versija spausdinimui
(9)
Vidutinės 2006 m. SEB banke su kintama palūkanų norma paimtos paskolos mėnesio įmoka nuo 2009 iki 2014 m. sumažėjo maždaug 100 eurų. Mažėjant būsto paskolų palūkanoms, gerėja paskolų portfelio kokybė, namų ūkių finansinė padėtis, teigiama naujausiame SEB banko leidinyje „Namų ūkių finansinio turto barometras“.
SEB banko skaičiavimais, 2006 metais 50 tūkst. eurų paskolą pasiėmęs asmuo pirmaisiais paskolos metais turėjo mokėti maždaug 230 eurų paskolos įmoką. Jau po metų dėl išaugusių palūkanų paskolos įmoka išaugo iki maždaug 300 eurų ir tokia laikėsi trejus metus. Vėliau, palūkanoms mažėjant, nuolat mažėjo ir paskolos įmoka. 2014 metais ji buvo maždaug 200 eurų – 100 eurų arba beveik trečdaliu mažesnė negu 2007-2009 metais.
„Remiantis JAV mokslininkų tyrimais, mažėjant būsto paskolų palūkanoms, gerėja paskolų portfelio kokybė, namų ūkių finansinė padėtis, daugėja paskolų ilgalaikio vartojimo prekėms įsigyti. Mūsų šalyje, Lietuvos banko duomenimis, būsto paskolų portfelio kokybė pradėjo gerėti nuo 2011 metų pabaigos. Šiandien neveiksnių būsto paskolų dalis yra gerokai sumažėjusi – nuo 9,1 proc. 2011 metų trečią ketvirtį iki 6,5 proc. antrą 2014 metų ketvirtį. Mažėja ir vėluojančių mokėti įmokas finansų institucijoms asmenų skaičius. Remiantis bendrovės „Creditinfo“ duomenimis, 2014 metų sausį tokių asmenų buvo 88,3 tūkst., 2015 metų vasarį - 86,5 tūkstančio“, - sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Pasak ekspertės, tie namų ūkiai, kuriems paskolos įmokos nebuvo itin didelė našta, ribojanti kasdienio vartojimo išlaidas, atsiradusias laisvas lėšas galėjo nukreipti spartesniam paskolų grąžinimui. „Visgi gyventojai jau mažiau skuba grąžinti paskolas anksčiau laiko. SEB banko duomenimis, iš anksto grąžinamų paskolų vertė 2014 metais buvo maždaug perpus mažesnė negu 2012 metais“, – teigia J. Varanauskienė.
„Tai rodo, kad, gyventojai, turintys ilgalaikių finansinių įsipareigojimų, jaučiasi ramesni dėl savo būsimųjų pajamų ir dėl galimų paskolų palūkanų normų pokyčių ateityje. Visgi kol kas sunku įžvelgti, kad atsilaisvinusias lėšas gyventojai laikytų galimybe daugiau skolintis vartojimo reikmėms. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, per devynis 2014 metų mėnesius naujų vartojimo paskolų vertė buvo tik dešimtadaliu (9,7 proc.) didesnė negu atitinkamą 2013 metų laikotarpį”, - teigia šeimos finansų ekspertė. Jos teigimu, ateityje mažesnė paskolos našta galėtų tapti stimulu įsigyti daugiau ilgalaikių vartojimo prekių, taip pat ir skolinantis papildomai. Vis dėlto prieš priimant sprendimą skolintis papildomai nereikėtų pamiršti įvertinti savo galimybių vykdyti skolinius įsipareigojimus, jei būsto paskolų palūkanos vėl pradėtų didėti.
SEB banko skaičiavimais, 2006 metais 50 tūkst. eurų paskolą pasiėmęs asmuo pirmaisiais paskolos metais turėjo mokėti maždaug 230 eurų paskolos įmoką. Jau po metų dėl išaugusių palūkanų paskolos įmoka išaugo iki maždaug 300 eurų ir tokia laikėsi trejus metus. Vėliau, palūkanoms mažėjant, nuolat mažėjo ir paskolos įmoka. 2014 metais ji buvo maždaug 200 eurų – 100 eurų arba beveik trečdaliu mažesnė negu 2007-2009 metais.
„Remiantis JAV mokslininkų tyrimais, mažėjant būsto paskolų palūkanoms, gerėja paskolų portfelio kokybė, namų ūkių finansinė padėtis, daugėja paskolų ilgalaikio vartojimo prekėms įsigyti. Mūsų šalyje, Lietuvos banko duomenimis, būsto paskolų portfelio kokybė pradėjo gerėti nuo 2011 metų pabaigos. Šiandien neveiksnių būsto paskolų dalis yra gerokai sumažėjusi – nuo 9,1 proc. 2011 metų trečią ketvirtį iki 6,5 proc. antrą 2014 metų ketvirtį. Mažėja ir vėluojančių mokėti įmokas finansų institucijoms asmenų skaičius. Remiantis bendrovės „Creditinfo“ duomenimis, 2014 metų sausį tokių asmenų buvo 88,3 tūkst., 2015 metų vasarį - 86,5 tūkstančio“, - sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Pasak ekspertės, tie namų ūkiai, kuriems paskolos įmokos nebuvo itin didelė našta, ribojanti kasdienio vartojimo išlaidas, atsiradusias laisvas lėšas galėjo nukreipti spartesniam paskolų grąžinimui. „Visgi gyventojai jau mažiau skuba grąžinti paskolas anksčiau laiko. SEB banko duomenimis, iš anksto grąžinamų paskolų vertė 2014 metais buvo maždaug perpus mažesnė negu 2012 metais“, – teigia J. Varanauskienė.
„Tai rodo, kad, gyventojai, turintys ilgalaikių finansinių įsipareigojimų, jaučiasi ramesni dėl savo būsimųjų pajamų ir dėl galimų paskolų palūkanų normų pokyčių ateityje. Visgi kol kas sunku įžvelgti, kad atsilaisvinusias lėšas gyventojai laikytų galimybe daugiau skolintis vartojimo reikmėms. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, per devynis 2014 metų mėnesius naujų vartojimo paskolų vertė buvo tik dešimtadaliu (9,7 proc.) didesnė negu atitinkamą 2013 metų laikotarpį”, - teigia šeimos finansų ekspertė. Jos teigimu, ateityje mažesnė paskolos našta galėtų tapti stimulu įsigyti daugiau ilgalaikių vartojimo prekių, taip pat ir skolinantis papildomai. Vis dėlto prieš priimant sprendimą skolintis papildomai nereikėtų pamiršti įvertinti savo galimybių vykdyti skolinius įsipareigojimus, jei būsto paskolų palūkanos vėl pradėtų didėti.
Faktiškai eurui pingant ir pingant, o dolcui augant... negi taip išeis, kad turėsim silpną eurą, o degalai kainuos kaip praeitą vasarą? Tai kur čia tas energetinis pigumas.