versija spausdinimui
(0)
Lietuvoje nuo kovo mėnesio brangusi elektra vidurvasarį pasiekė rekordines aukštumas, o rugpjūtį nežymiai – 3,5 proc. – atpigo. Vidutinė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje siekė 19,1 cento už kilovatvalandę (ct/kWh), tačiau išliko brangiausia „Nord Pool Spot“ biržos regione – už elektrą didmeninėje rinkoje mokame
beveik 6 ct. daugiau nei Estijoje ar Suomijoje, skelbia nepriklausomas elektros energijos tiekėjas „Enefit“.
„Elektros kainos mažėjimą rugpjūtį labiausiai lėmė mėnesio pabaigoje pabaigti remontai Lietuvos ir Latvijos elektrinėse ir kiek padidėjęs elektros importas. Tačiau kol Lietuva ir Latvija neturi pakankamai pralaidžių jungčių su Šiaurės regionu, už elektrą mokame didesnę kainą nei Estijos, Suomijos, Švedijos ar Norvegijos vartotojai.“, – pasakoja „Enefit“ padalinio Lietuvoje generalinis direktorius Janis Bethers.
Pasak jo elektros kainos visose Baltijos šalyse pakilo nuo kovo mėnesį fiksuotų žemumų (14,37 ct/kWh), kurias lėmė šilta žiema. Vis tik, vertinant 2013 ir 2014 rugpjūčio kainas, šiemet už elektrą mokame 7,8 proc. brangiau.
Švedijoje elektra – 7 ct/kWh pigesnė
Estijoje vidutinė elektros kaina didmeninėje rinkoje rugpjūtį krito triskart labiau nei Lietuvoje – 11,5 proc. iki 13,5 ct/kWh, o Suomijoje pakilo 4,3 proc. iki 12,71 ct/kWh. Švedijos elektros biržos ketvirtojoje kainų zonoje, su kuria Lietuvą nuo 2015 m. pabaigos sujungs „NordBalt“ jungtis, vidutinė elektros kaina rugpjūtį buvo
dar mažesnė – vos 11,95 ct/kWh.
„Šalia turimų jungčių su kitomis valstybėmis Lietuva nuo kitų metų pabaigos turės dvi naujas jungtis – 500 megavatų (MW) „LitPol Link“ jungtį su Lenkija, kurią iki 2020 m. planuojama išplėsti iki 1000 MW, ir 700 MW jūrinę „NordBalt“ jungtį su Švedijos rinka. Tai leis ir Lietuvai, ir Latvijai importuoti didelius pigesnės
elektros kiekius iš Švedijos atominių jėgainių ir hidroelektrinių. Tikėtina, kad šios jungtys turės teigiamos įtakos elektros kainos kritimui abiejose šalyse“, – sakė „Enefit“ vadovas.
Kitą vertus, jis neatmeta tikimybės, kad elektros kainas Šiaurės Europos rinkoje, kuriai priklauso Lietuva, gali paveikti didėjanti politinė įtampa tarp Vakarų valstybių ir Rusijos. Sankcijos tarp šių dviejų blokų jau lėmė dujų brangimą Europoje ir tai gali turėti efekto elektros kainoms Centrinėje Europos dalyje. Kadangi Šiaurės Europa prekiauja elektra su Vokietija, tai šioje šalyje pabrangus elektrai galimai kiltų ir elektros kainos Šiaurės Europoje.
Dujos brango, nafta - pigo
Gamtinių dujų kainos rugpjūtį ir toliau kilo, o tą lėmė konfliktas Ukrainoje. Maždaug trečdalį Europos suvartojamų dujų, anglies ir naftos ES importuoja iš Rusijos, kasmet už šias žaliavas sumokanti apie 250 mlrd. JAV dolerių (667,5 mlrd. litų). Dėl įtampos Ukrainoje Europoje gamtinių dujų kainos jau ūgtelėjo 35 procentais.
Žaliavinės naftos kainos rugpjūtį išliko žemame lygyje – beveik žemiausiame per pastaruosius metus. Nuo liepos pabaigoje vyravusios 108,2 JAV dolerių (289,86 lito) už barelį kainos, rugpjūčio antroje pusėje nafta atpigo iki 102 JAV dolerių (273,45 lito) už barelį. Žemas kainas lėmė stagnuojanti Europos ekonomika, taip pat
intensyvi gavyba Libijoje ir Irake.
beveik 6 ct. daugiau nei Estijoje ar Suomijoje, skelbia nepriklausomas elektros energijos tiekėjas „Enefit“.
„Elektros kainos mažėjimą rugpjūtį labiausiai lėmė mėnesio pabaigoje pabaigti remontai Lietuvos ir Latvijos elektrinėse ir kiek padidėjęs elektros importas. Tačiau kol Lietuva ir Latvija neturi pakankamai pralaidžių jungčių su Šiaurės regionu, už elektrą mokame didesnę kainą nei Estijos, Suomijos, Švedijos ar Norvegijos vartotojai.“, – pasakoja „Enefit“ padalinio Lietuvoje generalinis direktorius Janis Bethers.
Pasak jo elektros kainos visose Baltijos šalyse pakilo nuo kovo mėnesį fiksuotų žemumų (14,37 ct/kWh), kurias lėmė šilta žiema. Vis tik, vertinant 2013 ir 2014 rugpjūčio kainas, šiemet už elektrą mokame 7,8 proc. brangiau.
Švedijoje elektra – 7 ct/kWh pigesnė
Estijoje vidutinė elektros kaina didmeninėje rinkoje rugpjūtį krito triskart labiau nei Lietuvoje – 11,5 proc. iki 13,5 ct/kWh, o Suomijoje pakilo 4,3 proc. iki 12,71 ct/kWh. Švedijos elektros biržos ketvirtojoje kainų zonoje, su kuria Lietuvą nuo 2015 m. pabaigos sujungs „NordBalt“ jungtis, vidutinė elektros kaina rugpjūtį buvo
dar mažesnė – vos 11,95 ct/kWh.
„Šalia turimų jungčių su kitomis valstybėmis Lietuva nuo kitų metų pabaigos turės dvi naujas jungtis – 500 megavatų (MW) „LitPol Link“ jungtį su Lenkija, kurią iki 2020 m. planuojama išplėsti iki 1000 MW, ir 700 MW jūrinę „NordBalt“ jungtį su Švedijos rinka. Tai leis ir Lietuvai, ir Latvijai importuoti didelius pigesnės
elektros kiekius iš Švedijos atominių jėgainių ir hidroelektrinių. Tikėtina, kad šios jungtys turės teigiamos įtakos elektros kainos kritimui abiejose šalyse“, – sakė „Enefit“ vadovas.
Kitą vertus, jis neatmeta tikimybės, kad elektros kainas Šiaurės Europos rinkoje, kuriai priklauso Lietuva, gali paveikti didėjanti politinė įtampa tarp Vakarų valstybių ir Rusijos. Sankcijos tarp šių dviejų blokų jau lėmė dujų brangimą Europoje ir tai gali turėti efekto elektros kainoms Centrinėje Europos dalyje. Kadangi Šiaurės Europa prekiauja elektra su Vokietija, tai šioje šalyje pabrangus elektrai galimai kiltų ir elektros kainos Šiaurės Europoje.
Dujos brango, nafta - pigo
Gamtinių dujų kainos rugpjūtį ir toliau kilo, o tą lėmė konfliktas Ukrainoje. Maždaug trečdalį Europos suvartojamų dujų, anglies ir naftos ES importuoja iš Rusijos, kasmet už šias žaliavas sumokanti apie 250 mlrd. JAV dolerių (667,5 mlrd. litų). Dėl įtampos Ukrainoje Europoje gamtinių dujų kainos jau ūgtelėjo 35 procentais.
Žaliavinės naftos kainos rugpjūtį išliko žemame lygyje – beveik žemiausiame per pastaruosius metus. Nuo liepos pabaigoje vyravusios 108,2 JAV dolerių (289,86 lito) už barelį kainos, rugpjūčio antroje pusėje nafta atpigo iki 102 JAV dolerių (273,45 lito) už barelį. Žemas kainas lėmė stagnuojanti Europos ekonomika, taip pat
intensyvi gavyba Libijoje ir Irake.