versija spausdinimui
(0)
Pirmas šių metų ketvirtis jau praeityje. Kaip ir įprasta, jo metu netrūko įvairių įvykių, kurie vienaip ar kitaip paveikė rinkos dalyvių nuotaikas, t.y. pradžiugino, nustebino, nuvylė, šokiravo, bei elgesį finansų rinkose. Taip pat netrūko didesnių ar mažesnių pakilimų ir kritimų. Taigi, trumpai apžvelgsime kas svarbiausio nutiko per praėjusį ketvirtį finansų rinkose ir ko galime sulaukti per šį ketvirtį.
Rusijos ir Ukrainos konfliktas
Rusijos ir Ukrainos konfliktas - tai be jokios abejonės per pirmą šių metų ketvirtį buvo pagrindinis įvykis pasaulyje , kuris paveikė investuotojus ir privertė juos sunerimti. Labiausiai šiame konflikte, kaip ir galima buvo nuspėti, nukentėjo pačios šio konflikto tiesioginės dalyvės.
Po to, kai vis labiau įsiplieskė Rusijos ir Ukrainos konfliktas ir vis labiau ėmė didėti pirmosios šalies demonstruojama agresija, į kurią vis griežčiau ėmė reaguoti Vakarų šalys, Rusijos akcijų rinkoje sulaukėme tikro žiemos išpardavimo, investuotojai supanikavę itin intensyviai išpardavinėjo šios šalies kompanijų akcijas, tad neverta stebėtis, jog šios šalies akcijų rinkos indeksai tarp visų pagrindinių pasaulio šalių akcijų rinkų indeksų per pirmą šių metų ketvirtį pasirodė absoliučiai prasčiausiai. Tiesa, po kovo viduryje pasiekto dugno, Rusijos akcijų rinkos pagrindiniai indeksai, t.y. RTS ir Micex nuosekliai vis labiau atsigauna ir jų vertė po truputį kyla į viršų.
Ukrainos akcijų rinka, kurios likvidumas tiesa pasakius yra gana kuklokas, per pirmą šių metų ketvirtį taip pat patyrė didesnius svyravimus, t.y. tiek galingus kritimus, tiek pastebimus pakilimus, tačiau jai per praėjusį ketvirtį sekėsi pastebimai geriau nei jau minėtai Rusijos akcijų rinkai.
Investuotojai taip pat gan intensyviai išpardavinėjo tiek Rusijos, tiek Ukrainos valstybines obligacijas, kurių pajamingumai gerokai padidėjo. Tiesa, ir čia padėtis praėjusio ketvirčio pabaigoje ėmė gerėti, t.y. pastebimai ūgtelėję obligacijų pajamingumas pradėjo mažėti.
Po kilusio Rusijos ir Ukrainos konflikto, tiek dolerio, tiek euro atžvilgiu smuktelėjo tiek rublio, tiek grivinos vertės. Šiuo atveju, dalinai ir dėl to, jog šalis susiduria su itin rimtais finansiniais sunkumais, ir jai yra reikalinga skubi finansinė paskola iš išorės, Ukrainos nacionalinės valiutos vertė minėtų dviejų pagrindinių pasaulio valiutų atžvilgiu krito gerokai labiau nei Rusijos rublio vertė, tiesa, pastaroji po truputi pradėjo atsigauti tiek dolerio, tiek euro atžvilgiu. Žinoma, tiek Ukrainos, tiek Rusijos eksportuotojams itin palanku vietinės valiutos vertės kritimas, nes tai padidina jų produkcijos konkurencingumą užsienio rinkose, tačiau tuo pačiu valiutos vertės kritimas, ypač pastebimas pigimas, turi ir kitą medalio pusę, nes pabrangsta importas, bei su rimtomis problemomis susiduria tie, kurie pajamas gauna vietine valiuta, na o paskolas yra paėmę užsienio valiutomis.
Ar blogiausia Rusijos ir Ukrainos konflikte jau praeityje, t.y. nesulauksime to konflikto sustiprėjimo? Jei iš tiesų didžiausia įtampa jau praeityje, tuomet dar nevėlu investuoti į minėtų šalių aktyvus, kurių vertės, kaip buvo minėta, atskirais atvejais po truputį jau ėmė atsigauti. Štai jums ir potenciali investicinė galimybė šiam ketvirčiui, kuri žinoma yra gan rizikinga.
Fed nuosekliai mažina QE apimtį
Tuo tarpu Amerikos Federalinis Rezervų bankas per pirmą šių metų ketvirtį ir toliau nemažino apsukų. Po to, kai mėnesinė aktyvų supirkimo programos (QE) apimtis praėjusių metų gruodį pirmą kart buvo sumažinta dešimt milijardų dolerių, lygiai tas pats buvo atlikta ir per du kitus Fed atstovų posėdžius, kurie įvyko per praėjusį ketvirtį.
Ar galima buvo tikėtis, kad Amerikos Centrinio banko atstovai su naująja vadove taip aktyviai pasidarbuos šių metų pradžioje? Žinoma, ekonominiai rodikliai yra geri, bei atskirais atvejais gerėja, šalies ekonomika, nors ir svyruodama, tačiau auga, bedarbystės rodiklis mažėja, tad galbūt to ir reikėjo laukti, ypač atsižvelgus į rekordinį Fed balansą ir kalbas apie tai, kad QE3 programos teikiama nauda mažėja.
Dabar vis labiau akivaizdu, jog trečioji aktyvų supirkimo programa (QE3) bus užbaigta dar šiais metais, žinoma, visuomet egzistuoja nenumatytų neigiamų įvykių, kurie galėtų pakenkti ekonomikai ir darbo rinkai, tikimybė, tačiau labai tikėtina, kad minėta programa bus užbaigta jau šį rudenį.
Amerikos Federalinis Rezervų bankas jau pradėjo griežtinti savo vykdomą politiką, na o dabar svarbiausias klausimas, kalbant apie šio banko vykdomą pinigų politiką, kada šalyje bus padidinta bazinė palūkanų norma, kuri jau labai ilgą laiką nėra keičiama ir šiuo metu sudaro vos 0,25 procentus. Faktas tas, jog šiais metais, ypač atsižvelgus į infliacijos rodiklį ir jo perspektyvas, tai tikrai nebus daroma, bet jau kitais metais, labai tikėtina, kad tai nutiks.
Nors Fed gan intensyviai ėmėsi mažinti aktyvų supirkimo apimtis, tačiau finansų rinkose, o ypač Amerikos rinkoje, panikos nebuvo, žinoma, vienu metu akcijų kainos kiek pasikoregavo žemyn, ir tai be jokios abejonės yra sveikintina, tačiau tuo pačiu tai buvo gan trumpalaikis reiškinys, tad akivaizdu, jog rinkos dalyviai gan ramiai priėmė Amerikos Centrinio banko atstovų buvusius ir galimus tolimesnius veiksmus. Be jokios abejonės, kalbant apie Amerikos akcijų rinką, ir ypač atsižvelgus į tai, kas buvo prieš tai, pirmasis šių metų ketvirtis joje buvo savotiškas atokvėpis, na o tolesnės perspektyvos priklausys nuo kompanijų demonstruojamų veiklos rezultatų bei nuo ekonomikos būklės ir jos perspektyvų.
ECB kol kas vis dar pasyvus
Metinė infliacija euro zonoje mažėja, o Europos Centrinis bankas nereaguoja ir išlieka pasyvus - būtent taip galima geriausiai apibūdinti tai, kas dėjosi euro zonoje per pirmą šių metų ketvirtį. Metinė infliacija ne tik, kad sumažėjo, tačiau ji pastebimai krito ir šiuo metu yra gerokai, t.y. keturis kartus mažesnė už Europos Centrinio banko nustatytą tikslinį lygį.
Mums nuolat buvo kartojama, kad esant reikalui euro zonos pinigų politikos vykdytojas siekdamas užtikrinti kainų stabilumą šioje zonoje, yra pasiruošęs veikti ir imtis papildomų veiksmų ir priemonių, kurios gali būti tiek tradicinės, tiek netradicinės.
Tačiau po paskutinio šią savaitę įvykusio Europos Centrinio banko posėdžio, kurio galutinis rezultatas buvo toks pats, kaip ir buvusio posėdžio prieš tai, minimo banko vadovas Mario Draghi apie galimas naujas priemones ir programas kalbėjo kur kas ryžtingiau, bei tuo pačiu atskleidė, jog dauguma Europos Centrinio banko atstovų pritaria tokių priemonių įgyvendinimui, tačiau norima tam kruopščiai pasiruošti ir galutinai įsitikinti jų poreikiu.
Tad papildomų priemonių įgyvendinimas euro zonoje, jei nepasikeis infliacijos tendencijos - tai šiuo metu tik laiko klausimas. Esminė intriga, kada tai prasidės, labai tikėtina, kad tai nutiks jau šį ketvirtį, ir kokią priemonę ar priemones, siekdami išvengti defliacijos pasirinks Europos Centrinio banko atstovai.
Bet kokiu atveju, verta pastebėti, jog vis labiau tampa akivaizdu, jog Europos Centrinis bankas atsilikdamas seka Amerikos Centrinio banko pėdomis ir de facto atkartoja šio banko gerokai anksčiau priimtus sprendimus. Kaip jau minėta, Amerikoje bazinė palūkanų norma jau labai seniai nėra keičiama ir sudaro vos 0,25 procentus, tuo tarpu euro zonoje bazinė palūkanų norma taip pat yra rekordinėse žemumose ir siekia tuos pačius vos 0,25 procentus, tiesa, į šį lygį ji buvo nuleista tik praėjusių metų lapkritį. Tad dabar Europos Centriniam bankui belieka tik pradėti įgyvendinti analogišką arba panašią aktyvų supirkimo programą, kurią šiuo metu įgyvendina Fed.
Akivaizdu ir tai, kad Amerikos Centrinis bankas ir Europos Centrinis bankas yra skirtinguose pinigų politikos vykdymo cikluose. Fed ją po truputį griežtina, na o ECB ruošiasi ją švelninti.
Europos akcijų rinkoje per praėjusį ketvirtį padėtis buvo panaši kaip ir Amerikoje. Pagrindinėse Vakarų Europos akcijų rinkose irgi buvo savotiškas atokvėpis bei garo nuleidimas, kuris, kaip jau buvo minėta, yra sveikintinas reiškinys, tuo tarpu piečiau reikaliukai klostėsi kitaip, čia ir toliau tęsėsi gan intensyvus ralis, PIIGS šalių akcijų rinkos vis labiau atsigauna ir kopia aukštyn.
Rusijos ir Ukrainos konfliktas
Rusijos ir Ukrainos konfliktas - tai be jokios abejonės per pirmą šių metų ketvirtį buvo pagrindinis įvykis pasaulyje , kuris paveikė investuotojus ir privertė juos sunerimti. Labiausiai šiame konflikte, kaip ir galima buvo nuspėti, nukentėjo pačios šio konflikto tiesioginės dalyvės.
Ukrainos akcijų rinka, kurios likvidumas tiesa pasakius yra gana kuklokas, per pirmą šių metų ketvirtį taip pat patyrė didesnius svyravimus, t.y. tiek galingus kritimus, tiek pastebimus pakilimus, tačiau jai per praėjusį ketvirtį sekėsi pastebimai geriau nei jau minėtai Rusijos akcijų rinkai.
Investuotojai taip pat gan intensyviai išpardavinėjo tiek Rusijos, tiek Ukrainos valstybines obligacijas, kurių pajamingumai gerokai padidėjo. Tiesa, ir čia padėtis praėjusio ketvirčio pabaigoje ėmė gerėti, t.y. pastebimai ūgtelėję obligacijų pajamingumas pradėjo mažėti.
Ar blogiausia Rusijos ir Ukrainos konflikte jau praeityje, t.y. nesulauksime to konflikto sustiprėjimo? Jei iš tiesų didžiausia įtampa jau praeityje, tuomet dar nevėlu investuoti į minėtų šalių aktyvus, kurių vertės, kaip buvo minėta, atskirais atvejais po truputį jau ėmė atsigauti. Štai jums ir potenciali investicinė galimybė šiam ketvirčiui, kuri žinoma yra gan rizikinga.
Fed nuosekliai mažina QE apimtį
Tuo tarpu Amerikos Federalinis Rezervų bankas per pirmą šių metų ketvirtį ir toliau nemažino apsukų. Po to, kai mėnesinė aktyvų supirkimo programos (QE) apimtis praėjusių metų gruodį pirmą kart buvo sumažinta dešimt milijardų dolerių, lygiai tas pats buvo atlikta ir per du kitus Fed atstovų posėdžius, kurie įvyko per praėjusį ketvirtį.
Ar galima buvo tikėtis, kad Amerikos Centrinio banko atstovai su naująja vadove taip aktyviai pasidarbuos šių metų pradžioje? Žinoma, ekonominiai rodikliai yra geri, bei atskirais atvejais gerėja, šalies ekonomika, nors ir svyruodama, tačiau auga, bedarbystės rodiklis mažėja, tad galbūt to ir reikėjo laukti, ypač atsižvelgus į rekordinį Fed balansą ir kalbas apie tai, kad QE3 programos teikiama nauda mažėja.
Dabar vis labiau akivaizdu, jog trečioji aktyvų supirkimo programa (QE3) bus užbaigta dar šiais metais, žinoma, visuomet egzistuoja nenumatytų neigiamų įvykių, kurie galėtų pakenkti ekonomikai ir darbo rinkai, tikimybė, tačiau labai tikėtina, kad minėta programa bus užbaigta jau šį rudenį.
Nors Fed gan intensyviai ėmėsi mažinti aktyvų supirkimo apimtis, tačiau finansų rinkose, o ypač Amerikos rinkoje, panikos nebuvo, žinoma, vienu metu akcijų kainos kiek pasikoregavo žemyn, ir tai be jokios abejonės yra sveikintina, tačiau tuo pačiu tai buvo gan trumpalaikis reiškinys, tad akivaizdu, jog rinkos dalyviai gan ramiai priėmė Amerikos Centrinio banko atstovų buvusius ir galimus tolimesnius veiksmus. Be jokios abejonės, kalbant apie Amerikos akcijų rinką, ir ypač atsižvelgus į tai, kas buvo prieš tai, pirmasis šių metų ketvirtis joje buvo savotiškas atokvėpis, na o tolesnės perspektyvos priklausys nuo kompanijų demonstruojamų veiklos rezultatų bei nuo ekonomikos būklės ir jos perspektyvų.
ECB kol kas vis dar pasyvus
Metinė infliacija euro zonoje mažėja, o Europos Centrinis bankas nereaguoja ir išlieka pasyvus - būtent taip galima geriausiai apibūdinti tai, kas dėjosi euro zonoje per pirmą šių metų ketvirtį. Metinė infliacija ne tik, kad sumažėjo, tačiau ji pastebimai krito ir šiuo metu yra gerokai, t.y. keturis kartus mažesnė už Europos Centrinio banko nustatytą tikslinį lygį.
Tačiau po paskutinio šią savaitę įvykusio Europos Centrinio banko posėdžio, kurio galutinis rezultatas buvo toks pats, kaip ir buvusio posėdžio prieš tai, minimo banko vadovas Mario Draghi apie galimas naujas priemones ir programas kalbėjo kur kas ryžtingiau, bei tuo pačiu atskleidė, jog dauguma Europos Centrinio banko atstovų pritaria tokių priemonių įgyvendinimui, tačiau norima tam kruopščiai pasiruošti ir galutinai įsitikinti jų poreikiu.
Tad papildomų priemonių įgyvendinimas euro zonoje, jei nepasikeis infliacijos tendencijos - tai šiuo metu tik laiko klausimas. Esminė intriga, kada tai prasidės, labai tikėtina, kad tai nutiks jau šį ketvirtį, ir kokią priemonę ar priemones, siekdami išvengti defliacijos pasirinks Europos Centrinio banko atstovai.
Bet kokiu atveju, verta pastebėti, jog vis labiau tampa akivaizdu, jog Europos Centrinis bankas atsilikdamas seka Amerikos Centrinio banko pėdomis ir de facto atkartoja šio banko gerokai anksčiau priimtus sprendimus. Kaip jau minėta, Amerikoje bazinė palūkanų norma jau labai seniai nėra keičiama ir sudaro vos 0,25 procentus, tuo tarpu euro zonoje bazinė palūkanų norma taip pat yra rekordinėse žemumose ir siekia tuos pačius vos 0,25 procentus, tiesa, į šį lygį ji buvo nuleista tik praėjusių metų lapkritį. Tad dabar Europos Centriniam bankui belieka tik pradėti įgyvendinti analogišką arba panašią aktyvų supirkimo programą, kurią šiuo metu įgyvendina Fed.
Akivaizdu ir tai, kad Amerikos Centrinis bankas ir Europos Centrinis bankas yra skirtinguose pinigų politikos vykdymo cikluose. Fed ją po truputį griežtina, na o ECB ruošiasi ją švelninti.
Europos akcijų rinkoje per praėjusį ketvirtį padėtis buvo panaši kaip ir Amerikoje. Pagrindinėse Vakarų Europos akcijų rinkose irgi buvo savotiškas atokvėpis bei garo nuleidimas, kuris, kaip jau buvo minėta, yra sveikintinas reiškinys, tuo tarpu piečiau reikaliukai klostėsi kitaip, čia ir toliau tęsėsi gan intensyvus ralis, PIIGS šalių akcijų rinkos vis labiau atsigauna ir kopia aukštyn.