versija spausdinimui
(0)
Šiandien Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat pranešė, kad gegužę palyginus su ankstesniu mėnesiu, tiek euro zonoje, tiek ir Europos sąjungoje pramonės produkcijos apimtys smuktelėjo, tuo tarpu mūsų šalyje jos ūgtelėjo.
Per minimą laikotarpį tiek euro zonoje, tiek ir Europos sąjungoje pramonės produkcija susitraukė 1.1 procentu, kai rinkoje laukta, jog ji euro zonoje kris vidutiniškai 1.2 procentais. Tuo tarpu Lietuvoje per mėnesį ji paaugo 1.6 procentais. Balandį pramonės produkcija tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje pakilo po 0.7 procentus, na o mūsų šalyje - 5.3 procentais.
Kalbant apie metinį pokytį, euro zonoje pramonės produkcija paaugo 0.5 procentais, Europos sąjungoje - 1.1 procentu, Lietuvoje - 10.2 procentais. Balandį metinis šio rodiklio prieaugis euro zonoje sudarė 1.4 procentus, Europos sąjungoje - 2.1 procentą, Lietuvoje - 0.2 procentai.
Gegužę lyginant su balandžiu, euro zonoje tarpinių produktų gamyba krito 2.4 procentais, kasdienio vartojimo - 2.2 procentais, ilgalaikio vartojimo - 1.8 procentais, kapitalo prekių - 0.5 procentais, tuo tarpu energijos paaugo trim procentais. Europos sąjungoje atitinkamai tarpinių prekių gamybos apimtys susitraukė 2.1 procentu, kasdienio vartojimo prekių - 1.8 procentais, ilgalaikio vartojimo - 1.6 procentais, kapitalo prekių - vienu procentu, na o energijos gamybos apimtys padidėjo 2.2 procentais.
Tarp Europos sąjungos šalių per mėnesį labiausiai pramonės produkcija pakilo Rumunijoje (2.6 procentais), Lietuvoje (1.6 procentais) bei Olandijoje (1.1 procentu). Na o labiausiai smuko Portugalijoje (3.6 procentais), Švedijoje (3.2 procentais) bei Danijoje (2.1 procentu).
Per metus euro zonoje kapitalo prekių gamybos apimtys paaugo 1.5 procentu, kasdieninio vartojimo prekių - 1.4 procentais, tarpinių prekių - 0.4 procentais, tuo tarpu ilgalaikio vartojimo prekių gamybos apimtys krito 0.3 procentais, energijos - 3.1 procentu. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį kapitalo prekių gamybos apimtys paaugo 2.2 procentais, tarpinių prekių ir trumpalaikio vartojimo prekių - po 1.4 procentus, ilgalaikio vartojimo prekių - 0.7 procentais, na o energijos krito 2.9 procentais.
Per metus sparčiausiai tarp Europos sąjungos šalių pramonės produkcija paaugo Rumunijoje (15 procentų), Lietuvoje (10.2 procentais) bei Vengrijoje (9.5 procentais). Na o labiausiai smuko Maltoje (11.9 procentais), Prancūzijoje (4.2 procentais) bei Suomijoje (2.9 procentais).
Per minimą laikotarpį tiek euro zonoje, tiek ir Europos sąjungoje pramonės produkcija susitraukė 1.1 procentu, kai rinkoje laukta, jog ji euro zonoje kris vidutiniškai 1.2 procentais. Tuo tarpu Lietuvoje per mėnesį ji paaugo 1.6 procentais. Balandį pramonės produkcija tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje pakilo po 0.7 procentus, na o mūsų šalyje - 5.3 procentais.
Kalbant apie metinį pokytį, euro zonoje pramonės produkcija paaugo 0.5 procentais, Europos sąjungoje - 1.1 procentu, Lietuvoje - 10.2 procentais. Balandį metinis šio rodiklio prieaugis euro zonoje sudarė 1.4 procentus, Europos sąjungoje - 2.1 procentą, Lietuvoje - 0.2 procentai.
Gegužę lyginant su balandžiu, euro zonoje tarpinių produktų gamyba krito 2.4 procentais, kasdienio vartojimo - 2.2 procentais, ilgalaikio vartojimo - 1.8 procentais, kapitalo prekių - 0.5 procentais, tuo tarpu energijos paaugo trim procentais. Europos sąjungoje atitinkamai tarpinių prekių gamybos apimtys susitraukė 2.1 procentu, kasdienio vartojimo prekių - 1.8 procentais, ilgalaikio vartojimo - 1.6 procentais, kapitalo prekių - vienu procentu, na o energijos gamybos apimtys padidėjo 2.2 procentais.
Tarp Europos sąjungos šalių per mėnesį labiausiai pramonės produkcija pakilo Rumunijoje (2.6 procentais), Lietuvoje (1.6 procentais) bei Olandijoje (1.1 procentu). Na o labiausiai smuko Portugalijoje (3.6 procentais), Švedijoje (3.2 procentais) bei Danijoje (2.1 procentu).
Per metus euro zonoje kapitalo prekių gamybos apimtys paaugo 1.5 procentu, kasdieninio vartojimo prekių - 1.4 procentais, tarpinių prekių - 0.4 procentais, tuo tarpu ilgalaikio vartojimo prekių gamybos apimtys krito 0.3 procentais, energijos - 3.1 procentu. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį kapitalo prekių gamybos apimtys paaugo 2.2 procentais, tarpinių prekių ir trumpalaikio vartojimo prekių - po 1.4 procentus, ilgalaikio vartojimo prekių - 0.7 procentais, na o energijos krito 2.9 procentais.
Per metus sparčiausiai tarp Europos sąjungos šalių pramonės produkcija paaugo Rumunijoje (15 procentų), Lietuvoje (10.2 procentais) bei Vengrijoje (9.5 procentais). Na o labiausiai smuko Maltoje (11.9 procentais), Prancūzijoje (4.2 procentais) bei Suomijoje (2.9 procentais).