versija spausdinimui
(0)
Šiandien po įvykusio Europos Centrinio banko atstovų posėdžio paaiškėjo, jog buvo nuspręsta nekeisti tiek bazinės palūkanų normos, tiek ir kitų palūkanų. Po šios informacijos pasirodymo jokios esminės reakcijos valiutų rinkoje nebuvo, tiesa, praėjusius šiek tiek laiko euras ėmė stiprėti dolerio atžvilgiu, tačiau vėliau ėmė dar labiau pigti.
Kaip ir laukta, bazinė palūkanų norma euro zonoje ir toliau išlieka rekordinėse žemumose bei ir toliau sudarys vos 0,05 procentus.
Centrinio banko už jame laikomų komercinių bankų indėlius taikoma palūkanų norma ir toliau išliks neigiama bei sudarys 0.2 procentus. Ribinio skolinimosi norma irgi nėra keičiama bei ir toliau sieks 0.3 procentus.
Anglijos Centrinis bankas šiandien taip pat neatliko jokių pokyčių savo vykdomoje monetarinėje politikoje.
Šio banko bazinė palūkanų norma, kaip ir laukta rinkoje, ir toliau nebus keičiama bei sudarys 0.5 procentus. Beje, ji jau nėra keičiama labai ilgą laiką. Aktyvų supirkimo programos vertė irgi nepakeista ir toliau sieks 375 mlrd. svarų.
Prasidėjus spaudos konferencijai Europos Centrinio banko vadovas Mario Draghi pranešė, kad buvo nuspręsta pagerinti anksčiau skelbtą šių metų euro zonos ekonomikos augimo prognozę, kuri buvo pastebimai kilstelta, t.y. nuo 1 iki 1,5 procentų.
Kitų metų bendrojo vidaus produkto augimo prognozė buvo padidinta nuo 1,5 iki 1,9 procentų, na o 2017 metais euro zonos ekonomika turėtų ūgtelėti dar sparčiau, t.y. 2,1 procentu.
Prognozes buvo nuspręsta pagerinti dėl teigiamo smukusių naftos kainų poveikio, teigiamo susilpnėjusio euro poveikio, bei dėl Europos Centrinio banko veiksmų, kurie turėtų padidinti ekonominį aktyvumą euro zonoje.
Tuo tarpu defliacija ir vėliau itin žema infliacija euro zonoje turėtų dar kurį laiką išlikti, na o pastebimo kainų augimo turėtume sulaukti šių metų antroje pusėje, sakė Europos Centrinio banko vadovas.
Atsižvelgiant į dar labiau kritusias naftos kainas, Europos Centrinio banko atstovai dabar tikisi, kad per šiuos metus euro zonoje metinis vartotojų kainų indeksas išliks nepakitęs, kai anksčiau buvo prognozuojamas 0,7 procentų kainų prieaugis. Tiesa, kitų metų metinės infliacijos prognozė buvo kilstelta nuo 1,3 iki 1,5 procentų. 2017 metais infliacija euro zonoje turėtų siekti 1,8 procentus.
Be to, Mario Draghi spaudos konferencijos metu pranešė, kad Europos Centrinis bankas savo aktyvų supirkimo programą, kurios mėnesinė vertė 60 mlrd. eurų, pradės įgyvendinti nuo pirmadienio, t.y. nuo kovo devintos dienos. Ji turėtų būti tęsiama iki kitų metų rugsėjo mėnesio, tačiau laikotarpis, jei to reikės, gali būti pratęstas.
„Mes kovo devintą dieną antrinėje rinkoje pradėsime pirkti pagrinde eurinius viešojo sektoriaus vertybinius popierius. Mes taip pat ir toliau pirksime turtu užtikrintus vertybinius popierius ir padengtas obligacijas, ką mes pradėjome daryti praėjusiais metais“ - sakė jis.
„Rizika susijusi su euro zonos ekonomikos perspektyvų pablogėjimu išlieka. Tačiau tuo pačiu po naujausių monetarinės politikos sprendimų, ji sumažėjo“ - atkreipė dėmesį Mario Draghi.
„Siekiant padidinti investicijas, skatinti darbo vietų kūrimą ir didinti produktyvumą kai kuriose šalyse, reikia įgyvendinti tiek lemiamas produktų, tiek darbo rinkos reformas ir imtis veiksmų siekiant pagerinti verslo aplinką“ - reziumavo Europos Centrinio banko vadovas.
Kaip ir laukta, bazinė palūkanų norma euro zonoje ir toliau išlieka rekordinėse žemumose bei ir toliau sudarys vos 0,05 procentus.
Centrinio banko už jame laikomų komercinių bankų indėlius taikoma palūkanų norma ir toliau išliks neigiama bei sudarys 0.2 procentus. Ribinio skolinimosi norma irgi nėra keičiama bei ir toliau sieks 0.3 procentus.
Anglijos Centrinis bankas šiandien taip pat neatliko jokių pokyčių savo vykdomoje monetarinėje politikoje.
Šio banko bazinė palūkanų norma, kaip ir laukta rinkoje, ir toliau nebus keičiama bei sudarys 0.5 procentus. Beje, ji jau nėra keičiama labai ilgą laiką. Aktyvų supirkimo programos vertė irgi nepakeista ir toliau sieks 375 mlrd. svarų.
Prasidėjus spaudos konferencijai Europos Centrinio banko vadovas Mario Draghi pranešė, kad buvo nuspręsta pagerinti anksčiau skelbtą šių metų euro zonos ekonomikos augimo prognozę, kuri buvo pastebimai kilstelta, t.y. nuo 1 iki 1,5 procentų.
Kitų metų bendrojo vidaus produkto augimo prognozė buvo padidinta nuo 1,5 iki 1,9 procentų, na o 2017 metais euro zonos ekonomika turėtų ūgtelėti dar sparčiau, t.y. 2,1 procentu.
Prognozes buvo nuspręsta pagerinti dėl teigiamo smukusių naftos kainų poveikio, teigiamo susilpnėjusio euro poveikio, bei dėl Europos Centrinio banko veiksmų, kurie turėtų padidinti ekonominį aktyvumą euro zonoje.
Tuo tarpu defliacija ir vėliau itin žema infliacija euro zonoje turėtų dar kurį laiką išlikti, na o pastebimo kainų augimo turėtume sulaukti šių metų antroje pusėje, sakė Europos Centrinio banko vadovas.
Atsižvelgiant į dar labiau kritusias naftos kainas, Europos Centrinio banko atstovai dabar tikisi, kad per šiuos metus euro zonoje metinis vartotojų kainų indeksas išliks nepakitęs, kai anksčiau buvo prognozuojamas 0,7 procentų kainų prieaugis. Tiesa, kitų metų metinės infliacijos prognozė buvo kilstelta nuo 1,3 iki 1,5 procentų. 2017 metais infliacija euro zonoje turėtų siekti 1,8 procentus.
Be to, Mario Draghi spaudos konferencijos metu pranešė, kad Europos Centrinis bankas savo aktyvų supirkimo programą, kurios mėnesinė vertė 60 mlrd. eurų, pradės įgyvendinti nuo pirmadienio, t.y. nuo kovo devintos dienos. Ji turėtų būti tęsiama iki kitų metų rugsėjo mėnesio, tačiau laikotarpis, jei to reikės, gali būti pratęstas.
„Mes kovo devintą dieną antrinėje rinkoje pradėsime pirkti pagrinde eurinius viešojo sektoriaus vertybinius popierius. Mes taip pat ir toliau pirksime turtu užtikrintus vertybinius popierius ir padengtas obligacijas, ką mes pradėjome daryti praėjusiais metais“ - sakė jis.
„Rizika susijusi su euro zonos ekonomikos perspektyvų pablogėjimu išlieka. Tačiau tuo pačiu po naujausių monetarinės politikos sprendimų, ji sumažėjo“ - atkreipė dėmesį Mario Draghi.
„Siekiant padidinti investicijas, skatinti darbo vietų kūrimą ir didinti produktyvumą kai kuriose šalyse, reikia įgyvendinti tiek lemiamas produktų, tiek darbo rinkos reformas ir imtis veiksmų siekiant pagerinti verslo aplinką“ - reziumavo Europos Centrinio banko vadovas.