versija spausdinimui
(1)
Šiandien Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat paskelbė, kad vasarį, palyginus su sausiu, euro zonoje bedarbystė ir vėl išliko nepakitusi, tuo tarpu Europos sąjungoje ji sumažėjo, na o mūsų šalyje ūgtelėjo antrą mėnesį iš eilės.
Vasarį bedarbystė euro zonoje ir toliau sudarė 11.9 procentus. Ji euro zonoje išlieka stabili nuo pat praėjusių metų spalio mėnesio, tiesa, anksčiau buvo skelbiama, kad per minimą laikotarpį ji sudarė dvylika procentų. Tuo tarpu Europos sąjungoje bedarbystė vasarį palyginus su ankstesniu mėnesiu, sumažėjo nuo 10.7 iki 10.6 procentų, o Lietuvoje padidėjo nuo 11.3 iki 11.5 procentų.
Prieš metus vasario mėnesį bedarbystė euro zonoje sudarė 12 procentų, Europos sąjungoje - 10.9 procentus, na o mūsų šalyje ji siekė 12.6 procentus.
Šių metų vasarį darbo Europos sąjungoje neturėjo 25.92 mln. asmenų, iš kurių 18.965 mln. asmenų be darbo buvo euro zonos šalyse, o Lietuvoje darbo minimą mėnesį neturėjo 168 tūkstančiai asmenų. Palyginus su pirmu šių metų mėnesiu, bedarbių skaičius euro zonoje sumažėjo 35 tūkstančiais, Europos sąjungoje - 65 tūkstančiais, o mūsų šalyje pakilo vienu tūkstančiu.
Na o per metus euro zonoje bedarbių skaičius sumažėjo 166 tūkstančiais, Europos sąjungoje - 619 tūkstančių, o Lietuvoje krito aštuoniolika tūkstančių.
Vasarį tarp Europos sąjungos šalių mažiausia bedarbystė ir toliau išliko Austrijoje (4.8 procentai), Vokietijoje (5.1 procentas) bei Liuksemburge, kur ji siekia 6.1 procentą. Na o didžiausia ji ir toliau yra Pietų Europos šalyse. Graikijoje, remiantis naujausiais duomenimis, ji sudaro 27.5 procentus, Ispanijoje - 25.6 procentai.
Per metus vienuolikoje Europos sąjungos šalių bedarbystė padidėjo, penkiolikoje sumažėjo, na o stabili išliko Rumunijoje ir Švedijoje. Labiausiai per minimą laikotarpį bedarbystė šoktelėjo Kipre, kur ji padidėjo nuo 14.7 iki 16.7 procentų, Graikijoje - nuo 26.3 iki 27.5 procentų, Italijoje - nuo 11.8 iki 13 procentų, bei Olandijoje, kur ji pakilo nuo 6.2 iki 7.3 procentų. Tuo tarpu sparčiausiai per metus bedarbystė sumažėjo Vengrijoje, kur ji krito nuo 11.2 iki 8.3 procentų, Latvijoje - nuo 13.8 iki 11.6 procentų, Portugalijoje - nuo 17.5 iki 15.3 procentų, bei Airijoje, kur ji smuko nuo 13.7 iki 11.9 procentų.
Kalbant apie jaunimo nedarbo lygį, tai vasarį euro zonoje jis sudarė 23.5 procentus, Europos sąjungoje - 22.9 procentus, na o mūsų šalyje siekė 21.1 procentą. Sausį buvo atitinkamai 23.6 procentai, 23 procentai bei 21.1 procentas. Prieš metus vasario mėnesį bedarbystės lygis jaunimo tarpe euro zonoje siekė 24 procentus, Europos sąjungoje - 23.6 procentus, na o mūsų šalyje sudarė 22.6 procentus.
Tarp Europos sąjungos šalių mažiausias nedarbo lygis jaunimo tarpe vasario mėnesį buvo Vokietijoje (7.7 procentai), Austrijoje (9.4 procentai) bei Olandijoje, kur jis siekė 11.5 procentus. Tuo tarpu didžiausias buvo Graikijoje (58.3 procentai), Ispanijoje (53.6 procentai) bei Kroatijoje - 48.8 procentai.
Vasarį bedarbystė euro zonoje ir toliau sudarė 11.9 procentus. Ji euro zonoje išlieka stabili nuo pat praėjusių metų spalio mėnesio, tiesa, anksčiau buvo skelbiama, kad per minimą laikotarpį ji sudarė dvylika procentų. Tuo tarpu Europos sąjungoje bedarbystė vasarį palyginus su ankstesniu mėnesiu, sumažėjo nuo 10.7 iki 10.6 procentų, o Lietuvoje padidėjo nuo 11.3 iki 11.5 procentų.
Prieš metus vasario mėnesį bedarbystė euro zonoje sudarė 12 procentų, Europos sąjungoje - 10.9 procentus, na o mūsų šalyje ji siekė 12.6 procentus.
Šių metų vasarį darbo Europos sąjungoje neturėjo 25.92 mln. asmenų, iš kurių 18.965 mln. asmenų be darbo buvo euro zonos šalyse, o Lietuvoje darbo minimą mėnesį neturėjo 168 tūkstančiai asmenų. Palyginus su pirmu šių metų mėnesiu, bedarbių skaičius euro zonoje sumažėjo 35 tūkstančiais, Europos sąjungoje - 65 tūkstančiais, o mūsų šalyje pakilo vienu tūkstančiu.
Na o per metus euro zonoje bedarbių skaičius sumažėjo 166 tūkstančiais, Europos sąjungoje - 619 tūkstančių, o Lietuvoje krito aštuoniolika tūkstančių.
Per metus vienuolikoje Europos sąjungos šalių bedarbystė padidėjo, penkiolikoje sumažėjo, na o stabili išliko Rumunijoje ir Švedijoje. Labiausiai per minimą laikotarpį bedarbystė šoktelėjo Kipre, kur ji padidėjo nuo 14.7 iki 16.7 procentų, Graikijoje - nuo 26.3 iki 27.5 procentų, Italijoje - nuo 11.8 iki 13 procentų, bei Olandijoje, kur ji pakilo nuo 6.2 iki 7.3 procentų. Tuo tarpu sparčiausiai per metus bedarbystė sumažėjo Vengrijoje, kur ji krito nuo 11.2 iki 8.3 procentų, Latvijoje - nuo 13.8 iki 11.6 procentų, Portugalijoje - nuo 17.5 iki 15.3 procentų, bei Airijoje, kur ji smuko nuo 13.7 iki 11.9 procentų.
Kalbant apie jaunimo nedarbo lygį, tai vasarį euro zonoje jis sudarė 23.5 procentus, Europos sąjungoje - 22.9 procentus, na o mūsų šalyje siekė 21.1 procentą. Sausį buvo atitinkamai 23.6 procentai, 23 procentai bei 21.1 procentas. Prieš metus vasario mėnesį bedarbystės lygis jaunimo tarpe euro zonoje siekė 24 procentus, Europos sąjungoje - 23.6 procentus, na o mūsų šalyje sudarė 22.6 procentus.
Tarp Europos sąjungos šalių mažiausias nedarbo lygis jaunimo tarpe vasario mėnesį buvo Vokietijoje (7.7 procentai), Austrijoje (9.4 procentai) bei Olandijoje, kur jis siekė 11.5 procentus. Tuo tarpu didžiausias buvo Graikijoje (58.3 procentai), Ispanijoje (53.6 procentai) bei Kroatijoje - 48.8 procentai.
