Šiandien Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat paskelbė, jog sausį palyginus su ankstesniu mėnesiu, euro zonoje pramonės produkcija netikėtai smuktelėjo, kai laukta, jog ji paaugs. Mūsų šalyje šis rodiklis irgi krito, tuo tarpu Europos sąjungoje nepakito.
Per minimą laikotarpį pramonės produkcija euro zonoje krito 0.1 procentu, kai ekonomistai prognozavo, jog paaugs vidutiniškai 0.2 procentais. Europos sąjungoje šis rodiklis kaip minėta išliko nepakitęs, na o Lietuvoje pramonės produkcijos apimtys susitraukė 2.3 procentais.
Per gruodį pramonės produkcija euro zonoje ūgtelėjo 0.3 procentais, Europos sąjungoje - 0.4 procentais, na o mūsų šalyje susitraukė 2.8 procentais.
Kalbant apie metinį pokytį, tai sausį euro zonoje buvo užfiksuotas 1.2 procentų metinis pramonės produkcijos prieaugis, Europos sąjungoje jis siekė 1.5 procentus, o Lietuvoje sudarė 3.2 procentus. Mėnesį prieš tai prieaugis siekė atitinkamai 0.6 procentus, 0.9 procentus ir 2.7 procentus.
Sausį palyginus su gruodžiu, euro zonoje ilgalaikio vartojimo prekių gamybos apimtys susitraukė 2.2 procentais, tarpinių produktų krito 0.5 procentais. Tuo tarpu kasdieninio vartojimo prekių ir kapitalo prekių gamybos apimtys paaugo po 0.1 procentą, energijos - 0.9 procentais.
Europos sąjungoje per minimą laikotarpį energijos gamybos apimtys paaugo 0.6 procentais, na o tarpinių produktų ir kasdieninio vartojimo prekių gamybos apimtys per sausį nepakito. Kapitalo prekių gamybos apimtys smuko 0.3 procentais, ilgalaikio vartojimo prekių - 1.7 procentais.
Per sausį palyginus su gruodžiu, pramonės produkcija tarp Europos sąjungos šalių sparčiausiai ūgtelėjo Maltoje (6.1 procentu), Vengrijoje (4.3 procentais) bei Bulgarijoje, kur ji paaugo dviem procentais. Na o labiausiai šis rodiklis krito Kroatijoje (4 procentais), Latvijoje (3.1 procentu) bei Suomijoje, kur šis rodiklis susitraukė 2.5 procentais.
Tuo tarpu per metus euro zonoje energijos gamybos apimtys pakilo 2.9 procentais, kasdieninio vartojimo prekių - 2.7 procentais, ilgalaikio vartojimo - 2.5 procentais, kapitalo prekių - 1.4 procentais, na o tarpinių prekių padidėjo 0.7 procentais. Europos sąjungoje per metus ilgalaikio vartojimo prekių gamybos apimtys paaugo 2.9 procentais, kasdieninio vartojimo - 2.3 procentais, kapitalo prekių - 1.8 procentais, energijos - 1.3 procentais, na o tarpinių produktų gamybos apimtys paaugo 1.2 procentais.
Tarp Europos sąjungos šalių per metus sparčiausiai šis rodiklis paaugo Airijoje (8.8 procentais), Maltoje (8.1 procentu), Vengrijoje (7.8 procentais). Tuo tarpu labiausiai per metus pramonės produkcija susitraukė Kroatijoje (4.9 procentais), Suomijoje (4.2 procentais) bei Latvijoje, kur krito 3.5 procentais.
Per minimą laikotarpį pramonės produkcija euro zonoje krito 0.1 procentu, kai ekonomistai prognozavo, jog paaugs vidutiniškai 0.2 procentais. Europos sąjungoje šis rodiklis kaip minėta išliko nepakitęs, na o Lietuvoje pramonės produkcijos apimtys susitraukė 2.3 procentais.
Per gruodį pramonės produkcija euro zonoje ūgtelėjo 0.3 procentais, Europos sąjungoje - 0.4 procentais, na o mūsų šalyje susitraukė 2.8 procentais.
Kalbant apie metinį pokytį, tai sausį euro zonoje buvo užfiksuotas 1.2 procentų metinis pramonės produkcijos prieaugis, Europos sąjungoje jis siekė 1.5 procentus, o Lietuvoje sudarė 3.2 procentus. Mėnesį prieš tai prieaugis siekė atitinkamai 0.6 procentus, 0.9 procentus ir 2.7 procentus.
Sausį palyginus su gruodžiu, euro zonoje ilgalaikio vartojimo prekių gamybos apimtys susitraukė 2.2 procentais, tarpinių produktų krito 0.5 procentais. Tuo tarpu kasdieninio vartojimo prekių ir kapitalo prekių gamybos apimtys paaugo po 0.1 procentą, energijos - 0.9 procentais.
Europos sąjungoje per minimą laikotarpį energijos gamybos apimtys paaugo 0.6 procentais, na o tarpinių produktų ir kasdieninio vartojimo prekių gamybos apimtys per sausį nepakito. Kapitalo prekių gamybos apimtys smuko 0.3 procentais, ilgalaikio vartojimo prekių - 1.7 procentais.
Per sausį palyginus su gruodžiu, pramonės produkcija tarp Europos sąjungos šalių sparčiausiai ūgtelėjo Maltoje (6.1 procentu), Vengrijoje (4.3 procentais) bei Bulgarijoje, kur ji paaugo dviem procentais. Na o labiausiai šis rodiklis krito Kroatijoje (4 procentais), Latvijoje (3.1 procentu) bei Suomijoje, kur šis rodiklis susitraukė 2.5 procentais.
Tuo tarpu per metus euro zonoje energijos gamybos apimtys pakilo 2.9 procentais, kasdieninio vartojimo prekių - 2.7 procentais, ilgalaikio vartojimo - 2.5 procentais, kapitalo prekių - 1.4 procentais, na o tarpinių prekių padidėjo 0.7 procentais. Europos sąjungoje per metus ilgalaikio vartojimo prekių gamybos apimtys paaugo 2.9 procentais, kasdieninio vartojimo - 2.3 procentais, kapitalo prekių - 1.8 procentais, energijos - 1.3 procentais, na o tarpinių produktų gamybos apimtys paaugo 1.2 procentais.
Tarp Europos sąjungos šalių per metus sparčiausiai šis rodiklis paaugo Airijoje (8.8 procentais), Maltoje (8.1 procentu), Vengrijoje (7.8 procentais). Tuo tarpu labiausiai per metus pramonės produkcija susitraukė Kroatijoje (4.9 procentais), Suomijoje (4.2 procentais) bei Latvijoje, kur krito 3.5 procentais.