versija spausdinimui
(0)
Po šiandien įvykusio Europos Centrinio banko atstovų posėdžio paaiškėjo, jog buvo nuspręsta ir toliau euro zonoje nekeisti bazinės palūkanų normos, kuri šiuo metu yra rekordinėse žemumose ir siekia vos 0.25 procentus. Tačiau tuo pačiu aktyviai buvo diskutuojama apie galimas papildomas priemones siekiant užtikrinti kainų stabilumą.
Nors toks sprendimas atitiko rinkos dalyvių lūkesčius, tačiau po jo paskelbimo euras kiek sustiprėjo dolerio atžvilgiu, tačiau vėliau prasidėjus ir įsibėgėjant Europos Centrinio banko prezidento spaudos konferencijai euras ėmė silpnėti dolerio atžvilgiu.
Paskutinį kart bazinė palūkanų norma euro zonoje buvo pakeista praėjusių metų lapkričio mėnesį, tuomet ji buvo sumažinta nuo 0.5 iki 0.25 procentų.
Priminsime, kad remiantis preliminariais duomenimis, praėjusį mėnesį metinė infliacija euro zonoje smuktelėjo labiau nei laukta rinkoje bei šiuo metu sudaro vos 0.5 procentus, kai Europos Centrinio banko nustatytas tikslinis infliacijos lygis siekia du procentus.
Taip pat buvo nepakeista pagrindinė palūkanų norma už Centriniame banke laikomus bankų indėlius, kuri ir toliau sudarys nulį procentų. Na ribinio skolinimo palūkanų norma irgi nepakeista bei ir toliau sudarys 0.75 procentus.
Spaudos konferencijos metu Europos Centrinio banko vadovas Mario Draghi dar kartą pakartojo, kad mažesnė infliacija euro zonoje išliks ilgesnį laikotarpį, be to, jo vadovaujamas bankas esant reikalui ir toliau yra pasiruošęs įgyvendinti papildomas priemones, kurios padėtų užtikrinti kainų stabilumą euro zonoje. Tuo pačiu buvo pabrėžta, jog defliacijos rizika nepadidėjo.
Jis taip pat atskleidė, kad šiandieninio posėdžio metu Europos Centrinio banko nariai aktyviai diskutavo apie įvairių papildomų priemonių įgyvendinimą, kurios padėtų užtikrinti kainų stabilumą, taip pat buvo diskutuojama apie palūkanų sumažinimą, tačiau galiausiai buvo nuspręsta sulaukti daugiau informacijos, kuri leistų nuspręsti ar kovo mėnesio infliacijos sumažėjimas yra tik trumpalaikis reiškinys, bei ar ji gali sumažėti dar labiau.
Šiuo metu Mario Draghi didžiausią nerimą kelia tai, kad euro zonoje stangfliacijos laikotarpis gali užtrukti ilgiau nei numatyta Europos Centrinio banko prognozėse. Jis tuo pačiu pabrėžė, kad geopolitinė rizika taip pat gali pastebimai paveikti kainas ir ypač energijos išteklių kainas.
Nors toks sprendimas atitiko rinkos dalyvių lūkesčius, tačiau po jo paskelbimo euras kiek sustiprėjo dolerio atžvilgiu, tačiau vėliau prasidėjus ir įsibėgėjant Europos Centrinio banko prezidento spaudos konferencijai euras ėmė silpnėti dolerio atžvilgiu.
Paskutinį kart bazinė palūkanų norma euro zonoje buvo pakeista praėjusių metų lapkričio mėnesį, tuomet ji buvo sumažinta nuo 0.5 iki 0.25 procentų.
Priminsime, kad remiantis preliminariais duomenimis, praėjusį mėnesį metinė infliacija euro zonoje smuktelėjo labiau nei laukta rinkoje bei šiuo metu sudaro vos 0.5 procentus, kai Europos Centrinio banko nustatytas tikslinis infliacijos lygis siekia du procentus.
Taip pat buvo nepakeista pagrindinė palūkanų norma už Centriniame banke laikomus bankų indėlius, kuri ir toliau sudarys nulį procentų. Na ribinio skolinimo palūkanų norma irgi nepakeista bei ir toliau sudarys 0.75 procentus.
Spaudos konferencijos metu Europos Centrinio banko vadovas Mario Draghi dar kartą pakartojo, kad mažesnė infliacija euro zonoje išliks ilgesnį laikotarpį, be to, jo vadovaujamas bankas esant reikalui ir toliau yra pasiruošęs įgyvendinti papildomas priemones, kurios padėtų užtikrinti kainų stabilumą euro zonoje. Tuo pačiu buvo pabrėžta, jog defliacijos rizika nepadidėjo.
Jis taip pat atskleidė, kad šiandieninio posėdžio metu Europos Centrinio banko nariai aktyviai diskutavo apie įvairių papildomų priemonių įgyvendinimą, kurios padėtų užtikrinti kainų stabilumą, taip pat buvo diskutuojama apie palūkanų sumažinimą, tačiau galiausiai buvo nuspręsta sulaukti daugiau informacijos, kuri leistų nuspręsti ar kovo mėnesio infliacijos sumažėjimas yra tik trumpalaikis reiškinys, bei ar ji gali sumažėti dar labiau.
Šiuo metu Mario Draghi didžiausią nerimą kelia tai, kad euro zonoje stangfliacijos laikotarpis gali užtrukti ilgiau nei numatyta Europos Centrinio banko prognozėse. Jis tuo pačiu pabrėžė, kad geopolitinė rizika taip pat gali pastebimai paveikti kainas ir ypač energijos išteklių kainas.