versija spausdinimui
(0)
Nors per antrą šių metų ketvirtį grėsmės Šveicarijos nekilnojamo turto rinkai tik labai nežymiai padidėjo, tačiau jos ir toliau išlieka gana aukštame ir tuo pačiu pavojingame lygyje.
UBS Real Estate Bubble Index per antrą šių metų ketvirtį, palyginus su pirmojo ketvirčio pabaigoje buvusiu lygiu, paaugo nuo 1,22 iki 1,24 punktų. Remiantis UBS banko pateiktais duomenimis, didesnė nei dviejų punktų reikšmė reikštų akivaizdaus spekuliacinio burbulo buvimą.
„Grėsmės ekonomikai praktiškai nepakito, tačiau pastaruosius keturis ketvirčius išlieka gana aukštame lygyje, o tai yra rimtas rizikos signalas” – atkreipia dėmesį UBS banko atstovai Matthias Holzhey ir Claudio Saputelli.
Šveicarijos valdžia siekdama apsaugoti šalį nuo nekilnojamo turto krizės buvusios praėjusio amžiaus devyniasdešimtaisiais pasikartojimo, verčia šalies bankus didinti savo kapitalus, kad šie būtų labiau atsparūs galimiems nurašymams. Sausį papildomo kapitalo reikalavimai buvo padvigubinti iki dviejų procentų aktyvų susijusių su būsto paskolomis vertės. Ekspertai tuo pačiu neatmeta, kad šie reikalavimai gali būti dar labiau kilstelti iki 2,5 procentų.
Prieš du dešimtmečius Šveicarijos nekilnojamo turto rinkos perkaitimas lėmė, jog bankrutavo keletas bankų, tarp kurių Spar-und Leihkasse Thun ir Solothurner Kantonalbank, be to šalies ekonomika patyrė recesija.
Nuo 2008 metų nekilnojamo turto kainos Šveicarijoje ūgtelėjo beveik trisdešimt procentų.
UBS Real Estate Bubble Index per antrą šių metų ketvirtį, palyginus su pirmojo ketvirčio pabaigoje buvusiu lygiu, paaugo nuo 1,22 iki 1,24 punktų. Remiantis UBS banko pateiktais duomenimis, didesnė nei dviejų punktų reikšmė reikštų akivaizdaus spekuliacinio burbulo buvimą.
„Grėsmės ekonomikai praktiškai nepakito, tačiau pastaruosius keturis ketvirčius išlieka gana aukštame lygyje, o tai yra rimtas rizikos signalas” – atkreipia dėmesį UBS banko atstovai Matthias Holzhey ir Claudio Saputelli.
Šveicarijos valdžia siekdama apsaugoti šalį nuo nekilnojamo turto krizės buvusios praėjusio amžiaus devyniasdešimtaisiais pasikartojimo, verčia šalies bankus didinti savo kapitalus, kad šie būtų labiau atsparūs galimiems nurašymams. Sausį papildomo kapitalo reikalavimai buvo padvigubinti iki dviejų procentų aktyvų susijusių su būsto paskolomis vertės. Ekspertai tuo pačiu neatmeta, kad šie reikalavimai gali būti dar labiau kilstelti iki 2,5 procentų.
Prieš du dešimtmečius Šveicarijos nekilnojamo turto rinkos perkaitimas lėmė, jog bankrutavo keletas bankų, tarp kurių Spar-und Leihkasse Thun ir Solothurner Kantonalbank, be to šalies ekonomika patyrė recesija.
Nuo 2008 metų nekilnojamo turto kainos Šveicarijoje ūgtelėjo beveik trisdešimt procentų.