versija spausdinimui
(1)
Šiandien paaiškėjo, jog per trečią šių metų ketvirtį Japonijos ekonomika, kuri yra trečia pagal dydį pasaulyje, ir vėl smuktelėjo, kai rinkoje laukta, jog ji paaugs.Tokiu būdu šios šalies ekonomika šiuo metu patiria recesiją. Nieko stebėtino, jog po šios informacijos pasirodymo pastebimai smuktelėjo Japonijos akcijų rinkos pagrindinis indeksas.
Per praėjusį ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, Japonijos bendrasis vidaus produktas susitraukė 0.4 procentais, kai per antrą šių metų ketvirtį ketvirtinis nuosmukis sudarė 1.9 procentus. Ekonomistai tikėjosi, jog per minimą laikotarpį šios šalies ekonomika paaugs vidutiniškai 0.5 procentais.
Tuo tarpu metinis nuosmukis per trečią šių metų ketvirtį siekė 1.6 procentus, kai laukta, jog Japonijos bendrasis vidaus produktas paaugs vidutiniškai 2.1 procentu. Per antrą šių metų ketvirtį dėl padidinto pardavimų mokesčio buvo užfiksuotas net 7.3 procentų Japonijos ekonomikos kritimas, kuris buvo didžiausias nuo pat 2011 metų pirmojo ketvirčio, kuomet šalį sukrėtė žemės drebėjimas, na o vėliau kilo cunamis.
Taigi, atsižvelgiant į šiandien paskelbtus duomenis, labai tikėtina, jog Japonijos premjeras Shinzo Abe atidės planus jau nuo kitų metų rudens šalyje dar labiau padidinti pardavimų mokestį.
Privataus vartojimo apimtys Japonijoje per praėjusį ketvirtį paaugo per pus lėčiau nei laukta rinkoje, t.y. 0.4 procentais, kai per antrą šių metų ketvirtį šis rodiklis smuktelėjo penkiais procentais. Tuo tarpu verslo atsargų pokytis per ketvirtį neigiamai paveikė minėtos šalies ekonomiką. Kapitalo investicijos ir vėl susitraukė, tiesa šįkart tik 0.2 procentais, kai per antrą šių metų ketvirtį jos smuko 4.8 procentais. Užsienio prekyba prie šalies bendrojo vidaus produkto pokyčio teigiamai prisidėjo 0.1 procentiniu punktu, kai ketvirtį prieš tai - vienu procentiniu punktu.
Šiandieninės prekybos metu Japonijos akcijų rinkos pagrindinis indeksas Nikkei 225 smuktelėjo net beveik trim procentais iki 16973.8 punktų. Nuo šių metų pradžios jo vertė išlieka padidėjusi virš keturių procentų, na o vien per paskutinius tris mėnesius jis paaugo apie vienuolika procentų.
Tuo tarpu doleris Japonijos jenos atžvilgiu šiuo metu pinga 0.2 procentais, t.y. už vieną dolerį mokama po 116.035 jenas, tiesa, vienu metu doleris jenos atžvilgiu buvo sustiprėjęs iki 117.047 jenų už vieną dolerį, t.y. aukščiausias lygis nuo pat 2007 metų. Už vieną eurą šiuo metu mokama po 144.998 jenas, arba 0.44 procentais mažiau nei ankstesnės prekybos sesijos metu, nors iš pat ryto vos tik paskelbus nuviliančius duomenis apie praėjusio ketvirčio Japonijos bendrojo vidaus produkto pokytį, euras jenos atžvilgiu buvo sustiprėjęs iki 146.516 jenų.
Nuo šių metų pradžios doleris jenos atžvilgiu sustiprėjo virš dešimt procentų, na o vien per paskutinius tris mėnesius - virš trylikos procentų. Euras tuo tarpu Japonijos nacionalinės valiutos atžvilgiu atitinkamai pabrango 0.1 procentu bei apie šešis procentus.
Per praėjusį ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, Japonijos bendrasis vidaus produktas susitraukė 0.4 procentais, kai per antrą šių metų ketvirtį ketvirtinis nuosmukis sudarė 1.9 procentus. Ekonomistai tikėjosi, jog per minimą laikotarpį šios šalies ekonomika paaugs vidutiniškai 0.5 procentais.
Tuo tarpu metinis nuosmukis per trečią šių metų ketvirtį siekė 1.6 procentus, kai laukta, jog Japonijos bendrasis vidaus produktas paaugs vidutiniškai 2.1 procentu. Per antrą šių metų ketvirtį dėl padidinto pardavimų mokesčio buvo užfiksuotas net 7.3 procentų Japonijos ekonomikos kritimas, kuris buvo didžiausias nuo pat 2011 metų pirmojo ketvirčio, kuomet šalį sukrėtė žemės drebėjimas, na o vėliau kilo cunamis.
Taigi, atsižvelgiant į šiandien paskelbtus duomenis, labai tikėtina, jog Japonijos premjeras Shinzo Abe atidės planus jau nuo kitų metų rudens šalyje dar labiau padidinti pardavimų mokestį.
Privataus vartojimo apimtys Japonijoje per praėjusį ketvirtį paaugo per pus lėčiau nei laukta rinkoje, t.y. 0.4 procentais, kai per antrą šių metų ketvirtį šis rodiklis smuktelėjo penkiais procentais. Tuo tarpu verslo atsargų pokytis per ketvirtį neigiamai paveikė minėtos šalies ekonomiką. Kapitalo investicijos ir vėl susitraukė, tiesa šįkart tik 0.2 procentais, kai per antrą šių metų ketvirtį jos smuko 4.8 procentais. Užsienio prekyba prie šalies bendrojo vidaus produkto pokyčio teigiamai prisidėjo 0.1 procentiniu punktu, kai ketvirtį prieš tai - vienu procentiniu punktu.
Tuo tarpu doleris Japonijos jenos atžvilgiu šiuo metu pinga 0.2 procentais, t.y. už vieną dolerį mokama po 116.035 jenas, tiesa, vienu metu doleris jenos atžvilgiu buvo sustiprėjęs iki 117.047 jenų už vieną dolerį, t.y. aukščiausias lygis nuo pat 2007 metų. Už vieną eurą šiuo metu mokama po 144.998 jenas, arba 0.44 procentais mažiau nei ankstesnės prekybos sesijos metu, nors iš pat ryto vos tik paskelbus nuviliančius duomenis apie praėjusio ketvirčio Japonijos bendrojo vidaus produkto pokytį, euras jenos atžvilgiu buvo sustiprėjęs iki 146.516 jenų.
Nuo šių metų pradžios doleris jenos atžvilgiu sustiprėjo virš dešimt procentų, na o vien per paskutinius tris mėnesius - virš trylikos procentų. Euras tuo tarpu Japonijos nacionalinės valiutos atžvilgiu atitinkamai pabrango 0.1 procentu bei apie šešis procentus.