![](datas/img/news/images/s/sale_70.jpg)
Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat šiandien remdamasis pirminiais preliminariais duomenimis pranešė, kad liepą euro zonoje dar labiau sumažėjo metinė infliacija, t.y. ji smuktelėjo nuo 0.5 iki 0.4 procentų, kai laukta, jog ji išliks nepakitusi. Tai žemiausia metinė infliacija nuo pat 2009 metų spalio mėnesio.
Mažėjanti metinė infliacija euro zonoje - tai šiuo metu yra itin didelis galvos skausmas Europos Centriniam bankui, kurio pagrindinis uždavinys yra užtikrinti kainų stabilumą. Po paskelbtų preliminarių liepos mėnesio duomenų vis labiau tampa akivaizdu, jog euro zonoje didėja potencialios defliacijos grėsmė.
Prieš metus liepą metinė infliacija euro zonoje buvo keturis kartus didesnė ir siekė 1.6 procentus.
Tiesa, taip vadinama metinė bazinė infliacija, kurią apskaičiuojant nėra atsižvelgiama į energijos išteklių, bei maisto, alkoholio ir tabako kainų pokyčių įtaką, remiantis preliminariais duomenimis, liepą palyginus su birželiu, kaip ir buvo laukta, nepakito bei sudarė 0.8 procentus.
Energijos ištekliai per metus euro zonoje atpigo vienu procentu, kai birželį metinis kainų prieaugis siekė 0.1 procentą. Būtent energijos ištekliai ir yra pagrindinis veiksnys, kuris lėmė, jog liepą metinė infliacija euro zonoje dar labiau sumažėjo.
Per metus euro zonoje taip pat susitraukė ir maisto, alkoholio ir tabako kainos, kurių neigiamas pokytis liepą siekė 0.3 procentus, kai birželį šių produktų kainos smuko 0.2 procentais. Su energija nesusijusių pramonių prekių kainos per metus nepakito, kai birželį buvo fiksuojamas 0.1 procento kainų kritimas.
Tuo tarpu per metus euro zonoje paslaugos pabrango 1.3 procentais, t.y. tiek pat, kiek ir buvęs pokytis birželio mėnesį.
Mažėjanti metinė infliacija euro zonoje - tai šiuo metu yra itin didelis galvos skausmas Europos Centriniam bankui, kurio pagrindinis uždavinys yra užtikrinti kainų stabilumą. Po paskelbtų preliminarių liepos mėnesio duomenų vis labiau tampa akivaizdu, jog euro zonoje didėja potencialios defliacijos grėsmė.
Prieš metus liepą metinė infliacija euro zonoje buvo keturis kartus didesnė ir siekė 1.6 procentus.
Tiesa, taip vadinama metinė bazinė infliacija, kurią apskaičiuojant nėra atsižvelgiama į energijos išteklių, bei maisto, alkoholio ir tabako kainų pokyčių įtaką, remiantis preliminariais duomenimis, liepą palyginus su birželiu, kaip ir buvo laukta, nepakito bei sudarė 0.8 procentus.
Energijos ištekliai per metus euro zonoje atpigo vienu procentu, kai birželį metinis kainų prieaugis siekė 0.1 procentą. Būtent energijos ištekliai ir yra pagrindinis veiksnys, kuris lėmė, jog liepą metinė infliacija euro zonoje dar labiau sumažėjo.
Per metus euro zonoje taip pat susitraukė ir maisto, alkoholio ir tabako kainos, kurių neigiamas pokytis liepą siekė 0.3 procentus, kai birželį šių produktų kainos smuko 0.2 procentais. Su energija nesusijusių pramonių prekių kainos per metus nepakito, kai birželį buvo fiksuojamas 0.1 procento kainų kritimas.
Tuo tarpu per metus euro zonoje paslaugos pabrango 1.3 procentais, t.y. tiek pat, kiek ir buvęs pokytis birželio mėnesį.