versija spausdinimui
(0)
Naujienų agentūra Bloomberg paskelbė, kad sausį, jau net penktą mėnesį iš eilės, Kinija, kuri vis dar yra didžiausia Amerikos užsienio kreditorė, sumažino savo turimą minimos šalies valstybinių skolos vertybinių popierių kiekį.
Remiantis Amerikos Iždo departamento pateiktais duomenimis, šių metų sausio pabaigoje Kinija turėjo įsigijusi Amerikos valstybinių obligacijų už 1,239 trilijonus dolerių, kas palyginus su ankstesniu mėnesiu, yra 5,2 mlrd. dolerių mažiau.
Antra didžiausia Amerikos užsienio kreditorė yra Japonija, kuri jau netrukus, jei tendencijos nesikeis, gali turėti daugiau minimos šalies valstybinių skolos vertybinių popierių nei Kinija. Per sausį Japonija turimą Amerikos obligacijų kiekį dar padidino 7,7 mlrd. dolerių iki 1,238 trilijonų dolerių.
Ekonomistai teigia, jog signalai rodantys apie kapitalo pasitraukimą, patvirtina Kinijos ekonomikos augimo tempo sulėtėjimą, kas tuo pačiu sumažina šios šalies valdžios poreikį pirkti dolerinius aktyvus siekiant neleisti sustiprėti juaniui.
Tuo tarpu Japonijoje šios šalies Centrinis bankas įgyvendina rekordiškai švelnią arba ekspansinę pinigų politiką tam, kad šalis ištrūktų iš daug metų esančio defliacijos liūno. Pinigų spausdinimas lems tolesnį jenos silpnėjimą.
HSBC Holdings banko analitikai prognozuoja, kad per artimiausių dviejų - trijų metų laikotarpį Japonijos investuotojai gali įsigyti Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių net už 300 mlrd. dolerių. Jei taip iš tiesų nutiks, tai jie investuos dvigubai daugiau lėšų, nei palyginus su ta suma, kuri buvo investuota į Amerikos valstybines obligacijas nuo pat 2012 metų.
Tą turėtų lemti Amerikos Centrinio banko planuojamo palūkanų didinimo ciklo pradžia, kai tuo tarpu Japonijos skolos vertybinių popierių pajamingumas išliks ties nuliniu lygiu.
Remiantis Amerikos Iždo departamento pateiktais duomenimis, šių metų sausio pabaigoje Kinija turėjo įsigijusi Amerikos valstybinių obligacijų už 1,239 trilijonus dolerių, kas palyginus su ankstesniu mėnesiu, yra 5,2 mlrd. dolerių mažiau.
Antra didžiausia Amerikos užsienio kreditorė yra Japonija, kuri jau netrukus, jei tendencijos nesikeis, gali turėti daugiau minimos šalies valstybinių skolos vertybinių popierių nei Kinija. Per sausį Japonija turimą Amerikos obligacijų kiekį dar padidino 7,7 mlrd. dolerių iki 1,238 trilijonų dolerių.
Ekonomistai teigia, jog signalai rodantys apie kapitalo pasitraukimą, patvirtina Kinijos ekonomikos augimo tempo sulėtėjimą, kas tuo pačiu sumažina šios šalies valdžios poreikį pirkti dolerinius aktyvus siekiant neleisti sustiprėti juaniui.
Tuo tarpu Japonijoje šios šalies Centrinis bankas įgyvendina rekordiškai švelnią arba ekspansinę pinigų politiką tam, kad šalis ištrūktų iš daug metų esančio defliacijos liūno. Pinigų spausdinimas lems tolesnį jenos silpnėjimą.
HSBC Holdings banko analitikai prognozuoja, kad per artimiausių dviejų - trijų metų laikotarpį Japonijos investuotojai gali įsigyti Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių net už 300 mlrd. dolerių. Jei taip iš tiesų nutiks, tai jie investuos dvigubai daugiau lėšų, nei palyginus su ta suma, kuri buvo investuota į Amerikos valstybines obligacijas nuo pat 2012 metų.
Tą turėtų lemti Amerikos Centrinio banko planuojamo palūkanų didinimo ciklo pradžia, kai tuo tarpu Japonijos skolos vertybinių popierių pajamingumas išliks ties nuliniu lygiu.