versija spausdinimui
(2)
Po 2008 - 2009 metų krizės tebesitęsiantis lėtas ekonomikos atsigavimas sukūrė pasaulinę opoziciją prieš globalizaciją, o tai gali sukelti autoritarizmo augimą, perspėja gerai žinomas Niujorko universiteto ekonomistas Nouriel Roubini.
„Prasidėjo pasipriešinimas prieš globalizaciją. Šis naujas nacionalizmas įgyja skirtingas ekonomines formas: prekybos kliūtys, turto apsauga, reakcija prieš tiesiogines investicijas, palankesnių sąlygų suteikimas vietinėms kompanijoms ir darbuotojams, antiimigracinės priemonės, valstybinis kapitalizmas ir išteklių nacionalizmo politika“ - atkreipė dėmesį jis.
Nouriel Roubini pabrėžia, jog politikoje stiprėja populistinės, antiglobalistinės, antiimigracinės, ir kai kuriais atvejais netgi rasistinės ir antisemistinės tendencijos. Netgi internetui yra iškilęs pavojus, nes autoritarinės šalys, tokios kaip Kinija ir Rusija, riboja išraiškos laisvę.
„Pagrindinės šių tendencijų priežastys yra aiškios. Lėtas ekonomikos atsigavimas suteikė progą pasireikšti populistinėms partijoms, kurios pasisako už protekcioniztinę politiką, ir už ilgalaikį negalavimą kaltina užsienio prekybą ir užsienio darbininkus“ - sakė minimas ekonomistas.
Pajamų nelygybės dar didesnis padidėjimas tik dar labiau blogina situaciją. Nouriel Roubini pažymi, jog tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse augimas yra per lėtas, na o daug kas susiduria su stagnacija, t.y. ilgalaikė silpna darbo rinka ir stagnuojantys atlyginimai.
Jis pabrėžia, kad ypač didelė rizika šiuo metu yra susidariusi Europoje.
„Jei pajamų ir darbo vietų augimas greit nepaspartės, populistinės partijos nacionaliniu lygmeniu Europoje dar labiau priartės prie valdžios ir tuo pačiu anti Europos sąjungos nuotaikos stabdys Europos ekonominės ir politinės integracijos procesą“ - tikina Niujorko universiteto ekonomistas.
„Blogiau, euro zonai gali iškilti pavojus. Kai kurios šalys (Didžioji Britanija) gali pasitraukti iš Europos sąjungos, kitos (Didžioji Britanija, Ispanija ir Belgija) ilgainiui gali suskilti“ - teigė Nouriel Roubini, bei tuo pačiu pridūrė, jog Rytų Europoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikisi atkurti Sovietų sąjungą.
Tuo tarpu Amerikoje didėja tų, kurie jaučia imigracijos ir pasaulinės prekybos grėsmę, todėl didėja kraštutinių partijų, tokių kaip respublikonų partijos tea frakcijos įtaka.
„Šios grupės pasižymi antiimigracinės ir protekcionistinės politikos polinkiu, religiniu fanatizmu ir geopolitine izoliacija“ - atkreipia dėmesį Niujorko universiteto ekonomistas.
Jis be to pridėjo, jog nacionalizmas taip pat didėja ir Azijoje.
„Ekonominės problemos gali padidinti nacionalistines, ksenofobines tendencijas ir netgi regione sukelti karinį konfliktą“ - tikina Nouriel Roubini.
„Visais šiais atvejais ekonominis nepakankamumas ir galimybių bei vilties stoka jaunimui ir neturtingiesiems, didina politinį ir religinį ekstremizmą, pasipiktinimą Vakaruose ir kai kuriais atvejais atvirą terorizmą“ - pridėjo minimas ekonomistas.
Visa tai yra panašu į 1930 metus, kuomet kaip atsakas į Didžiąją depresiją, Europoje ir Azijoje iškilo autoritarinės vyriausybės, na o vėliau prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, atkreipia dėmesį Nouriel Roubini.
„Šiandieninis pasipriešinimas prieš prekybą ir globalizaciją turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į kontekstą, kurį mes žinome iš praeities, ir kuris rodo, ko galime sulaukti ateityje“ - reziumavo jis.
„Prasidėjo pasipriešinimas prieš globalizaciją. Šis naujas nacionalizmas įgyja skirtingas ekonomines formas: prekybos kliūtys, turto apsauga, reakcija prieš tiesiogines investicijas, palankesnių sąlygų suteikimas vietinėms kompanijoms ir darbuotojams, antiimigracinės priemonės, valstybinis kapitalizmas ir išteklių nacionalizmo politika“ - atkreipė dėmesį jis.
Nouriel Roubini pabrėžia, jog politikoje stiprėja populistinės, antiglobalistinės, antiimigracinės, ir kai kuriais atvejais netgi rasistinės ir antisemistinės tendencijos. Netgi internetui yra iškilęs pavojus, nes autoritarinės šalys, tokios kaip Kinija ir Rusija, riboja išraiškos laisvę.
„Pagrindinės šių tendencijų priežastys yra aiškios. Lėtas ekonomikos atsigavimas suteikė progą pasireikšti populistinėms partijoms, kurios pasisako už protekcioniztinę politiką, ir už ilgalaikį negalavimą kaltina užsienio prekybą ir užsienio darbininkus“ - sakė minimas ekonomistas.
Pajamų nelygybės dar didesnis padidėjimas tik dar labiau blogina situaciją. Nouriel Roubini pažymi, jog tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse augimas yra per lėtas, na o daug kas susiduria su stagnacija, t.y. ilgalaikė silpna darbo rinka ir stagnuojantys atlyginimai.
Jis pabrėžia, kad ypač didelė rizika šiuo metu yra susidariusi Europoje.
„Jei pajamų ir darbo vietų augimas greit nepaspartės, populistinės partijos nacionaliniu lygmeniu Europoje dar labiau priartės prie valdžios ir tuo pačiu anti Europos sąjungos nuotaikos stabdys Europos ekonominės ir politinės integracijos procesą“ - tikina Niujorko universiteto ekonomistas.
„Blogiau, euro zonai gali iškilti pavojus. Kai kurios šalys (Didžioji Britanija) gali pasitraukti iš Europos sąjungos, kitos (Didžioji Britanija, Ispanija ir Belgija) ilgainiui gali suskilti“ - teigė Nouriel Roubini, bei tuo pačiu pridūrė, jog Rytų Europoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikisi atkurti Sovietų sąjungą.
Tuo tarpu Amerikoje didėja tų, kurie jaučia imigracijos ir pasaulinės prekybos grėsmę, todėl didėja kraštutinių partijų, tokių kaip respublikonų partijos tea frakcijos įtaka.
„Šios grupės pasižymi antiimigracinės ir protekcionistinės politikos polinkiu, religiniu fanatizmu ir geopolitine izoliacija“ - atkreipia dėmesį Niujorko universiteto ekonomistas.
Jis be to pridėjo, jog nacionalizmas taip pat didėja ir Azijoje.
„Ekonominės problemos gali padidinti nacionalistines, ksenofobines tendencijas ir netgi regione sukelti karinį konfliktą“ - tikina Nouriel Roubini.
„Visais šiais atvejais ekonominis nepakankamumas ir galimybių bei vilties stoka jaunimui ir neturtingiesiems, didina politinį ir religinį ekstremizmą, pasipiktinimą Vakaruose ir kai kuriais atvejais atvirą terorizmą“ - pridėjo minimas ekonomistas.
Visa tai yra panašu į 1930 metus, kuomet kaip atsakas į Didžiąją depresiją, Europoje ir Azijoje iškilo autoritarinės vyriausybės, na o vėliau prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, atkreipia dėmesį Nouriel Roubini.
„Šiandieninis pasipriešinimas prieš prekybą ir globalizaciją turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į kontekstą, kurį mes žinome iš praeities, ir kuris rodo, ko galime sulaukti ateityje“ - reziumavo jis.