versija spausdinimui
(0).jpg)
Prasidėjus šios dienos Europos Centrinio banko vadovo Mario Draghi spaudos konferencijai, euro ir dolerio valiutų pora smarkiai susvyravo, o po to, kai paaiškėjo, jog sprendimai dėl galimų papildomų priemonių atidedami kitiems metams, euras pradėjo sparčiai stiprėti.
Europos Centrinio banko vadovas pareiškė, kad šio banko atstovai kitų metų pradžioje įvertins jau priimtų sprendimų ir atliekamų veiksmų poveikį, bei tuo pačiu įvertinę naujausius makroekonomius duomenis apsispręs dėl galimų tolimesnių veiksmų, t.y. dėl aktyvų supirkimo programos apimties, sudėties ir supirkimo tempo galimo pokyčio.
Tiesa, paklaustas, ar jo vadovaujamo banko atstovai dėl tolimesnių veiksmų gali apsispręsti per savo artimiausią sausį įvyksiantį posėdį, Mario Draghi atsisakė tai atskleisti tik pakartojo, kad tai bus padaryta kitų metų pradžioje.
„Jei reikės būtinai reaguoti į riziką, kad infliacija gali išlikti žema pernelyg ilgą laikotarpį, Valdančioji taryba ir toliau išlieka vieningai įsipareigojusi neviršydama savo įgaliojimų naudoti papildomas netradicines priemones” – teigė jis.
Tuo pačiu Europos Centrinio banko vadovas pabrėžė, kad dėl kiekybinio pinigų politikos švelninimo programos įgyvendinimo nereikalingas vieningas banko narių sutarimas.
Mario Draghi sakė, kad QE arba kiekybinis švelninimas savo efektyvumą pademonstravo tiek Amerikoje, tiek Didžiojoje Britanijoje, na o Japonijoje jis dar neseniai buvo pradėtas įgyvendinti, tad jo efektyvumo kol kas negalima įvertinti. Tačiau pirmieji du pavyzdžiai rodo, kad tai galėtų būti efektyvi priemonė.
Europos Centrinio banko vadovas atskleidė, kad šiandien buvo diskutuojama apie įvairias galimas kiekybinio pinigų politikos švelninimo formas. Be to, spaudos konferencijos metu jis dar kartą pakartojo, jog Europos Centrinio banko pagrindinis uždavinys yra užtikrinti kainų stabilumą euro zonoje.
Mario Draghi šiandien taip pat paskelbė ir Europos Centrinio banko atnaujintas euro zonos makroekonomines prognozes. Bendrojo vidaus produkto augimo prognozės buvo pakoreguotos neigiama linkme. Šių metų euro zonos ekonomikos augimo prognozė sumažinta nuo 0,9 iki 0,8 procentų, kitų metų - nuo 1,6 iki 1 procento, na o 2016 metų anksčiau skelbta ekonomikos augimo prognozė buvo nurėžta nuo 1,9 iki 1,5 procentų.
Metinė infliacija tuo tarpu šiais metais euro zonoje sudarys 0.5 procentus, kitais metais kiek paūgės iki 0.7 procentų, na o 2016 metais sieks 1.3 procentus. Rugsėjį buvo prognozuoja, kad metinė infliacija šiais metais euro zonoje sudarys 0.6 procentus, kitais metais sieks 1.1 procentą, o 2016 metais sudarys 1.4 procentus. Metinės infliacijos prognozių korekciją žemyn labiausiai lėmė pastebimai atpigusi nafta.
„Vokietija, Prancūzija ir Italija lėmė korekcijas žemyn” – pabrėžė Mario Draghi, bei atkreipė dėmesį, jog išlieka rizika ekonomikos augimui, ypač geopolitinė.
Europos Centrinio banko vadovas pareiškė, kad šio banko atstovai kitų metų pradžioje įvertins jau priimtų sprendimų ir atliekamų veiksmų poveikį, bei tuo pačiu įvertinę naujausius makroekonomius duomenis apsispręs dėl galimų tolimesnių veiksmų, t.y. dėl aktyvų supirkimo programos apimties, sudėties ir supirkimo tempo galimo pokyčio.
Tiesa, paklaustas, ar jo vadovaujamo banko atstovai dėl tolimesnių veiksmų gali apsispręsti per savo artimiausią sausį įvyksiantį posėdį, Mario Draghi atsisakė tai atskleisti tik pakartojo, kad tai bus padaryta kitų metų pradžioje.
„Jei reikės būtinai reaguoti į riziką, kad infliacija gali išlikti žema pernelyg ilgą laikotarpį, Valdančioji taryba ir toliau išlieka vieningai įsipareigojusi neviršydama savo įgaliojimų naudoti papildomas netradicines priemones” – teigė jis.
Tuo pačiu Europos Centrinio banko vadovas pabrėžė, kad dėl kiekybinio pinigų politikos švelninimo programos įgyvendinimo nereikalingas vieningas banko narių sutarimas.
Mario Draghi sakė, kad QE arba kiekybinis švelninimas savo efektyvumą pademonstravo tiek Amerikoje, tiek Didžiojoje Britanijoje, na o Japonijoje jis dar neseniai buvo pradėtas įgyvendinti, tad jo efektyvumo kol kas negalima įvertinti. Tačiau pirmieji du pavyzdžiai rodo, kad tai galėtų būti efektyvi priemonė.
Europos Centrinio banko vadovas atskleidė, kad šiandien buvo diskutuojama apie įvairias galimas kiekybinio pinigų politikos švelninimo formas. Be to, spaudos konferencijos metu jis dar kartą pakartojo, jog Europos Centrinio banko pagrindinis uždavinys yra užtikrinti kainų stabilumą euro zonoje.
Mario Draghi šiandien taip pat paskelbė ir Europos Centrinio banko atnaujintas euro zonos makroekonomines prognozes. Bendrojo vidaus produkto augimo prognozės buvo pakoreguotos neigiama linkme. Šių metų euro zonos ekonomikos augimo prognozė sumažinta nuo 0,9 iki 0,8 procentų, kitų metų - nuo 1,6 iki 1 procento, na o 2016 metų anksčiau skelbta ekonomikos augimo prognozė buvo nurėžta nuo 1,9 iki 1,5 procentų.
Metinė infliacija tuo tarpu šiais metais euro zonoje sudarys 0.5 procentus, kitais metais kiek paūgės iki 0.7 procentų, na o 2016 metais sieks 1.3 procentus. Rugsėjį buvo prognozuoja, kad metinė infliacija šiais metais euro zonoje sudarys 0.6 procentus, kitais metais sieks 1.1 procentą, o 2016 metais sudarys 1.4 procentus. Metinės infliacijos prognozių korekciją žemyn labiausiai lėmė pastebimai atpigusi nafta.
„Vokietija, Prancūzija ir Italija lėmė korekcijas žemyn” – pabrėžė Mario Draghi, bei atkreipė dėmesį, jog išlieka rizika ekonomikos augimui, ypač geopolitinė.