![](datas/img/news/images/r/rogoff_kenneth.jpg)
Nors per pastaruosius dvejus metus skolos krizė euro zonoje gerokai sumažėjo, tačiau skolų restruktūrizacija tikriausiai bus būtina, perspėja Harvardo universiteto ekonomikos profesorius Kenneth Rogoff.
Euro zonos šalių vadovai mąsto apie tai, kaip paskatinti šios zonos ekonomiką. Prancūzai ir italai nori aktyviau skatinti ekonomiką ir tuo pačiu metu apriboti taupymą, tuo tarpu vokiečiai ir kitos Šiaurinės euro zonos šalys tam prieštarauja ir reikalauja vykdyti būtinas struktūrines reformas, kurios padėtų padidinti periferinių euro zonos šalių konkurencingumą.
„Galų gale abi pusės suras sprendimą, tačiau tuo pačiu sunku įsivaizduoti, jog tai nebus susiję su reikšmingu skolų restruktūrizavimu“ - sakė Harvardo universiteto ekonomikos profesorius Kenneth Rogoff.
„Nors įvairiai galima aiškinti silpną euro zonos ekonomikos atsigavimą, tačiau tiek viešoji, tiek privačioji skola yra didžiulė“ - atkreipė dėmesį jis.
Šiuo metu Graikijos dešimties metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumas sudaro 6,309 procentus, nors dar 2013 metų pradžioje siekė 12,066 procentus. Portugalijos tos pačios trukmės valstybinių obligacijų pajamingumas per minėtą laiką susitraukė nuo 7,014 iki 4,001 procento, Ispanijos - nuo 5,216 iki 2,798 procentų, na o Italijos - nuo 4,469 iki 2,916 procentų.
Euro zonos šalių vadovai mąsto apie tai, kaip paskatinti šios zonos ekonomiką. Prancūzai ir italai nori aktyviau skatinti ekonomiką ir tuo pačiu metu apriboti taupymą, tuo tarpu vokiečiai ir kitos Šiaurinės euro zonos šalys tam prieštarauja ir reikalauja vykdyti būtinas struktūrines reformas, kurios padėtų padidinti periferinių euro zonos šalių konkurencingumą.
„Galų gale abi pusės suras sprendimą, tačiau tuo pačiu sunku įsivaizduoti, jog tai nebus susiję su reikšmingu skolų restruktūrizavimu“ - sakė Harvardo universiteto ekonomikos profesorius Kenneth Rogoff.
„Nors įvairiai galima aiškinti silpną euro zonos ekonomikos atsigavimą, tačiau tiek viešoji, tiek privačioji skola yra didžiulė“ - atkreipė dėmesį jis.
Šiuo metu Graikijos dešimties metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumas sudaro 6,309 procentus, nors dar 2013 metų pradžioje siekė 12,066 procentus. Portugalijos tos pačios trukmės valstybinių obligacijų pajamingumas per minėtą laiką susitraukė nuo 7,014 iki 4,001 procento, Ispanijos - nuo 5,216 iki 2,798 procentų, na o Italijos - nuo 4,469 iki 2,916 procentų.