versija spausdinimui
(2)
Po šiandien įvykusio Europos Centrinio banko atstovų posėdžio paaiškėjo, jog buvo nuspręsta dar labiau, t.y. nuo 0.25 iki 0.15 procentų sumažinti bazinę palūkanų norma euro zonoje. Tiesa, rinkoje laukta, jog ji bus sumažinta kiek labiau bei sudarys vidutiniškai 0.1 procentą.
Tad dabar bazinė palūkanų norma euro zonoje bus dar mažesnė ir tai tuo pačiu yra naujas absoliučiai žemiausias jos lygis. Be to, už Europos Centriniame banke bankų laikomus indėlius buvo nustatyta neigiama 0.1 procento palūkanų norma, kai anksčiau ji buvo nulinė. Europos Centrinis bankas šiandien tuo pačiu nuo 0.75 iki 0.4 procentų sumažino savo ribinio skolinimo palūkanų normą.
Neigiama palūkanų norma už Centriniame banke laikomus indėlius reiškia, jog dabar bankai norėdami įdėti indėlį Europos Centriniame banke, už tai privalės susimokėti. Tuo tarpu bazinė palūkanų norma euro zonoje paskutinį kart buvo pakeista praėjusių metų lapkričio mėnesį, tuomet ji sumažinta nuo 0.5 iki 0.25 procentų.
Po šios informacijos pasirodymo euras ėmė su pagreičiu silpnėti dolerio atžvilgiu, tačiau po to padėtis ėmė keisti, ir rinkos dalyviai pradėjo pirkti eurą.
Be to, Europos Centrinio banko vadovo Mario Draghi spaudos konferencijos metu paaiškėjo, jog Europos bankams, įgyvendindamas prailgintos trukmės lengvatinių paskolų, t.y. refinansavimo programą, Europos Centrinis bankas planuoja paskolinti papildomai lėšų, tačiau tuo pačiu bus griežtai kontroliuojama, jog šie pinigai nueitų į realią ekonomiką. Buvo užsiminta ir apie tai, jog esant poreikiui, Europos Centrinis bankas gali pradėti įgyvendinti ir aktyvų supirkimo programą.
Europos Centrinio banko atstovai suskubo švelninti savo vykdomą pinigų politiką visų pirma todėl, jog siekia euro zonoje užtikrinti kainų stabilumą, t.y. stabilų jų augimą bei nori išvengti defliacijos grėsmės, kuri su laiku galėtų peraugti į defliacinę spiralę. Tuo pačiu šiomis naujomis priemonėmis bus siekiama paskatinti euro zonos ekonomikos augimą.
Priminsime, kad remiantis preliminariais gegužės mėnesio duomenimis, metinė infliacija euro zonoje ir vėl smuktelėjo iki vos 0.5 procentų, t.y. iki kovo mėnesį buvusio lygio, kai balandį ji kiek ūgtelėjo iki 0.7 procentų. Tuo tarpu Europos Centrinio banko nustatyta tikslinė metinės infliacijos riba siekia du procentus.
Mario Draghi atskleidė, jog visi Europos Centrinio banko nariai vieningai pritarė šiandien priimtiems sprendimams. Šiandieniniai sprendimai - tai reakcija į riziką, jog euro zonoje galime sulaukti ilgalaikės žemos infliacijos, tikino jis.
Bazinė palūkanų norma buvo sumažinta bankams, o jie jau atitinkamai patys nuspręs ar mažinti palūkanas už indėlius. Palūkanos pradės augti tada, kai ims sparčiau atsigauti ir augti ekonomika, būten tuo tikslu Europos Centrinis bankas ir ėmėsi papildomų veiksmų. Taip tai yra rimta žala tiems, kurie taupo, tačiau jei nieko nebūtų daroma, padėtis galėtų dar labiau pablogėti, sakė Europos Centrinio banko vadovas.
Esame įsitikinę, kad šios priemonės vidutiniu laikotarpiu lems infliacijos padidėjimą ir jos priartėjimą prie dviejų procentų, pabrėžė Mario Draghi.
Paklaustas apie euro zonos šalis ir jų valdžių vykdomą politiką, Europos Centrinio banko vadovas teigė, jog euro zonos šalys ir toliau turi tęsti reformas ir didinti konkurencingumą, pažanga pasiekta, tačiau būtina tai tęsti bei dar labiau gerinti padėtį.
Tad dabar bazinė palūkanų norma euro zonoje bus dar mažesnė ir tai tuo pačiu yra naujas absoliučiai žemiausias jos lygis. Be to, už Europos Centriniame banke bankų laikomus indėlius buvo nustatyta neigiama 0.1 procento palūkanų norma, kai anksčiau ji buvo nulinė. Europos Centrinis bankas šiandien tuo pačiu nuo 0.75 iki 0.4 procentų sumažino savo ribinio skolinimo palūkanų normą.
Neigiama palūkanų norma už Centriniame banke laikomus indėlius reiškia, jog dabar bankai norėdami įdėti indėlį Europos Centriniame banke, už tai privalės susimokėti. Tuo tarpu bazinė palūkanų norma euro zonoje paskutinį kart buvo pakeista praėjusių metų lapkričio mėnesį, tuomet ji sumažinta nuo 0.5 iki 0.25 procentų.
Po šios informacijos pasirodymo euras ėmė su pagreičiu silpnėti dolerio atžvilgiu, tačiau po to padėtis ėmė keisti, ir rinkos dalyviai pradėjo pirkti eurą.
Be to, Europos Centrinio banko vadovo Mario Draghi spaudos konferencijos metu paaiškėjo, jog Europos bankams, įgyvendindamas prailgintos trukmės lengvatinių paskolų, t.y. refinansavimo programą, Europos Centrinis bankas planuoja paskolinti papildomai lėšų, tačiau tuo pačiu bus griežtai kontroliuojama, jog šie pinigai nueitų į realią ekonomiką. Buvo užsiminta ir apie tai, jog esant poreikiui, Europos Centrinis bankas gali pradėti įgyvendinti ir aktyvų supirkimo programą.
Europos Centrinio banko atstovai suskubo švelninti savo vykdomą pinigų politiką visų pirma todėl, jog siekia euro zonoje užtikrinti kainų stabilumą, t.y. stabilų jų augimą bei nori išvengti defliacijos grėsmės, kuri su laiku galėtų peraugti į defliacinę spiralę. Tuo pačiu šiomis naujomis priemonėmis bus siekiama paskatinti euro zonos ekonomikos augimą.
Priminsime, kad remiantis preliminariais gegužės mėnesio duomenimis, metinė infliacija euro zonoje ir vėl smuktelėjo iki vos 0.5 procentų, t.y. iki kovo mėnesį buvusio lygio, kai balandį ji kiek ūgtelėjo iki 0.7 procentų. Tuo tarpu Europos Centrinio banko nustatyta tikslinė metinės infliacijos riba siekia du procentus.
Mario Draghi atskleidė, jog visi Europos Centrinio banko nariai vieningai pritarė šiandien priimtiems sprendimams. Šiandieniniai sprendimai - tai reakcija į riziką, jog euro zonoje galime sulaukti ilgalaikės žemos infliacijos, tikino jis.
Bazinė palūkanų norma buvo sumažinta bankams, o jie jau atitinkamai patys nuspręs ar mažinti palūkanas už indėlius. Palūkanos pradės augti tada, kai ims sparčiau atsigauti ir augti ekonomika, būten tuo tikslu Europos Centrinis bankas ir ėmėsi papildomų veiksmų. Taip tai yra rimta žala tiems, kurie taupo, tačiau jei nieko nebūtų daroma, padėtis galėtų dar labiau pablogėti, sakė Europos Centrinio banko vadovas.
Esame įsitikinę, kad šios priemonės vidutiniu laikotarpiu lems infliacijos padidėjimą ir jos priartėjimą prie dviejų procentų, pabrėžė Mario Draghi.
Paklaustas apie euro zonos šalis ir jų valdžių vykdomą politiką, Europos Centrinio banko vadovas teigė, jog euro zonos šalys ir toliau turi tęsti reformas ir didinti konkurencingumą, pažanga pasiekta, tačiau būtina tai tęsti bei dar labiau gerinti padėtį.
