versija spausdinimui
(0)
Per praėjusius metus darbo našumas arba produktyvumas Amerikoje paaugo tik vos 0,9 procentais, na o per pirmus du šių metų ketvirčius smuktelėjo vidutiniškai po 1,1 procentą. Tai itin neramina buvusį ilgametį Amerikos Federalinio Rezervų banko vadovą Alan Greenspan.
Jis tikina, kad nebus gerai, kol nepadidės produktyvumas.
„Mūsų darbo našumo augimas dramatiškai mažėja ir tai tuo pačiu lemia mažesnį darbo užmokesčio augimą, be to, tai ilgalaikėje perspektyvoje sukels daug problemų ekonomikoje. Mane labiausiai jaudina tai, kad kol neišspręsime šios problemos, ilgalaikė mūsų ekonomikos perspektyva neatrodys gerai“ - pareiškė Alan Greenspan.
Nors praėjusį mėnesį bedarbystė Amerikoje nukrito iki 5,9 procentų, t.y. iki žemiausio lygio per pastaruosius kiek daugiau nei šešerius metus, tačiau tuo pačiu darbo jėgos dalyvavimo darbo rinkoje rodiklis smuktelėjo iki 62,7 procentų, t.y. žemiausias lygis per pastaruosius 36 metus. Tuo tarpu vidutinis valandinis darbo užmokestis Amerikoje per paskutinius dvylika mėnesių paaugo vos dviem procentais. Įvertinus infliacijos poveikį, nuo 2007 metų amerikiečių vidutinis darbo užmokestis paaugo vos 0,8 procentais.
„Jeigu sulaukiame didelio darbo našumo augimo nuosmukio, ką būtent turime dabar, tai iškart paveikia darbo užmokesčio lygį. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl sparčiai neauga realus darbo užmokestis“ - paaiškino buvęs ilgametis Amerikos Federalinio Rezervų banko vadovas.
Alan Greenspan nerimauja, kad po to kai Amerikos Centrinis bankas padidins bazinę palūkanų normą, tai gali padidinti ilgalaikio pajamingumo kreivės kintamumą.
„Atsiminkite, kad Centriniai bankai nekontroliuoja ir negali kontroliuoti ilgalaikių palūkanų“ - reziumavo jis.
Jis tikina, kad nebus gerai, kol nepadidės produktyvumas.
„Mūsų darbo našumo augimas dramatiškai mažėja ir tai tuo pačiu lemia mažesnį darbo užmokesčio augimą, be to, tai ilgalaikėje perspektyvoje sukels daug problemų ekonomikoje. Mane labiausiai jaudina tai, kad kol neišspręsime šios problemos, ilgalaikė mūsų ekonomikos perspektyva neatrodys gerai“ - pareiškė Alan Greenspan.
Nors praėjusį mėnesį bedarbystė Amerikoje nukrito iki 5,9 procentų, t.y. iki žemiausio lygio per pastaruosius kiek daugiau nei šešerius metus, tačiau tuo pačiu darbo jėgos dalyvavimo darbo rinkoje rodiklis smuktelėjo iki 62,7 procentų, t.y. žemiausias lygis per pastaruosius 36 metus. Tuo tarpu vidutinis valandinis darbo užmokestis Amerikoje per paskutinius dvylika mėnesių paaugo vos dviem procentais. Įvertinus infliacijos poveikį, nuo 2007 metų amerikiečių vidutinis darbo užmokestis paaugo vos 0,8 procentais.
„Jeigu sulaukiame didelio darbo našumo augimo nuosmukio, ką būtent turime dabar, tai iškart paveikia darbo užmokesčio lygį. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl sparčiai neauga realus darbo užmokestis“ - paaiškino buvęs ilgametis Amerikos Federalinio Rezervų banko vadovas.
Alan Greenspan nerimauja, kad po to kai Amerikos Centrinis bankas padidins bazinę palūkanų normą, tai gali padidinti ilgalaikio pajamingumo kreivės kintamumą.
„Atsiminkite, kad Centriniai bankai nekontroliuoja ir negali kontroliuoti ilgalaikių palūkanų“ - reziumavo jis.