versija spausdinimui
(6).jpg)
Europos Centrinio banko vadovas Mario Draghi pareiškė, kad negalima atmesti defliacijos euro zonoje rizikos, ir šiuo metu ši rizika padidėjo. Tuo pačiu jis leido suprasti, kad ūgtelėjo tikimybė, jog euro zonoje bus įgyvendintas kiekybinis švelninimas.
„Rizika, kad mums nepavyks įvykdyti mūsų mandato susijusio su kainų stabilumu, šiuo metu yra daug didesnė nei buvo prieš šešis mėnesius“ - Vokietijos leidiniui Handelsblatt sakė Mario Draghi.
„Mūsų institucija 2015 metų pradžioje reaguojant į pernelyg ilgą žemos infliacijos laikotarpį, bus techniškai pasiruošusi atlikti būtinus priemonių dydžio, atlikimo greičio ir sudėties pokyčius“ - pridėjo jis.
„Tačiau dėl šio klausimo Europos Centrinio banko taryba nėra vieninga“ - pabrėžė Mario Draghi.
Jo nuomone, defliacijos rizikos nereikėtų nuvertinti ir atmesti, tačiau tuo pačiu, jis teigia, jog ji bus gana ribota. Europos Centrinio banko vadovas atsisakė įvardinti kiek būtų išleista euro zonos šalių obligacijų supirkimui, jeigu jo vadovaujamas bankas pradėtų įgyvendinti kiekybinį pinigų politikos švelninimą.
„Aš nenoriu tapti politiku. Mano, kaip Europos Centrinio banko vadovo kadencija trunka iki 2019 metų“ - paklaustas ar norėtų kandidatuoti į Italijos prezidento postą, Handelsblatt leidiniui atsakė jis.
Mario Draghi, be to, pabrėžė, kad žemos palūkanų normos euro zonoje dar kurį laiką tokios ir toliau išliks tam, kad stabilizuotų ekonomiką ir leistų pasiekti kainų stabilumą.
Jis tuo pačiu dar kartą euro zonos šalių vadovus paragino, kad jie įgyvendintų būtinas ir veiksmingas struktūrines reformas. Europos Centrinio banko vadovo nuomone, reformų stoka, dideli mokesčiai ir biurokratija lemia, jog Europa negali iki galo normaliai atsigauti.
Mario Draghi pabrėžė, kad visos šalys turi pasistengti bei daugiau investuoti į mokslinius tyrimus, švietimą bei į skaitmenizaciją. Tuo pačiu šalys turi sumažinti ir optimizuoti kitas išlaidas bei mažinti fiskalinę naštą.
„Rizika, kad mums nepavyks įvykdyti mūsų mandato susijusio su kainų stabilumu, šiuo metu yra daug didesnė nei buvo prieš šešis mėnesius“ - Vokietijos leidiniui Handelsblatt sakė Mario Draghi.
„Mūsų institucija 2015 metų pradžioje reaguojant į pernelyg ilgą žemos infliacijos laikotarpį, bus techniškai pasiruošusi atlikti būtinus priemonių dydžio, atlikimo greičio ir sudėties pokyčius“ - pridėjo jis.
„Tačiau dėl šio klausimo Europos Centrinio banko taryba nėra vieninga“ - pabrėžė Mario Draghi.
Jo nuomone, defliacijos rizikos nereikėtų nuvertinti ir atmesti, tačiau tuo pačiu, jis teigia, jog ji bus gana ribota. Europos Centrinio banko vadovas atsisakė įvardinti kiek būtų išleista euro zonos šalių obligacijų supirkimui, jeigu jo vadovaujamas bankas pradėtų įgyvendinti kiekybinį pinigų politikos švelninimą.
„Aš nenoriu tapti politiku. Mano, kaip Europos Centrinio banko vadovo kadencija trunka iki 2019 metų“ - paklaustas ar norėtų kandidatuoti į Italijos prezidento postą, Handelsblatt leidiniui atsakė jis.
Mario Draghi, be to, pabrėžė, kad žemos palūkanų normos euro zonoje dar kurį laiką tokios ir toliau išliks tam, kad stabilizuotų ekonomiką ir leistų pasiekti kainų stabilumą.
Jis tuo pačiu dar kartą euro zonos šalių vadovus paragino, kad jie įgyvendintų būtinas ir veiksmingas struktūrines reformas. Europos Centrinio banko vadovo nuomone, reformų stoka, dideli mokesčiai ir biurokratija lemia, jog Europa negali iki galo normaliai atsigauti.
Mario Draghi pabrėžė, kad visos šalys turi pasistengti bei daugiau investuoti į mokslinius tyrimus, švietimą bei į skaitmenizaciją. Tuo pačiu šalys turi sumažinti ir optimizuoti kitas išlaidas bei mažinti fiskalinę naštą.
Aišku reikia investuoti, bet čia ne panacėja. Nebent jis toks naivus.
