versija spausdinimui
(4)
Ukrainos Centrinio banko atstovai paskelbė, kad nuo rytojaus šalyje bazinė palūkanų norma padidės nuo 14 iki 19,5 procentų, be to, buvo atsisakyta nuo dalies veiksmų, kurie buvo skirti siekiant stabilizuoti grivinos kursą. Po šios informacijos pasirodymo, remiantis Bloomberg duomenimis, pradinė reakcija buvo itin audringa ir grivina gerokai atpigo: USD/UAH 24.5000 7.7200 (46.01%), EUR/UAH 28.0250 8.9886 (47.22%). Tiesa, po to Ukrainos valiuta ėmė kiek stiprėti, tačiau vis dar išlieka dideli svyravimai.
Palyginimui, prieš metus rinkoje už vieną dolerį dar buvo mokama po 8,775 grivinas, na o už vieną eurą - po 11,877 grivinas.
Taigi, akivaizdu, jog Ukrainos Centrinis bankas sumažino šalies valiutos kontrolę bei tuo pačiu atsisakė grivinos kurso nustatymo. Taip pat buvo atšaukti kasdieniai valiutų aukcionai.
Toks Ukrainos Centrinio banko sprendimas iš tiesų nestebina, nes šalies užsienio valiutų rezervai dėl siekių stabilizuoti grivinos kursą per pastaruosius kelis metus gerokai susitraukė. Palyginus su praėjusių metų pradžioje buvusių lygiu, jų vertė susitraukė nuo 17,805 mlrd. dolerių iki vos 7,533 mlrd. dolerių, kai dar 2013 metų pradžioje sudarė 24,652 mlrd. dolerių.
Tiesa, Centrinis bankas paliko galioti tam tikrus administracinius sprendimus, pavyzdžiui, įpareigojimas šalies eksportuotojams parduoti gautas užsienio valiutas, be to, išlieka apribojimas privatiems asmenims įsigyti užsienio valiutų.
Grivinos kursas bus nustatomas remiantis objektyviais rinkos veiksniais, t.y. pasiūlos ir paklausos, rašoma Ukrainos Nacionalinio banko pranešime. Akivaizdu, jog sulaukėme Ukrainos nacionalinės valiutos devalvacijos.
Ukrainos Centrinio banko vadovė Valerija Gontarieva pareiškė, kad priimti sprendimai nereiškia, kad grivina yra visiškai atlaisvinama, tiesiog jai bus leidžiama labiau svyruoti.
Tuo pačiu galima daryti išvadą, jog Ukrainos Centrinio banko atstovai pasilieka sau teisę išskirtiniais atvejais atlikti intervencijas valiutų rinkoje.
„Pripraskite prie rinkos svyravimų“ - pareiškė Ukrainos Nacionalinio banko vadovė, bei tuo pačiu pripažino, jog iki šiol vykdyti valiutų aukcionai buvo neveiksmingi.
Ji tuo pačiu pabrėžė, kad valiutų rinkoje vis dar dominuoja paniškos nuotaikos, na o Ukrainos ekonomika yra destabilizuojama dėl daugybės grivinos valiutos kursų.
Tuo tarpu bazinė palūkanų norma šalyje didinama siekiant kontroliuoti padėtį rinkose.
„Pagrindinė šio sprendimo priežastis yra didėjanti infliacijos rizika. 2014 metų gruodį metinis kainų augimas siekė 24,9 procentus, na o bazinė infliacija sudarė 22,8 procentus ir ypač paspartėjo paskutinį ketvirtį. Infliaciją padidino grivinos susilpnėjimas, kurį lėmė įvairių problemų padidėjimas ir susikaupimas bei karinis konfliktas Rytų Ukrainoje. Pastebimą infliacijos augimą taip pat lėmė vyriausybės reguliuojamų kainų padidėjimas“ - rašoma Ukrainos Nacionalinio banko pranešime.
Ukrainos vyriausybė šiuo metu derasi su Tarptautinio Valiutos Fondo atstovais dėl pagalbos paketo, kurio vertė 17 milijardai dolerių, pratęsimo.
„Mums reikalingas maždaug 15 mlrd. dolerių vertės papildomas finansavimas“ - pareiškė Ukrainos finansų ministrė Natalia Jaresko.
Ukrainos Nacionalinis bankas prognozuoja, kad per praėjusius metus šalies bendrasis vidaus produktas susitraukė 6,7 procentais, na o šiais metais turėtų kristi dar 4 - 5 procentais. Tuo tarpu infliacija, remiantis prognoze, šiais metais turėtų siekti 17,2 procentus.
Palyginimui, prieš metus rinkoje už vieną dolerį dar buvo mokama po 8,775 grivinas, na o už vieną eurą - po 11,877 grivinas.
Taigi, akivaizdu, jog Ukrainos Centrinis bankas sumažino šalies valiutos kontrolę bei tuo pačiu atsisakė grivinos kurso nustatymo. Taip pat buvo atšaukti kasdieniai valiutų aukcionai.
Toks Ukrainos Centrinio banko sprendimas iš tiesų nestebina, nes šalies užsienio valiutų rezervai dėl siekių stabilizuoti grivinos kursą per pastaruosius kelis metus gerokai susitraukė. Palyginus su praėjusių metų pradžioje buvusių lygiu, jų vertė susitraukė nuo 17,805 mlrd. dolerių iki vos 7,533 mlrd. dolerių, kai dar 2013 metų pradžioje sudarė 24,652 mlrd. dolerių.
Tiesa, Centrinis bankas paliko galioti tam tikrus administracinius sprendimus, pavyzdžiui, įpareigojimas šalies eksportuotojams parduoti gautas užsienio valiutas, be to, išlieka apribojimas privatiems asmenims įsigyti užsienio valiutų.
Grivinos kursas bus nustatomas remiantis objektyviais rinkos veiksniais, t.y. pasiūlos ir paklausos, rašoma Ukrainos Nacionalinio banko pranešime. Akivaizdu, jog sulaukėme Ukrainos nacionalinės valiutos devalvacijos.
Ukrainos Centrinio banko vadovė Valerija Gontarieva pareiškė, kad priimti sprendimai nereiškia, kad grivina yra visiškai atlaisvinama, tiesiog jai bus leidžiama labiau svyruoti.
Tuo pačiu galima daryti išvadą, jog Ukrainos Centrinio banko atstovai pasilieka sau teisę išskirtiniais atvejais atlikti intervencijas valiutų rinkoje.
„Pripraskite prie rinkos svyravimų“ - pareiškė Ukrainos Nacionalinio banko vadovė, bei tuo pačiu pripažino, jog iki šiol vykdyti valiutų aukcionai buvo neveiksmingi.
Ji tuo pačiu pabrėžė, kad valiutų rinkoje vis dar dominuoja paniškos nuotaikos, na o Ukrainos ekonomika yra destabilizuojama dėl daugybės grivinos valiutos kursų.
Tuo tarpu bazinė palūkanų norma šalyje didinama siekiant kontroliuoti padėtį rinkose.
„Pagrindinė šio sprendimo priežastis yra didėjanti infliacijos rizika. 2014 metų gruodį metinis kainų augimas siekė 24,9 procentus, na o bazinė infliacija sudarė 22,8 procentus ir ypač paspartėjo paskutinį ketvirtį. Infliaciją padidino grivinos susilpnėjimas, kurį lėmė įvairių problemų padidėjimas ir susikaupimas bei karinis konfliktas Rytų Ukrainoje. Pastebimą infliacijos augimą taip pat lėmė vyriausybės reguliuojamų kainų padidėjimas“ - rašoma Ukrainos Nacionalinio banko pranešime.
Ukrainos vyriausybė šiuo metu derasi su Tarptautinio Valiutos Fondo atstovais dėl pagalbos paketo, kurio vertė 17 milijardai dolerių, pratęsimo.
„Mums reikalingas maždaug 15 mlrd. dolerių vertės papildomas finansavimas“ - pareiškė Ukrainos finansų ministrė Natalia Jaresko.
Ukrainos Nacionalinis bankas prognozuoja, kad per praėjusius metus šalies bendrasis vidaus produktas susitraukė 6,7 procentais, na o šiais metais turėtų kristi dar 4 - 5 procentais. Tuo tarpu infliacija, remiantis prognoze, šiais metais turėtų siekti 17,2 procentus.