versija spausdinimui
(0)
Ir toliau netyla įvairios spekuliacijos ir gandai susiję su lūkesčiais, kad Europos Centrinis bankas jau netrukus euro zonoje pradės įgyvendinti kiekybinį pinigų politikos švelninimą (QE), t.y. supirkinės euro zonos šalių valstybines obligacijas.
Kaip šiandien skelbia CNBC remdamasi šaltiniais Centriniame banke, Europos Centrinis bankas įgyvendindamas kiekybinį pinigų politikos švelninimą supirkinės euro zonos šalių valstybines obligacijas tokiomis proporcijomis, kurios atitiks šalių indėlį į minėto banko kapitalą.
Kiekvienos euro zonos šalies Centrinis bankas į Europos Centrinio banko kapitalą įnešą tam tikrą nustatytą lėšų kiekį. Pavyzdžiui, Vokietijos, kurios ekonomika yra didžiausia euro zonoje, Centrinio banko indėlis į bendrą Europos Centrinio banko kapitalą yra didžiausias ir sudaro 17,9 procentus viso kapitalo vertės, Prancūzijos siekia 14,2 procentus, tuo tarpu Kipro dalis sudaro vos 0,15 procentų.
Būtent pagal šį indėlį, anot CNBC informatoriaus, bus nustatoma kokį kiekį atskirų šalių obligacijų įgyvendindamas kiekybinį pinigų politikos švelninimą galės supirkti Europos Centrinis bankas.
Tuo pačiu pabrėžiama, kad joks galutinis sprendimas šiuo klausimu dar nėra priimtas.
Priminsime, kad artimiausias Europos Centrinio banko atstovų posėdis įvyks sausio dvidešimt antrą dieną. Daugelis rinkos dalyvių šiuo metu mano, kad būtent per šį posėdį minėto banko atstovai reaguodami į tai, kad euro zonoje jau buvo užfiksuota defliacija, priims sprendimą pradėti supirkinėti euro zonos šalių valstybines obligacijas.
Kaip šiandien skelbia CNBC remdamasi šaltiniais Centriniame banke, Europos Centrinis bankas įgyvendindamas kiekybinį pinigų politikos švelninimą supirkinės euro zonos šalių valstybines obligacijas tokiomis proporcijomis, kurios atitiks šalių indėlį į minėto banko kapitalą.
Kiekvienos euro zonos šalies Centrinis bankas į Europos Centrinio banko kapitalą įnešą tam tikrą nustatytą lėšų kiekį. Pavyzdžiui, Vokietijos, kurios ekonomika yra didžiausia euro zonoje, Centrinio banko indėlis į bendrą Europos Centrinio banko kapitalą yra didžiausias ir sudaro 17,9 procentus viso kapitalo vertės, Prancūzijos siekia 14,2 procentus, tuo tarpu Kipro dalis sudaro vos 0,15 procentų.
Būtent pagal šį indėlį, anot CNBC informatoriaus, bus nustatoma kokį kiekį atskirų šalių obligacijų įgyvendindamas kiekybinį pinigų politikos švelninimą galės supirkti Europos Centrinis bankas.
Tuo pačiu pabrėžiama, kad joks galutinis sprendimas šiuo klausimu dar nėra priimtas.
Priminsime, kad artimiausias Europos Centrinio banko atstovų posėdis įvyks sausio dvidešimt antrą dieną. Daugelis rinkos dalyvių šiuo metu mano, kad būtent per šį posėdį minėto banko atstovai reaguodami į tai, kad euro zonoje jau buvo užfiksuota defliacija, priims sprendimą pradėti supirkinėti euro zonos šalių valstybines obligacijas.