centrinių bankų tapo optika žvelgiant į pasaulį.
Kaip pabrėžia Figaro leidinys, Janet Yellen vadovaujamo Fed vykdoma politika ir veiksmai, kurių bus imtasi, turės lemiamą poveikį viso pasaulio ekonomikai.
Amerikos Federalinis Rezervų bankas - tai didžiausias Centrinis bankas pasaulyje, na o nuo tada kai 2008 metais kilo krizė, šių bankų reikšmė ir vaidmuo gerokai išaugo. Būtent jie užkirto kelią tolimesniam krizės gilėjimui bei neleido žlugti pasaulio finansų sistemai.
„Tačiau dabar pasaulis pradeda nerimauti ir bijoti, jog Fed jau daugiau nenori vaidinti pasaulio gaisrininko vaidmens ir kai pasirodys kitos krizės požymiai, jis neketina kištis ir vykdyti intervencijas. Viso to geriausias įrodymas yra tai, jog Amerikos Centrinio banko atstovai, nepaisant sukrėtimų, kurie kilo ir toliau gali kilti besivystančių šalių rinkose, yra ryžtingai nusiteikęs nutraukti kiekybinio pinigų politikos švelninimo (QE) programą“ - atkreipia dėmesį Figaro leidinys.
Parengta remiantis užsienio internetiniais tinklapiais
Janet Yellen tapo pirmąją moterimi, kuri vadovauja Amerikos Centriniam bankui, t.y. svarbiausiai finansų institucijai pasaulyje.
Kai tik Amerikos prezidentas Barakas Obama paskelbė apie jos kandidatūrą užimti Amerikos Federalinio Rezervų banko vadovo postą, gerai žinomas bei įtakingas finansų leidinys Financial Times savo vedamajame parašė: „Janet Yellen - tai labiausiai kvalifikuotas asmuo valdyti Fed šiuo svarbiu laikotarpiu“.
Ben Bernanke, profesorius ir Didžiosios depresijos laikų specialistas, susidūrė su didžiausia nuo pat praėjusio amžiaus trisdešimtųjų metų ekonomikos krize Amerikoje. Siekdamas gelbėti šalies ekonomiką, jis panaudojo tradicines Centrinio banko turimas priemones, t.y. palūkanų normų mažinimą, bei taip pat ėmėsi ir visiškai netradicinių priemonių. Tas precendento neturintis sprendimas buvo kiekybinio pinigų politikos palengvinimo arba švelninimo (QE) programos įgyvendinimas, kuris paremtas pigių pinigų kiekio ekonomikoje padidinimu per šalies ilgalaikės trukmės valstybinių obligacijų supirkimą, kad tokiu būdu būtų sumažintos ilgalaikių paskolų palūkanų normos.
Dabar, kaip tvirtina ekspertai, Janet Yellen, kuri yra vadinama maža dama turinti aukštą IQ, t.y. intelekto koeficientą, laukia tokia pat sudėtinga užduotis su kuria susidūrė Ben Bernanke.
„Jei nebus lengva, o galbūt netgi sunkiau nei jos pirmtakams“ - leidiniui Figaro teigė pagrindinis Aurel BGC ekonomistas Christian Parisot. Jis tvirtina, kad nutraukti kiekybinį pinigų politikos švelninimą taip, jog neiškiltų grėsmė Amerikos bei netgi viso pasaulio finansų sistemai, bus sudėtinga.
Praėjusių metų pavasario pabaigoje Fed atstovams pakako vien užsiminti apie tai, jog jie planuoja pradėti mažinti aktyvų supirkimo apimtis, ir pasaulio finansų rinkos tuoj pat patyrė stiprų sukrėtimą. Pastarosiomis savaitėmis tai ir vėl pasikartojo, na o besivystančių šalių valiutų vertės pastebimai smuktelėjo žemyn.
„Tai rodo didelę investuotojų priklausomybę nuo lengvų arba pigių pinigų, kuriuos tiekia Fed. Besivystančios rinkos, kurios ypač jautriai reaguoja į dolerių pasiūlą, buvo priverstos už tai susimokėti“ - rašoma Figaro leidinyje.
Dabar pagrindinė naujosios Amerikos Centrinio banko vadovės užduotis yra atlikti subtilią aktyvų supirkimo nutraukimo operaciją, na o po to nuspręsti, kada pradėti didinti bazinę palūkanų normą. Šiuo metu rinkoje tikimąsi, kad Fed savo vykdomą valstybinių obligacijų ir kitų aktyvų supirkimo programą galutinai nutrauks iki šių metų pabaigos. Tai padaryti gali būti sunku, tad šios programos sumanytojas ir vykdytojas Ben Bernanke, kuris yra giriamas būtent už šią precedento neturinčią programą, po kiek laiko gali sulaukti tokios pat didelės kritikos bangos, kurios savo laiku sulaukė jo pirmtakas Alan Greenspan, kuris buvo kaltinamas dėl to, kad tai būtent jo vykdyta politika prisidėjo prie 2008 metais kilusios krizės.
Ben Bernanke nenumatė artėjančio žlugimo arba krizės, tuo tarpu Janet Yellen dar 2005 metais, kuomet visi dar gyrė Fed vykdomą politiką, įspėjo, jog nekilnojamo turto rinkoje pučiasi spekuliacinis burbulas, na o šio burbulo sprogimas pastebimai pakenks visai ekonomikai.
Dėl ko gi dabar turėtų nerimauti ir ko turėtų bijoti naujoji Amerikos Centrinio banko vadovė? Didžiausią nerimą jai turėtų kelti galimos drastiškos QE programos nutraukimo neigiamos pasekmės, t.y. staigus ir pastebimas palūkanų už Amerikos skolas padidėjimas, bei tuo pačiu didelis skolos vertybinių popierių vertės kritimas investuotojų portfeliuose, kas gali neigiamai paveikti jų balansus.
Tačiau žiniasklaida ir ekspertai su naująja Amerikos Federalinio Rezervų banko vadove Janet Yellen sieja dideles viltis. Ji turi puikias teorines makroekonomines žinias bei tuo pačiu ilgametę darbo Amerikos Centriniame banke patirtį. Kaip minėta, ji prieš tai buvo Ben Bernanke pavaduotoja, na o dar anksčiau vadovavo Fed San Francisko padaliniui bei buvo Amerikos prezidento Bill Clinton patarėjų ekonominiais klausimais komandos vadovė. Janet Yellen baigė prestižinį Browno universitetą bei Jeilio universitetą, kur įgijo daktaro laipsnį. Be to, ji dėstė Harvardo universitete, Kalifornijos universitete Berklyje bei Londono ekonomikos mokykloje.
The Economist leidinys savo straipsnyje apie Janet Yellen priminė, kad ji kartu su savo vyru George Akerlof, kuris yra Nobelio premijos ekonomikos srityje laureatas, prisidėjo prie naujos teorijos, kuri pavadinta „Naujasis Keinsizmas“, sukūrimo ir atsiradimo. Minimas leidinys pažymi, kad ši teorija daugumai Centrinių bankų tapo optika žvelgiant į pasaulį.
Kaip pabrėžia Figaro leidinys, Janet Yellen vadovaujamo Fed vykdoma politika ir veiksmai, kurių bus imtasi, turės lemiamą poveikį viso pasaulio ekonomikai.
Amerikos Federalinis Rezervų bankas - tai didžiausias Centrinis bankas pasaulyje, na o nuo tada kai 2008 metais kilo krizė, šių bankų reikšmė ir vaidmuo gerokai išaugo. Būtent jie užkirto kelią tolimesniam krizės gilėjimui bei neleido žlugti pasaulio finansų sistemai.
„Tačiau dabar pasaulis pradeda nerimauti ir bijoti, jog Fed jau daugiau nenori vaidinti pasaulio gaisrininko vaidmens ir kai pasirodys kitos krizės požymiai, jis neketina kištis ir vykdyti intervencijas. Viso to geriausias įrodymas yra tai, jog Amerikos Centrinio banko atstovai, nepaisant sukrėtimų, kurie kilo ir toliau gali kilti besivystančių šalių rinkose, yra ryžtingai nusiteikęs nutraukti kiekybinio pinigų politikos švelninimo (QE) programą“ - atkreipia dėmesį Figaro leidinys.
Parengta remiantis užsienio internetiniais tinklapiais
Turbut FED suprato tai.
