versija spausdinimui
(0)
Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat pranešė, kad per paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, euro zonos ekonomika ūgtelėjo kiek sparčiau nei laukta, t.y. 0.3 procentais, kai prognozuota, jog ji, kaip ir per trečią ketvirtį, paaugs vidutiniškai 0.2 procentais.
Europos sąjungos ekonomika per minimą laikotarpį paaugo 0.4 procentais, kai ketvirtį prieš tai ūgtelėjo 0.3 procentais. Lietuvoje bendrojo vidaus produkto augimas per praėjusį ketvirtį paspartėjo nuo 0.4 iki 0.6 procentų.
Kalbant apie metinį ekonomikos augimą, tai jis per paskutinį praėjusių metų ketvirtį euro zonoje siekė 0.9 procentus, kai ketvirtį prieš tai sudarė 0.8 procentus. Ekonomistai prognozavo, jog jis sieks vidutiniškai 0.8 procentus.
Europos sąjungoje metinis ekonomikos augimas per praėjusį ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, išliko nepakitęs ir siekė 1.3 procentus, tuo tarpu mūsų šalyje jis sulėtėjo nuo 2.7 iki 2.4 procentų.
Per visus praėjusius metus euro zonos bendrasis vidaus produktas paaugo 0.9 procentais, na o Europos sąjungos - 1.4 procentais.
Vokietijos ekonomika, kuri yra didžiausia tiek euro zonoje, tiek ir Europos sąjungoje, per praėjusį ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, paaugo 0.7 procentais, arba pastebimai sparčiau nei laukta, nes prognozuota, jog ji ūgtels vidutiniškai tik 0.3 procentais. Per trečią ketvirtį ketvirčio prieaugis siekė tik 0.1 procentą. Tuo tarpu metinis augimas per minimą laikotarpį paspartėjo nuo 1.2 iki 1.5 procentų. Ekonomistai prognozavo, jog jis sieks vidutiniškai vieną procentą.
Prancūzijos ekonomika, kuri yra antra pagal dydį euro zonoje ir Europos sąjungoje, per paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, paaugo vos 0.1 procentu, kai ketvirtį prieš tai augimas siekė 0.3 procentus. Prieaugis atitiko ekonomistų lūkesčius. Tuo tarpu metinis augimas sulėtėjo perpus iki 0.2 procentų.
Italijos bendrasis vidaus produktas per praėjusį ketvirtį išliko nepakitęs, kai rinkoje laukta, jog kaip ir ketvirtį prieš tai jis smuktels 0.1 procentu. Metinis nuosmukis sumažėjo nuo 0.4 iki 0.3 procentų, kai prognozuota, kad kris kaip ir per trečią ketvirtį, t.y. vidutiniškai 0.4 procentais. Tuo tarpu paspartėjo tiek ketvirčio, tiek metinis Ispanijos ekonomikos augimas. Ketvirčio augimas paspartėjo nuo 0.5 iki 0.7 procentų, na o metinis - nuo 1.6 iki dviejų procentų.
Didžiosios Britanijos ketvirčio bendrojo vidaus produkto prieaugis sulėtėjo nuo 0.7 iki 0.5 procentų, o metinis paspartėjo nuo 2.6 iki 2.7 procentų.
Kalbant apie atskiras Europos sąjungos šalis, tai per praėjusį ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, sparčiausiai ekonomika paaugo Estijoje (1.1 procentu), Vengrijoje (0.9 procentais), na o krito Kipre (0.7 procentais), Suomijoje (0.3 procentais) bei Graikijoje (0.2 procentais).
Per metus tarp Europos sąjungos šalių bendrasis vidaus produktas labiausiai paaugo Vengrijoje (3.4 procentais), Lenkijoje (3.1 procentu) bei Didžiojoje Britanijoje, kur ūgtelėjo 2.7 procentais. Tuo tarpu smuktelėjo Kipre (1.9 procentais), Italijoje (0.3 procentais) bei Suomijoje, kur krito 0.1 procentu.
Europos sąjungos ekonomika per minimą laikotarpį paaugo 0.4 procentais, kai ketvirtį prieš tai ūgtelėjo 0.3 procentais. Lietuvoje bendrojo vidaus produkto augimas per praėjusį ketvirtį paspartėjo nuo 0.4 iki 0.6 procentų.
Kalbant apie metinį ekonomikos augimą, tai jis per paskutinį praėjusių metų ketvirtį euro zonoje siekė 0.9 procentus, kai ketvirtį prieš tai sudarė 0.8 procentus. Ekonomistai prognozavo, jog jis sieks vidutiniškai 0.8 procentus.
Europos sąjungoje metinis ekonomikos augimas per praėjusį ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, išliko nepakitęs ir siekė 1.3 procentus, tuo tarpu mūsų šalyje jis sulėtėjo nuo 2.7 iki 2.4 procentų.
Vokietijos ekonomika, kuri yra didžiausia tiek euro zonoje, tiek ir Europos sąjungoje, per praėjusį ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, paaugo 0.7 procentais, arba pastebimai sparčiau nei laukta, nes prognozuota, jog ji ūgtels vidutiniškai tik 0.3 procentais. Per trečią ketvirtį ketvirčio prieaugis siekė tik 0.1 procentą. Tuo tarpu metinis augimas per minimą laikotarpį paspartėjo nuo 1.2 iki 1.5 procentų. Ekonomistai prognozavo, jog jis sieks vidutiniškai vieną procentą.
Prancūzijos ekonomika, kuri yra antra pagal dydį euro zonoje ir Europos sąjungoje, per paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, paaugo vos 0.1 procentu, kai ketvirtį prieš tai augimas siekė 0.3 procentus. Prieaugis atitiko ekonomistų lūkesčius. Tuo tarpu metinis augimas sulėtėjo perpus iki 0.2 procentų.
Italijos bendrasis vidaus produktas per praėjusį ketvirtį išliko nepakitęs, kai rinkoje laukta, jog kaip ir ketvirtį prieš tai jis smuktels 0.1 procentu. Metinis nuosmukis sumažėjo nuo 0.4 iki 0.3 procentų, kai prognozuota, kad kris kaip ir per trečią ketvirtį, t.y. vidutiniškai 0.4 procentais. Tuo tarpu paspartėjo tiek ketvirčio, tiek metinis Ispanijos ekonomikos augimas. Ketvirčio augimas paspartėjo nuo 0.5 iki 0.7 procentų, na o metinis - nuo 1.6 iki dviejų procentų.
Kalbant apie atskiras Europos sąjungos šalis, tai per praėjusį ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, sparčiausiai ekonomika paaugo Estijoje (1.1 procentu), Vengrijoje (0.9 procentais), na o krito Kipre (0.7 procentais), Suomijoje (0.3 procentais) bei Graikijoje (0.2 procentais).
Per metus tarp Europos sąjungos šalių bendrasis vidaus produktas labiausiai paaugo Vengrijoje (3.4 procentais), Lenkijoje (3.1 procentu) bei Didžiojoje Britanijoje, kur ūgtelėjo 2.7 procentais. Tuo tarpu smuktelėjo Kipre (1.9 procentais), Italijoje (0.3 procentais) bei Suomijoje, kur krito 0.1 procentu.