versija spausdinimui
(0)
Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat paskelbė, kad spalį palyginus su ankstesniu mėnesiu, tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje bedarbystės lygis išliko nepakitęs, tuo tarpu mūsų šalyje jis ūgtelėjo.
Kaip ir laukta rinkoje, praėjusį mėnesį euro zonoje bedarbystės lygis išliko nepakitęs bei sudarė 11.5 procentus. Europos sąjungoje šis rodiklis irgi nepakito bei siekė dešimt procentų, na o Lietuvoje paaugo nuo 9.7 iki 9.9 procentų.
Prieš metus spalio mėnesį bedarbystės lygis euro zonoje siekė 11.9 procentus, Europos sąjungoje sudarė 10.7 procentus, na o mūsų šalyje siekė 11.1 procentą.
Remiantis Eurostat duomenimis, minimą mėnesį Europos sąjungoje darbo neturėjo 24.413 milijonų asmenų, iš kurių 18.395 milijonai euro zonos šalyse, na o Lietuvoje be darbo spalį buvo 147 tūkstančiai žmonių. Palyginus su rugsėju, bedarbių skaičius Europos sąjungoje paaugo 42 tūkstančiais asmenų, euro zonoje - 60 tūkstančių, na o mūsų šalyje jų skaičius padidėjo keturiais tūkstančiais.
Tuo tarpu per metus bedarbių skaičius Europos sąjungoje sumažėjo 1.549 milijonais žmonių, euro zonoje - 547 tūkstančiais, na o Lietuvoje krito penkiolika tūkstančių.
Tarp Europos sąjungos šalių mažiausia bedarbystė spalio mėnesį ir toliau išliko Vokietijoje (vos 4.9 procentai) bei kaimyninėje Austrijoje, kur ji siekė 5.1 procentą. Na o didžiausia ji ir toliau išlieka Pietų Europos šalyse. Graikijoje, remiantis naujausiais duomenimis, ji siekia 25.9 procentus, na o Ispanijoje sudaro 24 procentus.
Per metus dvidešimt dvejuose Europos sąjungos šalyse bedarbystė sumažėjo, penkiose padidėjo, na o Liuksemburge nepakito. Labiausiai šis rodiklis per minimą laikotarpį smuktelėjo Vengrijoje, kur krito nuo 10 iki 7.3 procentų, Portugalijoje sumažėjo nuo 15.6 iki 13.4 procentų, na o Ispanijoje - nuo 26 iki 24 procentų. Tuo tarpu labiausiai paaugo Italijoje, nuo 12.3 iki 13.2 procentų, bei Suomijoje, kur pakilo nuo 8.3 iki 8.9 procentų.
Kalbant apie jaunimo nedarbą, tai spalį palyginus su ankstesniu mėnesiu, euro zonoje jis paaugo nuo 23.4 iki 23.5 procentų, Europos sąjungoje nepakito bei sudarė 21.6 procentus, na o mūsų šalyje jis padidėjo nuo 16.6 iki 17.5 procentų. Prieš metus tą patį mėnesį jaunimo nedarbo lygis euro zonoje siekė 24 procentus, Europos sąjungoje sudarė 23.3 procentus, na o Lietuvoje - 21.2 procentus.
Mažiausias nedarbo lygis jaunimo tarpe tarp atskirų Europos sąjungos šalių spalį buvo Vokietijoje (7.7 procentai), Olandijoje sudarė 9.7 procentus, na o Austrijoje siekė dešimt procentų. Na o didžiausias šis rodiklis buvo Ispanijoje (53.8 procentai), Graikijoje (49.3 procentai) bei Italijoje, kur siekė 43.3 procentus.
Kaip ir laukta rinkoje, praėjusį mėnesį euro zonoje bedarbystės lygis išliko nepakitęs bei sudarė 11.5 procentus. Europos sąjungoje šis rodiklis irgi nepakito bei siekė dešimt procentų, na o Lietuvoje paaugo nuo 9.7 iki 9.9 procentų.
Prieš metus spalio mėnesį bedarbystės lygis euro zonoje siekė 11.9 procentus, Europos sąjungoje sudarė 10.7 procentus, na o mūsų šalyje siekė 11.1 procentą.
Remiantis Eurostat duomenimis, minimą mėnesį Europos sąjungoje darbo neturėjo 24.413 milijonų asmenų, iš kurių 18.395 milijonai euro zonos šalyse, na o Lietuvoje be darbo spalį buvo 147 tūkstančiai žmonių. Palyginus su rugsėju, bedarbių skaičius Europos sąjungoje paaugo 42 tūkstančiais asmenų, euro zonoje - 60 tūkstančių, na o mūsų šalyje jų skaičius padidėjo keturiais tūkstančiais.
Tuo tarpu per metus bedarbių skaičius Europos sąjungoje sumažėjo 1.549 milijonais žmonių, euro zonoje - 547 tūkstančiais, na o Lietuvoje krito penkiolika tūkstančių.
Per metus dvidešimt dvejuose Europos sąjungos šalyse bedarbystė sumažėjo, penkiose padidėjo, na o Liuksemburge nepakito. Labiausiai šis rodiklis per minimą laikotarpį smuktelėjo Vengrijoje, kur krito nuo 10 iki 7.3 procentų, Portugalijoje sumažėjo nuo 15.6 iki 13.4 procentų, na o Ispanijoje - nuo 26 iki 24 procentų. Tuo tarpu labiausiai paaugo Italijoje, nuo 12.3 iki 13.2 procentų, bei Suomijoje, kur pakilo nuo 8.3 iki 8.9 procentų.
Kalbant apie jaunimo nedarbą, tai spalį palyginus su ankstesniu mėnesiu, euro zonoje jis paaugo nuo 23.4 iki 23.5 procentų, Europos sąjungoje nepakito bei sudarė 21.6 procentus, na o mūsų šalyje jis padidėjo nuo 16.6 iki 17.5 procentų. Prieš metus tą patį mėnesį jaunimo nedarbo lygis euro zonoje siekė 24 procentus, Europos sąjungoje sudarė 23.3 procentus, na o Lietuvoje - 21.2 procentus.
Mažiausias nedarbo lygis jaunimo tarpe tarp atskirų Europos sąjungos šalių spalį buvo Vokietijoje (7.7 procentai), Olandijoje sudarė 9.7 procentus, na o Austrijoje siekė dešimt procentų. Na o didžiausias šis rodiklis buvo Ispanijoje (53.8 procentai), Graikijoje (49.3 procentai) bei Italijoje, kur siekė 43.3 procentus.