versija spausdinimui
(2)
Amerikos vidurinioji klasė, lyginant su kitomis turtingomis šalimis, kalbant apie pajamas prarado daugelį metų turėtą didelį pranašumą. Dabar šios klasės atstovai daugiausiai uždirba kaimyninėje Kanadoje. Taip pat pablogėjo ir vargingiausių amerikiečių situacija, na o ir toliau turtėja arba tampa dar turtingesni tik patys turtingiausi amerikiečiai.
Tokias išvadas galima padaryti remiantis ataskaita apie pajamas pasaulyje, kurią kartu su LIS (Luxemburg Income Study Database) grupės ekspertais parengė New York Times leidiniui priklausančios internetinės platformos Upshot analitikai. Šios analizės autoriai tvirtina, kad niekas iki tol nebuvo atlikęs tokios išsamios pajamų palyginamosios analizės įvairių šalių įvairiose socialinėse grupėse.
Ataskaita rodo, kad Amerikos viduriniosios klasės pajamos, kurios labai daug metų buvo didžiausios pasaulyje, per paskutinius tris dešimtmečius augo lėčiau nei kaimyninėje Kanadoje ir kai kuriose Vakarų Europos šalyse. 2010 metais, t.y. paskutiniais metais, kurios analizavo LIS, Amerikos ir Kanados pajamų medianos susilygino. Bet nuo to laiko Kanados viduriniosios klasės pajamos augo sparčiau nei Amerikos, tad minimos analizės autoriai mano, kad šiuo metu būtent Kanados vidurinioji klasė yra pati turtingiausia pasaulyje.
Nors uždarbiai Vakarų Europos šalyse vis dar yra mažesni nei Amerikoje, jie taip pat augo sparčiau Didžiojoje Britanijoje, Olandijoje ir Švedijoje, na o pajamų skirtumas jau nėra toks didelis kaip buvo prieš dešimtmetį. Tuo pačiu metu mažėja skurdžiausių amerikiečių pajamos, tuo tarpu neturtingųjų padėtis Vakarų Europos šalyse ir Kanadoje gerėja. Vienintelė amerikiečių klasė, kurios pajamos per paskutinius trisdešimt metų augo kur kas sparčiau nei kitose šalyse, tai turtingiausių amerikiečių.
New York Times atstovų vertinimu, atliktos analizės rezultatai iš tiesų stebina, nes dauguma ekonominių rodiklių, kaip pavyzdžiui, bendrasis vidaus produktas tenkantis vienam gyventojui ir toliau rodo, jog Amerika išlieka turtingiausia šalis pasaulyje. Tuo pačiu minimo leidinio atstovai pažymi, kad minėti makroekonominiai duomenys - tai tik vidurkiai, kurie neatspindi pajamų pasiskirstymo.
Tuo tarpu šioje minimoje ataskaitoje yra lyginamos ne vidutinės pajamos, o jų mediana, t.y. vertė, kuri rodo darbo užmokestį, kuris yra aukštesnis arba lygus pusės tirtų darbuotojų algoms, ir taip pat yra mažesnis arba lygus kitos pusės darbuotojų darbo užmokesčiui.
Minėta mediana Amerikoje 2010 metais sudarė 18,7 tūkstančius dolerių, o tai reiškia, kad keturių asmenų šeimos bendros pajamos po mokesčių siektų apie 75 tūkstančius dolerių. Įvertinus infliaciją, darbo užmokesčio mediana Amerikoje lyginant su 1980 metais padidėjo dvidešimt procentų, tačiau ji faktiškai nekito nuo šio amžiaus pradžios. Tuo tarpu nuo 2000 iki 2010 metų darbo užmokesčio mediana įvertinus infliaciją Didžiojoje Britanijoje ir Kanadoje ūgtelėjo po 20 procentų, na o Olandijoje padidėjo keturiolika procentų.
„Praėjusio amžiaus šešiasdešimtaisiais mes be jokios abejonės buvome gerokai turtingesni nei bet kas kitas, 1980 metais buvome turtingesni, o 1990 metais dar buvome turtingesni“ - pakomentavo Harvardo universiteto ekonomistė Lawrence Katz.
New York Times leidinio atstovų nuomone, mažėjančių pajamų Amerikoje priežastys visų pirma slypi šalies švietimo sistemoje, kurios rezultatai, lyginant su kitomis pramoninėmis šalimis, remiantis EBPO atskaitomis, yra prastesni. Be to, Amerikos kompanijos yra mažiau linkusios pelnais dalintis su viduriniaja klase ir mažiau pasiturinčiais.
„Asmenys Amerikoje užimantys aukščiausius vadovų postus uždirba daugiau nei kitose turtingose šalyse. Tuo tarpu minimalūs atlyginimai yra mažesnis, o darbuotojų profsąjungos silpnesnės“ - rašoma New York Times leidinyje.
Tuo pačiu turtingiausi amerikiečiai moka mažesnius mokesčius nei tą daro daugelio kitų turtingų šalių pasiturintys asmenys, o tai tuo pačiu reiškia, kad Amerikos valdžia turi mažesnes galimybes paskirstyti lėšas, na o viso to rezultatas yra tas, jog Amerikoje vis labiau didėja pajamų nelygybė, kuri šioje šalyje auga daug sparčiau nei kitose šalyse, reziumuoja New York Times leidinio atstovai.
Parengta remiantis užsienio internetiniais tinklapiais
Tokias išvadas galima padaryti remiantis ataskaita apie pajamas pasaulyje, kurią kartu su LIS (Luxemburg Income Study Database) grupės ekspertais parengė New York Times leidiniui priklausančios internetinės platformos Upshot analitikai. Šios analizės autoriai tvirtina, kad niekas iki tol nebuvo atlikęs tokios išsamios pajamų palyginamosios analizės įvairių šalių įvairiose socialinėse grupėse.
Ataskaita rodo, kad Amerikos viduriniosios klasės pajamos, kurios labai daug metų buvo didžiausios pasaulyje, per paskutinius tris dešimtmečius augo lėčiau nei kaimyninėje Kanadoje ir kai kuriose Vakarų Europos šalyse. 2010 metais, t.y. paskutiniais metais, kurios analizavo LIS, Amerikos ir Kanados pajamų medianos susilygino. Bet nuo to laiko Kanados viduriniosios klasės pajamos augo sparčiau nei Amerikos, tad minimos analizės autoriai mano, kad šiuo metu būtent Kanados vidurinioji klasė yra pati turtingiausia pasaulyje.
Nors uždarbiai Vakarų Europos šalyse vis dar yra mažesni nei Amerikoje, jie taip pat augo sparčiau Didžiojoje Britanijoje, Olandijoje ir Švedijoje, na o pajamų skirtumas jau nėra toks didelis kaip buvo prieš dešimtmetį. Tuo pačiu metu mažėja skurdžiausių amerikiečių pajamos, tuo tarpu neturtingųjų padėtis Vakarų Europos šalyse ir Kanadoje gerėja. Vienintelė amerikiečių klasė, kurios pajamos per paskutinius trisdešimt metų augo kur kas sparčiau nei kitose šalyse, tai turtingiausių amerikiečių.
New York Times atstovų vertinimu, atliktos analizės rezultatai iš tiesų stebina, nes dauguma ekonominių rodiklių, kaip pavyzdžiui, bendrasis vidaus produktas tenkantis vienam gyventojui ir toliau rodo, jog Amerika išlieka turtingiausia šalis pasaulyje. Tuo pačiu minimo leidinio atstovai pažymi, kad minėti makroekonominiai duomenys - tai tik vidurkiai, kurie neatspindi pajamų pasiskirstymo.
Tuo tarpu šioje minimoje ataskaitoje yra lyginamos ne vidutinės pajamos, o jų mediana, t.y. vertė, kuri rodo darbo užmokestį, kuris yra aukštesnis arba lygus pusės tirtų darbuotojų algoms, ir taip pat yra mažesnis arba lygus kitos pusės darbuotojų darbo užmokesčiui.
Minėta mediana Amerikoje 2010 metais sudarė 18,7 tūkstančius dolerių, o tai reiškia, kad keturių asmenų šeimos bendros pajamos po mokesčių siektų apie 75 tūkstančius dolerių. Įvertinus infliaciją, darbo užmokesčio mediana Amerikoje lyginant su 1980 metais padidėjo dvidešimt procentų, tačiau ji faktiškai nekito nuo šio amžiaus pradžios. Tuo tarpu nuo 2000 iki 2010 metų darbo užmokesčio mediana įvertinus infliaciją Didžiojoje Britanijoje ir Kanadoje ūgtelėjo po 20 procentų, na o Olandijoje padidėjo keturiolika procentų.
„Praėjusio amžiaus šešiasdešimtaisiais mes be jokios abejonės buvome gerokai turtingesni nei bet kas kitas, 1980 metais buvome turtingesni, o 1990 metais dar buvome turtingesni“ - pakomentavo Harvardo universiteto ekonomistė Lawrence Katz.
New York Times leidinio atstovų nuomone, mažėjančių pajamų Amerikoje priežastys visų pirma slypi šalies švietimo sistemoje, kurios rezultatai, lyginant su kitomis pramoninėmis šalimis, remiantis EBPO atskaitomis, yra prastesni. Be to, Amerikos kompanijos yra mažiau linkusios pelnais dalintis su viduriniaja klase ir mažiau pasiturinčiais.
„Asmenys Amerikoje užimantys aukščiausius vadovų postus uždirba daugiau nei kitose turtingose šalyse. Tuo tarpu minimalūs atlyginimai yra mažesnis, o darbuotojų profsąjungos silpnesnės“ - rašoma New York Times leidinyje.
Tuo pačiu turtingiausi amerikiečiai moka mažesnius mokesčius nei tą daro daugelio kitų turtingų šalių pasiturintys asmenys, o tai tuo pačiu reiškia, kad Amerikos valdžia turi mažesnes galimybes paskirstyti lėšas, na o viso to rezultatas yra tas, jog Amerikoje vis labiau didėja pajamų nelygybė, kuri šioje šalyje auga daug sparčiau nei kitose šalyse, reziumuoja New York Times leidinio atstovai.
Parengta remiantis užsienio internetiniais tinklapiais
