versija spausdinimui
(0)
Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat pranešė, kad vasarį, palyginus su pirmuoju šių metų mėnesiu, tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje bedarbystės lygis sumažėjo, tuo tarpu mūsų šalyje jis ūgtelėjo.
Per minimą laikotarpį bedarbystė euro zonoje krito nuo 11.4 iki 11.3 procentų, tiesa, prieš tai buvo skelbiama, kad sausį bedarbystės lygis euro zonoje siekė 11.2 procentus. Vasario mėnesį euro zonoje užfiksuota bedarbystė yra mažiausia nuo pat 2012 metų gegužės mėnesio. Prieš metus vasarį bedarbystės lygis šioje zonoje siekė 11.8 procentus.
Europos sąjungoje vasarį bedarbystė taip pat sumažėjo, t.y. ji krito nuo 9.9 iki 9.8 procentų ir tuo pačiu yra mažiausia nuo pat 2011 metų rugsėjo mėnesio. Prieš metus ji sudarė 10.5 procentus.
Lietuvoje vasarį palyginus su sausiu, bedarbystė rodiklis priešingai, t.y. padidėjo nuo 9.8 iki 10 procentų, kai prieš metus jis siekė 11.3 procentus.
Remiantis Eurostat duomenimis, vasarį euro zonoje darbo neturėjo 18.204 milijonai asmenų, Europos sąjungoje - 23.887 milijonai, na o mūsų šalyje jų buvo 146 tūkstančiai. Palyginus su pirmuoju šių metų mėnesiu, euro zonoje debarbių skaičius smuktelėjo 49 tūkstančiais, Europos sąjungoje - 91 tūkstančiu, tuo tarpu Lietuvoje padidėjo dviem tūkstančiais. Per metus bedarbių skaičius euro zonoje krito 643 tūkstančiais asmenų, Europos sąjungoje - 1.547 milijonais, na o mūsų šalyje sumažėjo dvidešimt vienu tūkstančiu.
Vasarį tarp Europos sąjungos šalių mažiausia bedarbystė išliko Vokietijoje bei kaimyninėje Austrijoje, kur ji sudarė atitinkamai 4.8 ir 5.3 procentus. Tuo tarpu didžiausia ji ir toliau išlieka Pietų Europos šalyse, t.y. Graikijoje (26 procentai) bei Ispanijoje (23.2 procentai).
Per metus dvidešimt dvejose Europos sąjungos šalyje bedarbystės lygis sumažėjo bei šešiose padidėjo. Sparčiausiai šis rodiklis krito Estijoje, kur sumažėjo nuo 8.4 iki 6.2 procentų, Airijoje (nuo 12.1 iki 9.9 procentų) bei Bulgarijoje, kur krito nuo 12.3 iki 10.2 procentų. Na o labiausiai per minimą laikotarpį bedarbystė paaugo Kroatijoje (nuo 17.3 iki 18.5 procentų), Kipre (nuo 15.6 iki 16.3 procentų) bei Suomijoje, kur ūgtelėjo nuo 8.4 iki 9.1 procento.
Kalbant apie jaunimo nedarbo lygį, tai vasarį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, euro zonoje jis nepakito bei sudarė 22.9 procentus, Europos sąjungoje taip pat nepakito bei siekė 21.1 procentą, na o mūsų šalyje padidėjo nuo 18.2 iki 18.5 procentų. Prieš metus šis rodiklis euro zonoje siekė 24 procentus, Europos sąjungoje - 22.9 procentus, o Lietuvoje sudarė 20.7 procentus.
Tarp Europos sąjungos šalių vasario mėnesį žemiausias jaunimo bedarbystės lygis buvo Vokietijoje (7.2 procentai), Austrijoje (9 procentai) bei Danijoje, kur jis siekė 10.2 procentus. Tuo tarpu didžiausias jis buvo Graikijoje (51.2 procentai), Ispanijoje (50.7 procentai), Kroatijoje (46.4 procentai) bei Italijoje, kur jaunimo nedarbo lygis siekia 42.6 procentus.
Per minimą laikotarpį bedarbystė euro zonoje krito nuo 11.4 iki 11.3 procentų, tiesa, prieš tai buvo skelbiama, kad sausį bedarbystės lygis euro zonoje siekė 11.2 procentus. Vasario mėnesį euro zonoje užfiksuota bedarbystė yra mažiausia nuo pat 2012 metų gegužės mėnesio. Prieš metus vasarį bedarbystės lygis šioje zonoje siekė 11.8 procentus.
Europos sąjungoje vasarį bedarbystė taip pat sumažėjo, t.y. ji krito nuo 9.9 iki 9.8 procentų ir tuo pačiu yra mažiausia nuo pat 2011 metų rugsėjo mėnesio. Prieš metus ji sudarė 10.5 procentus.
Lietuvoje vasarį palyginus su sausiu, bedarbystė rodiklis priešingai, t.y. padidėjo nuo 9.8 iki 10 procentų, kai prieš metus jis siekė 11.3 procentus.
Remiantis Eurostat duomenimis, vasarį euro zonoje darbo neturėjo 18.204 milijonai asmenų, Europos sąjungoje - 23.887 milijonai, na o mūsų šalyje jų buvo 146 tūkstančiai. Palyginus su pirmuoju šių metų mėnesiu, euro zonoje debarbių skaičius smuktelėjo 49 tūkstančiais, Europos sąjungoje - 91 tūkstančiu, tuo tarpu Lietuvoje padidėjo dviem tūkstančiais. Per metus bedarbių skaičius euro zonoje krito 643 tūkstančiais asmenų, Europos sąjungoje - 1.547 milijonais, na o mūsų šalyje sumažėjo dvidešimt vienu tūkstančiu.
Vasarį tarp Europos sąjungos šalių mažiausia bedarbystė išliko Vokietijoje bei kaimyninėje Austrijoje, kur ji sudarė atitinkamai 4.8 ir 5.3 procentus. Tuo tarpu didžiausia ji ir toliau išlieka Pietų Europos šalyse, t.y. Graikijoje (26 procentai) bei Ispanijoje (23.2 procentai).
Kalbant apie jaunimo nedarbo lygį, tai vasarį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, euro zonoje jis nepakito bei sudarė 22.9 procentus, Europos sąjungoje taip pat nepakito bei siekė 21.1 procentą, na o mūsų šalyje padidėjo nuo 18.2 iki 18.5 procentų. Prieš metus šis rodiklis euro zonoje siekė 24 procentus, Europos sąjungoje - 22.9 procentus, o Lietuvoje sudarė 20.7 procentus.
Tarp Europos sąjungos šalių vasario mėnesį žemiausias jaunimo bedarbystės lygis buvo Vokietijoje (7.2 procentai), Austrijoje (9 procentai) bei Danijoje, kur jis siekė 10.2 procentus. Tuo tarpu didžiausias jis buvo Graikijoje (51.2 procentai), Ispanijoje (50.7 procentai), Kroatijoje (46.4 procentai) bei Italijoje, kur jaunimo nedarbo lygis siekia 42.6 procentus.