versija spausdinimui
(0)
Istorija rodo, t.y. praeityje buvę panašūs įvykiai, kad Graikijos pasitraukimas iš euro zonos nebūtinai pasibaigtų katastrofa, atkreipė dėmesį Oxford Economics Ltd. ekonomistas Adam Slater.
Jis priminė, kad vien nuo 1945 metų virš septyniasdešimt šalių ir teritorijų apleido valiutų sąjungas ir tik nedidelė dalis jų vėliau patyrė pastebimus bendrojo vidaus produkto nuosmukius. Be to, daugeliu atvejų, kaip pavyzdžiui, buvusioje Jugoslavijoje, ekonomikos kritimą galima paaiškinti kitais sukrėtimais, t.y. tokiais kaip pilietinis karas.
Adam Slater teigia, kad nors Graikijos bendrasis vidaus produktas gali susitraukti maždaug dešimt procentų, tačiau tuo pačiu nuosmukis gali būti ribotas ir ekonomika gali gauti šiuo metu nematomą naudą, kuri vėliau leistų sparčiai augti.
„Labiausiai tikėtinas rezultatas, jei pasitrauks, tai pradinis pastebimas bendrojo vidaus produkto kritimas, tačiau istorija rodo, jog taip pat gali būti ir spartus atšokimas. Daug kas priklauso nuo to, kaip vyks šis pereinamasis laikotarpis ir kaip jis bus valdomas” - sakė minimas ekonomistas.
Pavyzdys yra Čekoslovakija, kuri su Slovakija 1993 metais nutraukė pinigų sąjungą. Tai užtruko penkerius metus. Iš pradžių Slovakijos bendrasis vidaus produktas susitraukė kiek mažiau nei keturiais procentais, na o 1995 metais jo vertė jau buvo dešimt procentų didesnė nei buvusi 1992 metais.
Remiantis Oxford Economics Ltd. ekonomisto skaičiavimais, šalių, kurios apleidžia valiutų sąjungą ekonomikos augimo mediana per pirmus metus siekia 2,7 procento, na o prieaugio mediana lyginant metus prieš pasitraukimą, su metais po pasitraukimo, siekia 3,2 procento. Tuo tarpu bendrojo vidaus produkto nuosmukis užfiksuotas tik trečdalyje atvejų kai šalys pasitraukdavo iš bendros pinigų sąjungos. Itin neigiamas poveikis, t.y. dvidešimt procentų arba daugiau siekiantis nuosmukis buvo užfiksuotas labai retai, t.y. tokie atvejai sudaro tik aštuonis procentus.
„Bendrasis vidaus produktas pasitraukimo iš pinigų sąjungos ir rimtos finansų krizės, kuri kartais lydi pasitraukimą, atveju gali būti stebėtinai atsparus” - atkreipė dėmesį Adam Slater.
Graikijos atveju, anot jo, pasitraukimas iš euro zonos lemtų, jog gerokai padidėtų šios šalies eksporto konkurencingumas, be to, sušvelnėtų finansinės sąlygos. Paskelbdama apie nemokumą, vėliau valdžia galėtų rekapitalizuoti bankus, na o kompanijų akcijų kainų kritimas biržoje nepaveiktų neigiamai namų ūkių, nes jie bendrai nedaug yra investavę į akcijas.
Jis priminė, kad vien nuo 1945 metų virš septyniasdešimt šalių ir teritorijų apleido valiutų sąjungas ir tik nedidelė dalis jų vėliau patyrė pastebimus bendrojo vidaus produkto nuosmukius. Be to, daugeliu atvejų, kaip pavyzdžiui, buvusioje Jugoslavijoje, ekonomikos kritimą galima paaiškinti kitais sukrėtimais, t.y. tokiais kaip pilietinis karas.
Adam Slater teigia, kad nors Graikijos bendrasis vidaus produktas gali susitraukti maždaug dešimt procentų, tačiau tuo pačiu nuosmukis gali būti ribotas ir ekonomika gali gauti šiuo metu nematomą naudą, kuri vėliau leistų sparčiai augti.
„Labiausiai tikėtinas rezultatas, jei pasitrauks, tai pradinis pastebimas bendrojo vidaus produkto kritimas, tačiau istorija rodo, jog taip pat gali būti ir spartus atšokimas. Daug kas priklauso nuo to, kaip vyks šis pereinamasis laikotarpis ir kaip jis bus valdomas” - sakė minimas ekonomistas.
Pavyzdys yra Čekoslovakija, kuri su Slovakija 1993 metais nutraukė pinigų sąjungą. Tai užtruko penkerius metus. Iš pradžių Slovakijos bendrasis vidaus produktas susitraukė kiek mažiau nei keturiais procentais, na o 1995 metais jo vertė jau buvo dešimt procentų didesnė nei buvusi 1992 metais.
Remiantis Oxford Economics Ltd. ekonomisto skaičiavimais, šalių, kurios apleidžia valiutų sąjungą ekonomikos augimo mediana per pirmus metus siekia 2,7 procento, na o prieaugio mediana lyginant metus prieš pasitraukimą, su metais po pasitraukimo, siekia 3,2 procento. Tuo tarpu bendrojo vidaus produkto nuosmukis užfiksuotas tik trečdalyje atvejų kai šalys pasitraukdavo iš bendros pinigų sąjungos. Itin neigiamas poveikis, t.y. dvidešimt procentų arba daugiau siekiantis nuosmukis buvo užfiksuotas labai retai, t.y. tokie atvejai sudaro tik aštuonis procentus.
„Bendrasis vidaus produktas pasitraukimo iš pinigų sąjungos ir rimtos finansų krizės, kuri kartais lydi pasitraukimą, atveju gali būti stebėtinai atsparus” - atkreipė dėmesį Adam Slater.
Graikijos atveju, anot jo, pasitraukimas iš euro zonos lemtų, jog gerokai padidėtų šios šalies eksporto konkurencingumas, be to, sušvelnėtų finansinės sąlygos. Paskelbdama apie nemokumą, vėliau valdžia galėtų rekapitalizuoti bankus, na o kompanijų akcijų kainų kritimas biržoje nepaveiktų neigiamai namų ūkių, nes jie bendrai nedaug yra investavę į akcijas.