Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat šiandien pranešė, kad spalį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje bei mūsų šalyje paaugo mažmeninės prekybos apimtys.
Per minimą laikotarpį šis rodiklis euro zonoje paaugo 0.4 procentais, kai laukta, jog jo prieaugis sudarys vidutiniškai 0.6 procentus. Europos sąjungoje spalį mažmeninė prekyba paaugo 0.7 procentais, na o mūsų šalyje - 1.5 procentais.
Rugsėjo mėnesį mažmeninės prekybos apimtys euro zonoje ir Europos sąjungoje susitraukė po 1.2 procentus, na o Lietuvoje paaugo 0.2 procentais.
Kalbant apie metinį pokytį, tai spalį euro zonoje metinis mažmeninės prekybos prieaugis siekė 1.4 procentus, Europos sąjungoje sudarė du procentus, na o Lietuvoje siekė net 4.8 procentus. Rugsėjo mėnesį buvo atitinkamai užfiksuotas 0.5, 0.7 ir 4.9 procentų prieaugis.
Spalį lyginant su rugsėju, euro zonoje ne maisto sektorių pardavimai pakilo 0.7 procentais, t.y. tiek pat, kiek ir automobilinių degalų, tuo tarpu maisto, gėrimų ir tabako mažmeniniai pardavimai nepakito. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį nemaisto sektorių mažmeniniai pardavimai pakilo 1.2 procentais, degalų - 0.6 procentais, na o maisto, gėrimų ir tabako pardavimai padidėjo 0.1 procentu.
Tarp Europos sąjungos šalių, kurių duomenys yra žinomi, per mėnesį mažmeninė prekyba labiausiai ūgtelėjo Suomijoje (2.7 procentais) bei Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje, kur paaugo po 1.9 procentus. Na o labiausiai smuktelėjo Slovėnijoje (1.9 procentais), Portugalijoje (1.6 procentais) bei Austrijoje, kur krito 1.2 procentais.
Tuo tarpu per metus euro zonoje automobilinių degalų pardavimai paaugo 2.9 procentais, ne maisto sektorių - 2.1 procentu, na o maisto, gėrimų ir tabako - 0.4 procentais. Kalbant apie Europos sąjungą, tai ten per metus nemaisto sektorių pardavimai paaugo 3.1 procentu, automobilinių degalų - 1.7 procentais, na o maisto, gėrimų ir tabako mažmeniniai pardavimai pakilo 0.9 procentais.
Per metus tarp Europos sąjungos šalių mažmeninė prekyba sparčiausiai paaugo Liuksemburge (12.5 procentais), Estijoje (6.9 procentais) bei Slovakijoje (6.5 procentais), na o labiausiai krito Maltoje (3.7 procentais) ir Slovėnijoje (0.1 procentu).
Per minimą laikotarpį šis rodiklis euro zonoje paaugo 0.4 procentais, kai laukta, jog jo prieaugis sudarys vidutiniškai 0.6 procentus. Europos sąjungoje spalį mažmeninė prekyba paaugo 0.7 procentais, na o mūsų šalyje - 1.5 procentais.
Rugsėjo mėnesį mažmeninės prekybos apimtys euro zonoje ir Europos sąjungoje susitraukė po 1.2 procentus, na o Lietuvoje paaugo 0.2 procentais.
Kalbant apie metinį pokytį, tai spalį euro zonoje metinis mažmeninės prekybos prieaugis siekė 1.4 procentus, Europos sąjungoje sudarė du procentus, na o Lietuvoje siekė net 4.8 procentus. Rugsėjo mėnesį buvo atitinkamai užfiksuotas 0.5, 0.7 ir 4.9 procentų prieaugis.
Spalį lyginant su rugsėju, euro zonoje ne maisto sektorių pardavimai pakilo 0.7 procentais, t.y. tiek pat, kiek ir automobilinių degalų, tuo tarpu maisto, gėrimų ir tabako mažmeniniai pardavimai nepakito. Europos sąjungoje per minimą laikotarpį nemaisto sektorių mažmeniniai pardavimai pakilo 1.2 procentais, degalų - 0.6 procentais, na o maisto, gėrimų ir tabako pardavimai padidėjo 0.1 procentu.
Tarp Europos sąjungos šalių, kurių duomenys yra žinomi, per mėnesį mažmeninė prekyba labiausiai ūgtelėjo Suomijoje (2.7 procentais) bei Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje, kur paaugo po 1.9 procentus. Na o labiausiai smuktelėjo Slovėnijoje (1.9 procentais), Portugalijoje (1.6 procentais) bei Austrijoje, kur krito 1.2 procentais.
Tuo tarpu per metus euro zonoje automobilinių degalų pardavimai paaugo 2.9 procentais, ne maisto sektorių - 2.1 procentu, na o maisto, gėrimų ir tabako - 0.4 procentais. Kalbant apie Europos sąjungą, tai ten per metus nemaisto sektorių pardavimai paaugo 3.1 procentu, automobilinių degalų - 1.7 procentais, na o maisto, gėrimų ir tabako mažmeniniai pardavimai pakilo 0.9 procentais.
Per metus tarp Europos sąjungos šalių mažmeninė prekyba sparčiausiai paaugo Liuksemburge (12.5 procentais), Estijoje (6.9 procentais) bei Slovakijoje (6.5 procentais), na o labiausiai krito Maltoje (3.7 procentais) ir Slovėnijoje (0.1 procentu).