versija spausdinimui
(0)
Lietuvos BVP šių metų I ketv. augo 3,1 proc. metiniu tempu, atmetus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką – 2,9 proc. Atitinkami Lietuvos BVP pokyčiai ankstesnį ketvirtį siekė 3,6 ir 3,4 proc. Lietuvos statistikos departamento skaičiavimais daugiausia įtakos BVP augimui turėjo atsigaunanti statyba, apdirbamoji gamyba bei didmeninė ir mažmeninė prekyba. Lietuvos BVP pokytį I ketv. galime vertinti palankiai, tačiau augimo lėtėjimas įspėja, kad ne visos aplinkybės rinkoje šiuo metu klostosi sklandžiai ir esama kliūčių.
Lietuvos ekonomikos rodikliai pastaraisiais mėnesiais rodė silpstantį išorės sektorių. Paskutinį I ketv. mėnesį Lietuvos pramonės apimtys sumažėjo net 12,9 proc. metiniu tempu ir tai buvo jau penktas mėnuo iš eilės, kai gamyba smuko. Tiesa, atmetus rafinuotų naftos produktų pramonę, kurios tendencijas diktuoja „Orlen Lietuva“, pramonės pokyčiai yra mažiau dramatiški ir didžiąją praėjusių metų dalį matėme plėtrą. Bet kovo mėnesį ir čia būta 1,1 proc. sumažėjimo. Kita vertus, mažmeninė prekyba geba atsilaikyt ir matome, kad vidaus paklausa išlaikė teigiamą pokyčio ženklą ir augimo vidutiniškai būta netgi kiek stipresnio nei 2013 metų pabaigoje. Nepaisant išorės rinkų atšiaurokos būklės, Lietuvoje nedarbo lygis toliau palengva mažėjo, o darbo užmokestis didėjo.
Statybų sektoriaus atsigavimą galime sieti su šiuo metu augančių būsto rinkos aktyvumu. Lietuvoje 2013 metais nekilnojamojo turto rinkos dalyviai pastebimai sujudo. Ir nors kol kas oficiali statistika nerodo didelių būsto kainos pokyčių, yra priežasčių manyti, kad faktinio augimo gali būti didesnio. Kol kas būsto įsigijimų nelydi paskolų didėjimas, tačiau gyventojų laikoma indėlių suma šiuo metu yra itin didelė. Esant mažoms palūkanų normoms šios lėšos gali būti nukreipiamos į alternatyvias priemones, tokias kaip būstas.
Labiausiai Lietuvos ekonomikai šiuo metu tenka kliautis vidaus paklausa ir panašu, kad metų pradžia šiuo požiūriu taip pat nebus lūžio tašku. Norint pamatyti didesnę plėtrą Lietuvai būtinos ir tvirtesnės, stabilesnės užsienio rinkos. Jos sudarytų sąlygas ne tik spartesniam eksporto augimui, bet paskatintų didesnį vidaus paklausos aktyvumą bei matomesnius pokyčius darbo rinkoje. Euro zonos ekonomika tik pradeda atsigauti, o Rusijos BVP augimo potencialas ribotas, nekalbant apie geopolitinės rizikos elementus. Rinkų dalyvius neramina ir Kinijos ekonomikos lėtėjimas, kuris gali atsiliepti ir bendrai pasaulio ūkio būklei.
Apibendrinant galime teigti, kad kol kas išorinių Lietuvos ekonomikos sąlygų esama silpnokų ir toliau tenka remtis vidaus paklausa. Šiems metams mūsų BVP augimo prognozės yra santūrios – Lietuvos ūkis per metus gali padidėti 3,2 proc., o augimo tempas greičiausiai neviršys 2013 metais registruoto pokyčio.
Rūta Medaiskytė
Vyr. ekonomistė
Bankas FINASTA
Lietuvos ekonomikos rodikliai pastaraisiais mėnesiais rodė silpstantį išorės sektorių. Paskutinį I ketv. mėnesį Lietuvos pramonės apimtys sumažėjo net 12,9 proc. metiniu tempu ir tai buvo jau penktas mėnuo iš eilės, kai gamyba smuko. Tiesa, atmetus rafinuotų naftos produktų pramonę, kurios tendencijas diktuoja „Orlen Lietuva“, pramonės pokyčiai yra mažiau dramatiški ir didžiąją praėjusių metų dalį matėme plėtrą. Bet kovo mėnesį ir čia būta 1,1 proc. sumažėjimo. Kita vertus, mažmeninė prekyba geba atsilaikyt ir matome, kad vidaus paklausa išlaikė teigiamą pokyčio ženklą ir augimo vidutiniškai būta netgi kiek stipresnio nei 2013 metų pabaigoje. Nepaisant išorės rinkų atšiaurokos būklės, Lietuvoje nedarbo lygis toliau palengva mažėjo, o darbo užmokestis didėjo.
Statybų sektoriaus atsigavimą galime sieti su šiuo metu augančių būsto rinkos aktyvumu. Lietuvoje 2013 metais nekilnojamojo turto rinkos dalyviai pastebimai sujudo. Ir nors kol kas oficiali statistika nerodo didelių būsto kainos pokyčių, yra priežasčių manyti, kad faktinio augimo gali būti didesnio. Kol kas būsto įsigijimų nelydi paskolų didėjimas, tačiau gyventojų laikoma indėlių suma šiuo metu yra itin didelė. Esant mažoms palūkanų normoms šios lėšos gali būti nukreipiamos į alternatyvias priemones, tokias kaip būstas.
Labiausiai Lietuvos ekonomikai šiuo metu tenka kliautis vidaus paklausa ir panašu, kad metų pradžia šiuo požiūriu taip pat nebus lūžio tašku. Norint pamatyti didesnę plėtrą Lietuvai būtinos ir tvirtesnės, stabilesnės užsienio rinkos. Jos sudarytų sąlygas ne tik spartesniam eksporto augimui, bet paskatintų didesnį vidaus paklausos aktyvumą bei matomesnius pokyčius darbo rinkoje. Euro zonos ekonomika tik pradeda atsigauti, o Rusijos BVP augimo potencialas ribotas, nekalbant apie geopolitinės rizikos elementus. Rinkų dalyvius neramina ir Kinijos ekonomikos lėtėjimas, kuris gali atsiliepti ir bendrai pasaulio ūkio būklei.
Apibendrinant galime teigti, kad kol kas išorinių Lietuvos ekonomikos sąlygų esama silpnokų ir toliau tenka remtis vidaus paklausa. Šiems metams mūsų BVP augimo prognozės yra santūrios – Lietuvos ūkis per metus gali padidėti 3,2 proc., o augimo tempas greičiausiai neviršys 2013 metais registruoto pokyčio.
Rūta Medaiskytė
Vyr. ekonomistė
Bankas FINASTA