versija spausdinimui
(0)
Šiandien Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat paskelbė, kad per antrą šių metų ketvirtį, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, euro zonos bendrasis vidaus produktas nepakito, kai prognozuota, jog jis paaugs vidutiniškai 0.1 procentu. Tuo tarpu Europos sąjungos ekonomika per minimą laikotarpį paaugo 0.2 procentais, na o Lietuvos - 0.7 procentais.
Priminsime, kad per pirmą šių metų ketvirtį, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, euro zonos bendrasis vidaus produktas paaugo 0.2 procentais, Europos sąjungos - 0.3 procentais, na o Lietuvos pakilo 0.7 procentais.
Kalbant apie metinį pokytį, tai per antrą šių metų ketvirtį metinis euro zonos bendrojo vidaus produkto prieaugis siekė 0.7 procentus, Europos sąjungos - 1.2 procentus, na o mūsų šalyje jis sudarė tris procentus.
Euro zonos ekonomikos metinis augimas atitiko ekonomistų lūkesčius.
Per pirmą šių metų ketvirtį metinis euro zonos ekonomikos prieaugis siekė 0.9 procentus, Europos sąjungoje jis sudarė 1.4 procentus, na o Lietuvoje jis siekė 3.1 procentą.
Tarp Europos sąjungos šalių, kurių duomenys jau yra žinomi, ekonomika sparčiausiai per praėjusį ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, paaugo Latvijoje (1 procentu) bei Didžiojoje Britanijoje ir Vengrijoje, kur ūgtelėjo po 0.8 procentus, na o labiausiai krito Rumunijoje (1 procentu) bei Kipre, kur smuko 0.3 procentais.
Tuo tarpu per metus sparčiausiai bendrasis vidaus produktas paaugo Vengrijoje (3.7 procentais), Latvijoje (3.5 procentais) bei Lenkijoje, kur padidėjo 3.2 procentais. Per minimą laikotarpį labiausiai jis smuktelėjo Kipre (2.5 procentais) bei Italijoje (0.3 procentais).
Vokietijos ekonomika, kuri yra didžiausia tiek euro zonoje, tiek ir visoje Europos sąjungoje, per antrą šių metų ketvirtį, lyginant su pirmuoju, netikėtai smuktelėjo dvigubai labiau nei laukta rinkoje, t.y. 0.2 procentais, kai ketvirtį prieš tai buvo fiksuojamas 0.7 procentų prieaugis. Kalbant apie metinį pokytį, tai per antrą šių metų ketvirtį jis buvo teigiamas ir sudarė 1.3 procentus, kai per pirmą ketvirtį siekė 2.2 procentus. Rinkoje laukta, jog jis sudarys vidutiniškai 1.5 procentus.
Prancūzijos bendrasis vidaus produktas antrą ketvirtį iš eilės išliko nepakitęs, kai rinkoje laukta, jog jis paaugs vidutiniškai 0.1 procentu. Per metus šios šalies ekonomika paaugo tik 0.1 procentu, kai ketvirtį prieš tai metinis augimas dar siekė 0.8 procentus.
Italijos ekonomika, kaip jau buvo minėta, per antrą šių metų ketvirtį netikėtai susitraukė 0.2 procentais, na o metinis nuosmukis sudarė 0.3 procentus. Ketvirtį prieš tai šios šalies bendrasis vidaus produktas taip pat susitraukė, t.y. krito atitinkamai 0.1 ir 0.4 procentais. Tuo tarpu Ispanijos ekonomika ir vėl ūgtelėjo, t.y. ketvirčio prieaugis siekė 0.6 procentus, na o metinis - 1.2 procentus. Per pirmą ketvirtį ketvirtinis augimas siekė 0.4 procentus, na o metinis - 0.5 procentus.
Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat taip pat pranešė, kad nuo šių metų rudens nacionaliniai duomenys, tuo pačiu ir bendrasis vidaus produktas, bus skelbiami remiantis naują metodologija.
Priminsime, kad per pirmą šių metų ketvirtį, lyginant su ankstesniu ketvirčiu, euro zonos bendrasis vidaus produktas paaugo 0.2 procentais, Europos sąjungos - 0.3 procentais, na o Lietuvos pakilo 0.7 procentais.
Kalbant apie metinį pokytį, tai per antrą šių metų ketvirtį metinis euro zonos bendrojo vidaus produkto prieaugis siekė 0.7 procentus, Europos sąjungos - 1.2 procentus, na o mūsų šalyje jis sudarė tris procentus.
Euro zonos ekonomikos metinis augimas atitiko ekonomistų lūkesčius.
Tarp Europos sąjungos šalių, kurių duomenys jau yra žinomi, ekonomika sparčiausiai per praėjusį ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, paaugo Latvijoje (1 procentu) bei Didžiojoje Britanijoje ir Vengrijoje, kur ūgtelėjo po 0.8 procentus, na o labiausiai krito Rumunijoje (1 procentu) bei Kipre, kur smuko 0.3 procentais.
Tuo tarpu per metus sparčiausiai bendrasis vidaus produktas paaugo Vengrijoje (3.7 procentais), Latvijoje (3.5 procentais) bei Lenkijoje, kur padidėjo 3.2 procentais. Per minimą laikotarpį labiausiai jis smuktelėjo Kipre (2.5 procentais) bei Italijoje (0.3 procentais).
Vokietijos ekonomika, kuri yra didžiausia tiek euro zonoje, tiek ir visoje Europos sąjungoje, per antrą šių metų ketvirtį, lyginant su pirmuoju, netikėtai smuktelėjo dvigubai labiau nei laukta rinkoje, t.y. 0.2 procentais, kai ketvirtį prieš tai buvo fiksuojamas 0.7 procentų prieaugis. Kalbant apie metinį pokytį, tai per antrą šių metų ketvirtį jis buvo teigiamas ir sudarė 1.3 procentus, kai per pirmą ketvirtį siekė 2.2 procentus. Rinkoje laukta, jog jis sudarys vidutiniškai 1.5 procentus.
Italijos ekonomika, kaip jau buvo minėta, per antrą šių metų ketvirtį netikėtai susitraukė 0.2 procentais, na o metinis nuosmukis sudarė 0.3 procentus. Ketvirtį prieš tai šios šalies bendrasis vidaus produktas taip pat susitraukė, t.y. krito atitinkamai 0.1 ir 0.4 procentais. Tuo tarpu Ispanijos ekonomika ir vėl ūgtelėjo, t.y. ketvirčio prieaugis siekė 0.6 procentus, na o metinis - 1.2 procentus. Per pirmą ketvirtį ketvirtinis augimas siekė 0.4 procentus, na o metinis - 0.5 procentus.
Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat taip pat pranešė, kad nuo šių metų rudens nacionaliniai duomenys, tuo pačiu ir bendrasis vidaus produktas, bus skelbiami remiantis naują metodologija.